Kuria ateities miestą


Architektų studija „UNStudio“ jau projektuoja ateities miestą. Vizualizacijos apima 1 kv. m „socio–technologinio” Hagos miesto centro plotą.

Šis projektas yra vienas iš Karališkojo architektūros instituto, Hagos ir Roterdamo savivaldybių, Delfio technologijos universiteto bendro projekto „The Future City” dalių. Projektas prasidėjo 2018 metais sausį, kai dešimčiai daugiadisciplininių projektavimo grupių buvo pavesta išnagrinėti naujus miestų kūrimo būdus, kuriuos būtų galima pritaikyti penkiose Amsterdamo, Roterdamo, Hagos, Utrechto ir Eindhoveno miestų vietose.

Socialinių ir techninių miestų koncepcijose yra du didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduria ateities miestai – urbanizacija ir tvarumas.

Energijai – geoterminė jėgainė 

Miestai sudaro susitikimų katalizatorius, jie jungia rajonus ir žmones ir tokiu būdu formuoja naujoves. „UNStudio“ pateiktoje vizijoje siekia perkelti esamą traukinių kelio infrastruktūrą į ekologišką būsto, biurų ir viešųjų erdvių rajoną. Fizinės architektūros intervencijos, kurios siūlo praktinius problemų sprendimus, ir veikia kaip patrauklūs simboliai konkrečioms temoms, tarkim, geoterminė jėgainė. 

Trijų tarpmiestinių stočių, esančių kelios minutės pėsčiomis viena nuo kitos, egzistavimas suteikia precedento neturinčią galimybę šią sritį paversti viena glaudžiai sujungtų terminalų sistema, panašia į Amsterdamo „Schipholio“ oro uostą. Tai taip pat suteikia galimybę sukurti erdvę naujoms tvaraus judrumo formoms, tokioms kaip „Hyperloop”, kurioje yra nemokama plūduriuojanti elektrinių motorolerių sistema. Taip pat vertikali, įvairius viešojo transporto būdus jungianti sistema.

Žiedinė apykaitinė sistema

Geoterminės energijos jėgainė yra centrinė energijos tiekimo vieta, tačiau ne vienintelė. Energija bus gaunama ne tik iš geoterminės jėgainės. „Biopolus” sudaro dar vieną apykaitinę sistemą, kuria tiekiamas vanduo.

„Biopolus” užtikrina, kad nuotekos iš naujos miesto dalies būtų išvalytos ir panaudojamos antrą kartą. Maistinės medžiagos būtų naudojamos augalų auginimui. Nuotekas pumpuojamas per vamzdelius iki kol išgaunamas reikalavimus atitinkantis geriamasis vanduo. Po gryninimo proceso vanduo vėl patektų į sistemą ir taip užbaigtų žiedinį ciklą.

Vis dėlto, tai šis išmanaus miesto projektas dar nėra atsakymas į visus klimato kaitos klausimus. Tai greičiau trumpalaikis būdas prisitaikyti, nes pagreitį įgaunantys klimato kaitos iššūkiai – potvyniai ir šiltėjantis klimatas – išliktų pavojingais rizikos veiksniais.

Pranešimas redaguotas ir adaptuotas, originalus pranešimas čia.,

Nuotr.: „UNStudio“ 


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų