KTU statybos ir architektūros studentų projektai – aukštesnei gyvenimo kokybei sukurti

2021 m. vasario 26 d.

Gabija Bujokaitė.

gabija@structum.lt

Architektūrai visais laikais buvo teikiama ypatinga svarba. Šis menas, koja kojon žengiantis su mokslu, žmonijos gyvenimą padeda paversti kur kas patogesniu. O ypač – kai pasaulis sukasi nenumaldomu greičiu. STRUCTUM džiaugiasi galimybe pristatyti jaunųjų architektų – Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto studentų projektus. Šie jaunųjų kūrėjų darbai ne tik sprendžia realias apleistų teritorijų problemas, vietoves prikeliant naujam gyvenimui, bet ir palaiko vietos gyvybę, gamtą priartindami prie žmogaus ir kurdami kur kas aukštesnę gyvenimo kokybę.

Projektas: Panemunė

Projektą lydėję dėstytojai: Jūratė Kamičaitytė, Martynas Marozas, Johan De Wachter

Projekto autorės: Gabija Pekūnaitė ir Gabija Nutautaitė

Vystydamos šį Panemunės projektą studentės siekė atgaivinti apleistą teritoriją bei sukurti žalią traukos centrą, kuris tarnautų kaip impulsas rajonui ir būtų darnaus parko pavyzdys visam miestui.

Gamtinio karkaso nauda

Pagrindiniu parko elementu tampa atverta Sėmenos upė. Siekiant efektyviai panaudoti šalia dirbtinai įgilintą reljefą, įduba prijungiama prie upės, kaip lietaus vandens surinkimo ir filtravimo taškas. Atverta Sėmenos upė tarnauja kaip gamtinių elementų sklaidos tarpininkė, jungdama Nemuną – migracijos koridorių su netoli esančia stabilizavimo ašimi. Vandens filtravimo taškas – pelkė bei šalia sukurtas neliečiamas želdynas suteikia laukiniams gyvūnams saugią erdvę gyvenimui ir judėjimui.

Parko patrauklumas

Naujai sukurtas parkas tampa tarpine stotele tarp Panemunės Šilo ir kelio į miesto centrą. Parką kerta dviračių greitkelis, apjungiantis Gailutės ir Perlėjos gatves. Rytinėje parko pusėje projektuojamas edukacinis centras, kuris galėtų teikti popamokinės veiklos paslaugas jaunimui ar tapti susibūrimų vieta bendruomenei. Šalia pagrindinio įėjimo atnaujinamas esantis restoranas „Snack King“, sukuriantis veidą parkui. Parko pietinėje pusėje įsikūręs verslo centras bei nauji daugiabučiai. Pačiame parko centre numatoma kavinė su želdintu stogu. Šiaurinėje dalyje, kitapus upės, į rajoną įvedamas naujas morfotipas – kotedžai. Taip bus skatinamas tankesnis, taupesnis užstatymas.

Kuriant naują, viešą erdvę bei ją apjungiant su jau esamais objektais, didinamas gretimų teritorijų patrauklumas, keliama šalia esančio nekilnojamo turto vertė. Ji pritraukia naujus aukštesnio socialinio lygio gyventojus, o atveriama upė ir vandens surinkimo bei filtravimo sistema sukuria gamtinio karkaso elementų sklaidos koridorių.

 

 

Projektas: Dviejų aukštų gyvenamasis namas su dailininko studija Kaune, Vilijampolėje

Projekto autorė: 2 kurso architektūros vientisųjų studijų studentė Gintarė Pociūtė

Projektą lydėję dėstytojai: Vidmantas Minkevičius, Laura Jankauskaitė-Jurevičienė, Jurga Vitkuvienė, Donatas Rekus

Kaune, Vilijampolėje, Tolivardžių g. 35 yra projektuojamas dviejų aukštų gyvenamasis namas su dailininko studija. Tai ideali galimybė įsikurti gamtos ir ramybės apsuptyje. Ši teritorija pasižymi išpuoselėta aplinka, prabangia kaimynyste ir visa reikalinga infrastruktūra patogiam bei ramiam gyvenimui.

