Kur esame, kur link einame ir kodėl akademikai pradeda kalbėti apie pramonės revoliuciją 5.0?

2019 m. balandžio 18 d.

„Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu, – tai ne ateitis, o šių dienų realybė. Pokyčiai, kurie radikaliai pakeis mūsų suvokimą apie tai, kaip mes gaminame, dirbame, pramogaujame, ilsimės ir bendraujame. Ši revoliucija išsiskiria trimis bruožais: greičiu, apimtimi ir sisteminiu poveikiu, t. y. praktiškai visoms gyvenimo sritims įtaką daro technologiniai pokyčiai. Procesas suteikia mums neribotų galimybių pereiti į kokybiškai naują gamybos, paslaugų ir aptarnavimo lygį, bet kyla klausimas, ar esame pasiruošę išnaudoti jo teikiamas galimybes“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.

Taftso universiteto Tarptautinių santykių ir verslo fakulteto dekanas, knygos „Lėtas sparčių pokyčių tempas“ autorius Bhaskaras Chakravorti sako, kad technologijos sudrebino pasaulį ir tapo ne įrankiu, padedančiu paprasčiau gyventi, o pakeitė žmogų. Transformavo žmogaus poreikius, siekius, svajones, tam tikra prasme įkalino sąmonės srautą, todėl kelio atgal jau nėra. Kitas žingsnis – penktoji pramonės revoliucija.

Verslas pats kuria automatizavimo sprendimus

R.Dargis pabrėžia, kad ketvirtoji pramonės revoliucija yra ne tik išmaniosios gamyklos ir visuotinė skaitmenizacija. Tai iššifruojama genų seka, išmanieji telefonai, nanotechnologijos, atsinaujinantys energijos šaltiniai, išmanieji miestai, savaeigiai automobiliai, trimačiai (3D) spausdintuvai. Skaitmeninės medijos, tinklinė visuomenė, socialiniai tinklai, virtualios bendruomenės, kurios yra dar vienas naujas mūsų dienų fenomenas – visa tai ketvirtosios pramonės revoliucijos rezultatas. Revoliucijos, kuri atnešė ne vieną iššūkį.

„Esminis pramonės iššūkis šiandien – įmonių produktyvumo didinimas. Lietuvoje produktyvumas auga vangiai ir yra vis dar gerokai mažesnis nei EBPO vidurkis. Vienintelis būdas didinti produktyvumą – technologinis persiginklavimas, kuris leistų didinti aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybos apimtis. Viena didžiausių struktūrinių Lietuvos verslo aplinkos problemų yra inovacijų trūkumas. Žemų ir vidutiniškai žemų technologijų sektoriai generuoja 75 % Lietuvos pramonės gamybos apimčių, apyvartos ir pridėtinės vertės. Taip pat šie sektoriai įdarbina net 85 % visų užimtųjų pramonėje“, – vardija pašnekovas.

R.Dargis išskiria ir kitas tendencijas. Lietuvoje įmones, visiškai automatizavusias gamybos procesus, jau galime skaičiuoti dešimtimis. Jos supranta, kad, tik naudojant šiuolaikinius ir efektyvius įrenginius, galima tikėtis ilgalaikės teigiamos perspektyvos rinkoje. Daugelyje įmonių įdiegtos gamybos valdymo sistemos, leidžiančios gamybos procesą stebėti ir kontroliuoti realiuoju laiku. Tik teisingi ir laiku gaunami duomenys suteikia galimybę vykdyti tikslią gamybos sąnaudų analizę ir mažinti produkcijos savikainą. Kadangi išaugo šių sistemų poreikis, o gamintojai ne visada sugeba jį patenkinti, įmonės pačios pradėjo kurti automatizavimo sprendimus.

Pirmoji sąmonės dimensija

Ne visi skaitmeninių technologijų pranašumai yra užfiksuojami statistiškai. Pasak ekonomisto Roberto Gordono, vidutinis vieno darbuotojo produkcijos augimas nuo 1972 iki 1891 m. JAV sudarė 2,3 % per metus, o nuo 2004 iki 2012 m. – vos 1,3 %.

2015 m. B. Chakravorti rašė, kad jeigu norite pamatyti robotus ir visišką verslo automatizavimą, turite palaukti iki 2021-ųjų, daiktų internetas, 3D spausdintuvas kiekvieno namuose – 2022-aisiais, dar po metų, superkompiuteriai mūsų kišenėse, automobiliai be vairuotojų 2026 metais. Lažybos kriptovaliutomis? Apgailestaujame, jūs turėsite jų palaukti iki 2027-ųjų. Ir jei esate kantrūs, netrukus numatoma daugiau technologinių sintezių. Pasak mokslininko, kol Indija bando prisitaikyti prie trečiosios pramonės revoliucijos, Kinija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir kitos technologiškai pažangios valstybės jau stovi prie žmogaus mąstymo pokyčių slenksčio, kas suponuotų penktosios skaitmeninės revoliucijos pradžią.

„Šalys yra ne tik labai skirtinguose skaitmeninės evoliucijos etapuose, bet ir juda labai skirtingu greičiu. Pasaulio banko ataskaita patvirtina šį asimetriškumą: 4,4 mlrd. žmonių niekada nesinaudojo internetu, beveik 2 mlrd. nelietė skaitmeninių technologijų ir 400 mln. gyvena aplinkoje, kurioje nėra mobiliojo ryšio. Skaičiuojant regionais, 80 % Indijos ir 70 % Afrikos gyventojų nė karto nesinaudojo kompiuteriu. Be to, internetas savaime nereiškia ekonominės naudos. 1 GB mobiliųjų duomenų Botsvanoje kainuoja dvigubai daugiau nei Vokietijoje, o fiksuotasis ryšys Indonezijoje yra 35 kartus brangesnis nei Vokietijoje“, – skaudžią statistiką beria iš Didžiosios Britanijos kilęs B. Chakravorti.

Mokslininkai teigia, kad penktosios pramonės revoliucijos užuomazgos jau prasideda ir procesai ypač išryškės, kai žmogus prisiims atsakomybę už tai, kas vyksta jo bendruomenėje, šalyje, planetoje. Bilietas į šį perversmą – pusiausvyros planetoje atkūrimas. Technologijos bus naudojamos ne pažangai dėl pažangos, o planetai išsaugoti. Kai skaitmeninės technologijos visame pasaulyje pačios vystys pramonę, o žmogus savo energiją galės skirti kilnesniems tikslams, tada penktoji pramonės revoliucija ateis su didesne jėga nei visos iki šiol buvusios.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/06/silver-sky-baneris.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!