Kodėl inovacijų amžiuje vis dar kuriame konservatyvią architektūrą?

2019 m. rugpjūčio 28 d.

Didėjant pastatuose naudojamų inovacijų skaičiui ir augant užsakovų reikalavimams, statomų pastatų architektūrinė išraiška vis dar yra konservatyvi. Idėja niekuo nesiskiria nuo pastatų, išdygusių prieš 300 šimtus metų. Tai nekeičia fakto, kad pastatuose daugėja inovatyvių inžinerinių sistemų, sudėtingėja mazgai, o architektams reikia „suvaldyti“ visas šias sistemas, – kalbėdamas apie technologijų panaudojimo architektūroje problematiką pastebi architektas, studijos a2sm architektai“ partneris Aurimas Sasnauskas.

Inspiruoja naujos tipologijos pastatus

„Architektūra yra gana konservatyvi ir pastato architektūrinė idėja/išraiška, proporcijos, funkcija buvo svarbiausi architektūros elementai prieš 300 ar 100 metų, tokia ji yra ir šiandien. Mes nesinaudojame 15 metų senumo telefonais, tačiau puikiai gyvename prieš 200 metų statytame pastate. Jo inžinerinių sistemų atnaujinimai nekeičia architektūros. Prieš dešimtmetį išpopuliarėjo amorfinių formų pastatų architektūros kryptis, nes atsiradusios technologijos leidžia tokius pastatus ir projektuoti, ir pastatyti. Vis dėlto tokio tipo pastatai buvo ir liko daugiau kaip technologinių galimybių demonstravimas“, – sako architektas.

Tačiau jau dabar yra pavyzdžių kai techninės inovacijos virsta į naujos tipologijus pastatus.

„Suomijoje praėjusių metų pabaigoje duris atvėrė centrinė Helsinkio biblioteka „Oodi“. Tai visiškai miestiečiams atviras pastatas. Jis pilnas gyvybės, veiklos, skirtingos erdvės pritaikomos skirtingiems poreikiams. Tai tarsi atvira viešoji miesto erdvė po stogu, kur tradicinė biblioteka užima tik nedidelę pastato dalį. Tai visiškai naujos koncepcijos pastatas ir taip, technologinės inovacijos pastūmėjo bei leido tam atsirasti, tačiau architektas, žinodamas galimybes, matydamas visumą, gali sukurti kažką naujo ir netikėto“, – pasakoja A.Sasnauskas.

Tvarumas – sistema, o ne vienas sprendinys

Paklaustas apie technologijų pagalbą architektams kurti ekologiškus statinius, A. Sasnauskas sako, kad nors technologijos gali daug, tačiau tvarumas ir ekologija yra platesnė sistema, nei vienas labai inovatyvus inžinerinis sprendinys. Paprastas pavyzdys – šeima yra pasistačiusi pasyvų namą su visomis naujausiomis technologijomis 20 km už miesto. Jų kasdieninis gyvenimas (vaikų mokykla ar darželis, darbo vieta) vyksta mieste, tad jiems bus reikalingi du automobiliai, jie kasdieną bus priversti važinėti daugybę kilometrų. Ar tai labai ekologiška ir tvaru?

„Vienas tvarus sprendinys neužtikrina tvarumo. Šiandien architektas turi į pastatą integruoti daug inžinerinių sistemų, tačiau ne mažiau svarbu ir atsižvelgti į aplinką, rajoną, miestą. Technologijų panaudojimas neturi būti savitikslis, nes tik visuma gali užtikrinti tvarius sprendinius“, – teigia studijos „a2sm architektai“ partneris.

Visuomenė įtraukiama į diskusijas

Aurimas Sasnauskas nuo praėjusių metų eina Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Vilniaus skyriaus pirmininko pareigas. LAS organizavo Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ architektūrinį konkursą. Tarptautiniame konkurse dalyvavo net 249 projektai. A. Sasnauskas neslepia, kad jį nustebino konkurso dalyvių geografija: darbai atkeliavo iš tokių šalių kaip: Zimbabvė, Pietų Afrika, Naujoji Zelandija, Kuveitas, Argentina, Japonija.

„Buvo pasiūlyta daug skirtingų koncepcijų ir idėjų. Konkurso užduotis nelengva. Negaliu pasakyti, kad Lietuvos architektų darbai labai išsiskyrė iš bendro pateiktų projektų konteksto. Darbai pateikti anonimiškai, anglų kalba. Tad tik dabar, atplėšus dalyvių identifikacijos vokus, galima nustatyti projekto autorius.  Labai džiugu, kad į laimėtojų trejetuką pateko ir Lietuvos architektų projektas, nes būti pastebėtam ir įvertintam tarp tokios gausybės darbų, tikrai didelis pasiekimas. Juolab, kad tarp dalyvių buvo ir keletas tikrai žinomų tarptautinių architektūros vardų“, – pasakoja LAS Vilniaus skyriaus pirmininkas.

Anot pašnekovo, tai, kad Lietuvos architektai tokiuose tarptautiniuose konkursuose sulaukia dėmesio, nėra keista. Lietuvoje daugėja architektūrinių konkursų, kurie yra vienas iš geriausių būdų ne tik rasti tinkamiausią architektūrinę išraišką ir sprendinius svarbiose miestui vietose, bet ir miesto gyventojams susipažinti su architektūriniais projektais. Tikiu, kad tai yra labai svarbus architektūros kokybės elementas ir jau netolimoje ateityje matysime teigiamus rezultatus.

Kita vertus, architektas sako, kad gerėjant Lietuvos ekonomikai vis daugiau užsakovų supranta, jog pastatas yra ilgalaikė investicija ir todėl verta investuoti ir į kokybiškas inžinerines sistemas, ir į kokybiškas apdailos medžiagas, ir, svarbiausia, – į pastato architektūrą.

Kaip kokybės reikalavimai auga technologijoms ir architektūrai galėsite sužinoti rugsėjo 5 dieną kino teatre MULTIKINO, Lietuvos architektų sąjungos ir STRUCTUM organizuojamoje konferencijoje „Technologijos ir inovacijos architektūroje bei statyboje“.

Pagrindinėje nuotr.:Helsinkio biblioteka „Oodi“. ALA Architects iliustracijos

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/V_JUNG_KNX_F_50_STRUCTUM-340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!