Sklypas tvarkomas atsižvelgiant į kliento poreikius ir aplinką. Pagrindinė idėja yra išlaikyti natūralų žmogaus ryšį su gamta – todėl pasirinktas minimalizmas. Sklypas neapkraunamas, skirta daug laisvos erdvės laisvalaikiui, poilsiui bei kūrybiniam įkvėpimui.

Pagrindinė idėja projektuojant pastatą – jį darniai įlieti į aplinką, supančią gamtą, kuri yra griežta tiek savo reljefu, tiek augmenija. Pažvelgus į pastato planus matoma, kad jis yra vientisas, tačiau tūriškai, galima įžvelgti, kad pastatas yra dalinamas į du atskirus tūrius, apimančius dvi skirtingas funkcijas – gyvenamąją ir studijos erdvę. Išnaudojus reljefą pastatas tarsi pakabinamas ant šlaito, cokolinis aukštas dalinai paslėptas šlaite, eksponuojamas tik pirmojo aukšto tūris. Iš tolo žiūrint cokolinis aukštas tarsi pranyksta. Nuo vitrininių langų atsispindi pamiškės vaizdai, pastatas tarsi perteikia miško vaizdus. Pasirinktas stogo sprendimas leidžia turėti aukštas lubas pirmame aukšte, kurios būtinos dailininkui. Taip pat pasirinkti aukšti dideli langai, kurie suteikia daug natūralios šviesos ir saulės spindulių, kadangi langai yra pietinėje pusėje. Jie tarsi suteikia galimybę turėti perregimą sieną, pro kurią atsiveria nuostabūs gamtos vaizdai. Siekta, kad visos trys erdvės, kaip studija, miegamieji ir cokolinis aukštas turėtų susisiekimą su gamta bei gražia panorama. Todėl sukuriami balkonėliai pirmame aukšte, o cokoliniame – terasa su baseinu, sūkurine vonia ir pasisėdėjimo zona.

Interjeras yra neatsiejama architektūrinio sprendinio dalis. Tikslas – sukurti darnų, nedalomą sprendinį. Todėl vos tik įėjus į pastatą, erdvės seka tūrį. Mediniai elementai tai dar labiau sustiprina. Tai yra natūrali tąsa gamtinės aplinkos, kurianti dialogą tarp fasado, bei „sušildanti“ vidaus erdves. Pagrindinė idėja kuriant interjerą – prisitaikymas, gamtos ryšys. Būtent todėl projektuojant interjerą svarbų vaidmenį atlieka medžiagų tekstūros: akmuo, mediena, stambios tekstūros natūralūs audiniai. Šios medžiagos erdvėms suteikia gyvą, kintantį, nenuglaistytą charakterį. Taip interjere kuriamas jaukumas, artumas gamtai, patogumas bei modernumas.

Pasiektas tikslas – interjeras, pastato forma ir dizainas tiesiogiai komunikuoja su supančia aplinka ir gamta. Pastatas puikiai atspindi name gyvenančių žmonių gyvenimo būdą, kuriame svarbus laisvės, kūrybiškumo, ramybės ir jaukumo siekis.

 

 

Projektas: Viešbutis „Du broliai“

Projekto autorius: 3 kurso architektūros vientisųjų studijų studentas Gediminas Viliūnas

Projektą lydėję dėstytojai: Gintaras Prikockis, Dalius Zigmantas Šarakauskas, Jurga Vitkuvienė, Laura Jankauskaitė-Jurevičienė

Projekto idėja – ne vulgariai, ne tiesmukiškai, o subtiliai akcentuoti Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčią, vyraujančią aplinką, nekilnojamojo kultūros paveldo elementą – brolių Richardo ir Kurto Tilmansų fabriko darbininkų klubo sieną. Išsikeltam uždaviniui pasiekti panaudojama psichologinė dėmesio centrų taktika. Pastato kraštinės nukreipia individo žvilgsnį į užprogramuotą objektą. Norint įprasminti Kauno miesto naujamiesčio užstatymą kuriama masyvi skulptūra, kuri dominuotų erdvėje, tačiau neužgožtų pagrindinio objekto – bažnyčios. Viešbučio pirmą aukštą sudaro trys tūriai, kurie „atidaro“ praėjimą pro objekto apačią, taip sudarant galimybes ne tik reprezentuoti kiekvieną teritorijos pusę, bet ir suteikti parinktį lankytojams greitai pasiekti norimą tikslą. Numatyta pastato vieta akomponuoja ir darbininkų klubo fabriko sienai: pastaroji pasitelkiama sukuriant vidinį parkelį, kuris suaktyvintų vietos dvasią, paskatintų lankytojus atsikvėpti užkoduotos istorijos kloduose.

Analogiškai pastato koncepcijai formuojama ir aplinka. Tai neatsiejamai svarbu, kadangi projektuojama erdvė yra miesto šerdyje. Būsimą pastatą sups labai judrios gatvės – turėsime didelio garso zonas, todėl nuspręsta įgyvendinti laukinio, tankaus apsodinimo idėja. Siūlomas sprendinys veiktų lyg sala, kuri sugertų visą transporto skleidžiamą „pilkumą“, paskatintų žmonių smalsumą tyrinėti sukurtas erdves.

Projekto kulminacija – pasiekta sintezė tarp miesto ir miško. Viešbutis veiks ne tik kaip laikino apgyvendinimo įstaiga, bet ir kaip socializacijos centras, palaikantis vietos gyvybę.

 

 

Projektas: Pastato ir sklypo koncepcija Kauno centrinėje dalyje, Naujamiestyje

Projekto autorė: 3 kurso architektūros vientisųjų studijų studentė Kristina Podinskaitė

Projektą lydėję dėstytojai: Gintaras Prikockis, Dalius Zigmantas Šarakauskas, Jurga Vitkuvienė, Laura Jankauskaitė-Jurevičienė

Pastato ir sklypo, esančio Kauno centrinėje dalyje, Naujamiestyje, Kaunakiemio gatvėje, koncepcija paremta fragmentais. Pastato forma sudaryta remiantis sklypo ribomis ir padalinta į keturias dalis, remiantis galimu žmonių judėjimu per patį sklypą. Sklypas apsuptas objektų, pritraukiančių didelį kiekį lankytojų: šiaurinėje jo dalyje stovi vėlyvojo baroko ir renesanso bruožų turinti Karmelitų (Šv. Kryžiaus) bažnyčia, šiaurės vakarų pusėje – prekybos centras „Akropolis“, vakarinėje dalyje, esančioje Nemuno (Karmelitų) saloje, stovi uždaro sporto kompleksas „Žalgirio“ arena. Projektuojamame sklype vakarinė, šiaurinė bei rytinė dalys užstatomos, o į Karaliaus Mindaugo prospektą orientuota dalis skiriama miesto žaliajai infrastruktūrai formuoti – miesto miškui, kuris izoliuoja teritorijoje susidariusį triukšmą, siekiantį 70-74 dB aplinkinėse gatvėse, o sklype – 60-69 dB. Trys pirmąjį aukštą sudarantys tūriai, turintys skirtingas funkcijas, yra atskiri, tačiau ties antru aukštu pastatas susijungia į vientisą tūrį ir aukštėdamas atidengia šiaurinėje pusėje esančią Karmelitų bažnyčią, tarsi nusilenkia jai.

5 aukštų viešbučio plotas siekia 14395 m² ir gali teikti ilgalaikį apgyvendinimą bei įvairias papildomas paslaugas tiek viešbučio lankytojams, tiek aplinkiniams. Viešbutyje yra numatomas sporto klubas, kino salė, restoranas, konferencijų salės bei komercinė erdvė. Kambarių skaičius viešbutyje siekia 188: studijos tipo, dviviečiai draugų tipo ir triviečiai draugų tipo.

Sklype esanti mūrinė Tilmansų siena yra integruojama į viešbučio konstrukciją ir panašus analogas yra atkuriamas bei pratęsiamas aplink pirmojo aukšto šiaurinės , rytinės ir vakarinė dalies fasadus. Prie projektuojamo viešbučio fasadų langų rėmų, atsisukusių į gatvės pusę, yra pritvirtinamos lengvos polikarbonato juostos ir apšviečiamos pratęsiant fragmento koncepciją.

 

 

Projektas: Pastatas su studija dailininkui

Projekto autorė: 2 kurso architektūros vientisųjų studijų studentė Marija Gaidukevičiūtė

Projektą lydėję dėstytojai: Vidmantas Minkevičius, Laura Jankauskaitė-Jurevičienė, Jurga Vitkuvienė, Donatas Rekus

Pagrindinė projekto mintis – ryšys tarp žmogaus ir gamtos. Projektuojant šį pastatą buvo atsižvelgiama į sklypo lokaciją bei didžiausią jo privalumą – gamtos apsuptį. Sklypas yra tylioje gyvenvietėje, toli nuo miesto šurmulio. Kadangi pastatas yra projektuojamas su studija dailininkui, todėl buvo siekiama, jog iš pastato atsivertų kuo gražesni vaizdai į šalia sklypo esantį tvenkinį bei gamtinį kraštovaizdį, kurie įkvėptų kurti. Šiuo projektu taip pat buvo siekiama sukurti funkcionaliai veikiantį pastatą bei sklypą, kuris veiktų tarsi vienas mechanizmas. Sklypas, kaip ir pats pastatas yra tarsi padalintas į dvi zonas: viešąją (studijos) zoną bei privačią (gyvenamąją) zoną, siekiant suvaldyti atskirus srautus bei suteikiant privatumo pastate gyvenančiai šeimai. Pastato architektūrinėmis formomis buvo norima išreikšti tradicinį namo siluetą, pasirenkant du tūrius dengti dvišlaičiais stogais, tačiau kartu panaudojant ir šiuolaikinį, šiuo metu itin populiarų, plokščiojo stogo pasirinkimą, kuris yra panaudotas dengiant apačioje esantį svetainės tūrį. Pastato konstrukcijoje naudojamos kolonos, kartu su stogu tarsi sudarančios rėmą, kuris sukuria tradicinio namo silueto įspūdį. Namo apdailai naudojamos medinės dailylentės kartu su metalu apskardintomis masyviomis kolonomis bei „Classic“ stogo danga. Tai suteikia pastatui autentiškumo, tačiau tuo pačiu ir šiuolaikiškumo, o patalpose esantys aukšti langai bei stoglangiai patalpoms suteikia didelį šviesos srautą.

 

 

Projektas: FRAMED (angl. įrėmintas) – pastatas su studija dailininkui

Projekto autorius: 2 kurso architektūros vientisųjų studijų studentas Tautvydas Zykevičius

Projektą lydėję dėstytojai: Vidmantas Minkevičius, Laura Jankauskaitė-Jurevičienė, Jurga Vitkuvienė, Donatas Rekus

Pastatas projektuojamas garsiam tapytojui, kuris nori dirbti nepalikdamas namų. Šis namas projektuojamas sklype prie pat Kauno marių, Kauno miesto Petrašiūnų rajone. Sklypas kalvotas, nėra patogaus patekimo į jį, tačiau tai ne sukuria problemų, o priešingai – suteikia galimybių. Konceptualioji pastato forma – lyg paslinktas reljefas. Išslinktojo landšafto gale yra stati siena. Tai pagrindinis pastato fasadas, matomas visu savo grožiu nuo Kauno marių. Šio fasado aukštis bei ilgis paklūsta aukso proporcijai, taip pat jo storos sienos, kuria paveikslo rėmo įspūdį. Rėmo viduje – paveikslas, sukurtas iš įvairių storių ir krypčių langų rėmų. Tai abstraktus paveikslas, kurio reikšmę ir istoriją gali kurti bet kuris žiūrovas. Paveikslo kompozijos traukos centras komponuojamas dešinėje fasado pusėje, taip pabrėžiama sklindanti meninė energija iš toje pastato pusėje esančios studijos bei galerijos erdvių. Šis fasadas kuria naratyvą – pasaką, kaip kiekvienas kūrėjas, atlikęs darbą susigyvena su juo, jaučiasi lyg gyvendamas jame. Šiuo atveju mūsų klientas yra tapytojas, gyvena savo paties nutapytame paveiksle. Jame jis kuria savo pasaulį ir dideliais pagrindinio fasado „televizoriniais“ langais transliuoja savo vidinius išgyvenimus žmonėms.

Konceptas ir paveikslo imitacija puikiai matoma nuo Kauno marių. Tai pabrėžia, kad ir kokie tapytojai yra savyje užsisklendę introvertai, visgi, jie nori, kad jų darbai būtų matomi visiems.

 

 

Projektas: Viešbučio pastato ir sklypo koncepcija Kauno centrinėje dalyje, Naujamiestyje

Projekto autorė: 3 kurso architektūros vientisųjų studijų studentė Kristina Marcinkutė

Projektą lydėję dėstytojai: Gintaras Prikockis, Dalius Zigmantas Šarakauskas, Jurga Vitkuvienė,
Laura Jankauskaitė-Jurevičienė

Projektuojamo viešbučio sklypas yra Kaune, Naujamiestyje, Karaliaus Mindaugo pr. 52. Teritorijos plotas – 1,2 ha. Sklypo pašonėje – Nemuno krantinė, Nemuno sala. Sklypo situacijoje, ypatingoje miesto vietoje, kurią supa svarbūs Kauno objektai – Žalgirio arena, Akropolis, Autobusų stotis, Geležinkelio stotis, Laisvės alėja. Sklypą riboja Kaunakiemio g., Karo ligoninės g. ir Karaliaus Mindaugo prospektas. Teritorijos šiaurėje stovi į nekilnojamo kultūros paveldo sąrašą įtrauktas istorinis Karmelitų bažnyčios ir vienuolyno kompleksas.

Projekto žemės plote stovinčią Tilmansų  fabriko darbininkų klubo sieną nuspręsta išsaugoti ir inkorporuoti į naująjį statinį. Ir sklypo, ir pastato koncepcija bendra, ją sudaro kelių aspektų visuma. Visų pirma, po atliktos kaimynystės analizės pasirinktas čia dominuojantis užstatymas palei gatvės liniją. Pagal ją formuojama išorinė pastato siena.

Antras svarbus dėmuo – Gedimino gatvės ašies pratęsimas. Minėta gatvė yra svarbi naujamiesčio judėjimo linija, atvedanti srautus iš Laisvės alėjos. Pratęsiant judėjimą tiesiai per sklypą, pastatas padalinams į du atskirus objektus. Viename iš jų projektuojamas viešbutis, likusį statinį siūloma ateityje pritaikyti kitokiai funkcijai.

Nors Gedimino gatvės eismas nukreipiamas į ateityje numatomą Karo ligoninės g. tiltą, sklype numatomas kitas koncepcijos punktas – aplinkiniuose kvartaluose taip pat dominuojantis vidinis kiemas, kuriame įrengiama viešoji erdvė. Ši erdvė ateinant nuo Gedimino gatvės simbolizuoja ašies pabaigą, o žvelgiant nuo būsimos Karaliaus Mindaugo prospekto ir Karo ligoninės gatvės sankryžos  – tarsi įėjimas į senąją Naujamiesčio dalį, iš ko kyla pavadinimas – „Naujamiesčio vartai“.

Talentingi būsimieji architektai savo unikaliomis, išgrynintomis idėjomis ir išskirtiniais projektais pasiruošę stebinti ir netolimoje ateityje. Jaunieji kūrėjai dalyvauja ir septintus metus STRUCTUM organizuojamame nacionaliniame konkurse „Išmanusis miestas“. Projektas sėkmingai įsibėgėjo, tad studentai jau spėjo pasidalinti savo sumanymais išmaniems miestams sukurti. Kviečiame susipažinti!

https://structum.lt/wp-content/uploads/2021/03/UDHOME-340x430-2var.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!