LED era: ką pataria „Gaudrės“ ekspertai

2016 m. sausio 24 d.

Sonata Ramanauskienė.

 

Apšvietimo projektas – kokybės pagrindas

Specializuotame „Gaudrės“ salone akys raibsta nuo sumaniai išdėstytų įvairiausios paskirties šviestuvų, traukte traukia katalogais nukrautas stalas patogiai įrengtoje vietoje, skirtoje bendrauti su klientais. Ne tik prekiaujančios, bet ir šviestuvus gaminančios įmonės specialistai pabrėžia, kad svarbiausia gerai apgalvoti, kokios šviesos ir kur reikės, o tik tada rinktis šviestuvus, galinčius skleisti tokią šviesą, ir juos tinkamai išdėstyti. Profesionaliai tai gali atlikti tik apšvietimo dizaineriai ir projektuotojai. „Gerai parengtas apšvietimo projektas smarkiai sumažina eksploatacijos bei įrengimo sąnaudas“, – tvirtina įmonės apšvietimo dizaineris ir projekto vadovas Simas Rinkevičius. Rengiant projektą pagal poreikius, aplinkybes ir galimybes, optimizuojamas apšvietimo galingumas ir ryškumas, šviestuvų skaičius, šviesos spalva – korektiškai viską suderinus pinga eksploatacija. „Viešam klientui eksploatacijos sąnaudos paprastai yra 4–5 kartus didesnės nei įrengimo sąnaudos. Kalbant apie infrastruktūros objektus, jų apšvietimo sąnaudos sudaro liūto dalį, t. y. net 80–90 % visos įrengimo ir eksploatacijos sumos. Todėl šiuolaikiniai LED apšvietimo šaltiniai, kurių gausią pasiūlą turi ir „Gaudrė“, kaip tik leidžia pasiekti didesnį našumą ir sutaupyti lėšų“, – sako apšvietimo dizaineris Gabrielius Vizgirda.

Tikslios žinios lems efektyvumą

Apšviestų pastatų ar atvirų erdvių vizualizacijos – tai lyg tiltas nuo idėjos iki jos įgyvendinimo. Pasak įmonės „Gaudrė“ ekspertų, būtent jos gali padėti išvengti esminių klaidų. Gatvių apšvietimo tinklai diktuoja savo sąlygas, kurioms įvykdyti reikalingi įvairiausi tikslūs apskaičiavimai, nurodant šviesos spalvinę temperatūrą (pagal kurią gaunamas šiltas arba šaltas spektras, pvz., senamiesčio zonoje yra pamažinta, o greitkeliuose kai kur padidinta), horizontalioje plokštumoje apskaičiuojant liuksus ir skaistį, nustatant, kokios klasės apšvieta turi būti ir kt.

„Šiuo metu gatvių infrastruktūroje orientuojamasi į šviesos diodų apšvietimą. Tačiau neseniai Romoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje PLDC Danijos pranešėjas pristatė Norvegijos Vyriausybės užsakymu atliktą tyrimą, kuriuo siekta valstybiniu lygmeniu nustatyti LED gatvės šviestuvų parinkimo rekomendacijas. Jo metu iš tūkstančių skirtingų LED gatvės šviestuvų modelių pagal apšvietimo dizainerių nustatytus reikalavimus atrinkta keliolika modelių. Tuomet atliktos bandomosios studijos, tie šviestuvai išbandyti realiuose keliuose. Paaiškėjo, kad net tarp šių modelių, atitinkančių griežtus kriterijus, efektyvumas skyrėsi penkis kartus, t. y. 500 %! Tad išsirinkti tinkamiausią, geriausią apšvietimo sprendimą dabar tikrai nepaprasta“, – pasakoja S. Rinkevičius.

Šviesos diodai – ateitis, bet…

Nors LED (lietuviškai dar vadinami šviestukais) – apšvietimo ateitis, tačiau „Gaudrės“ specialistai vienbalsiai tvirtina, kad kitų šviesos šaltinių dar neverta atsisakyti. Kai kuriais atvejais metalo halogenai iki šiol efektyvesni nei LED šviestuvai, ypač ten, kur reikia itin didelių šviesos kiekių, pavyzdžiui, stadionams ar didelėms teritorijoms apšviesti. Dėl to jų įmonė gali pasiūlyti klientams praktiškai viską pagal skirtingus poreikius, gali pristatyti šviestuvus ir apšvietimo įrangą iš viso pasaulio pagal įmonėje turimus katalogus. „Patikimiausi Lietuvai yra atvežtiniai iš Europos šalių, antraip gali atsirasti sertifikavimo ir standartų, pavyzdžiui, įtampos skirstymo neatitikimų ir kitų nesklandumų. Renkantis šviestuvus svarbu atsižvelgti ir į lietuvišką klimatą, – įspėja G. Vizgirda. – Nors šaltis šviesos diodams nėra problema, tačiau jie turi paleidimo įtaisą (transformatorių), kuris dažnai išeina iš rikiuotės, jei yra pagamintas šiltuose kraštuose, o temperatūra Lietuvoje siekia –25 0C. Papildomų iššūkių kelia įšalas, temperatūrų kaita.“

Neverta žavėtis ir į žemę įleidžiamais šviestuvais. Dėl Lietuvos klimato sąlygų jie turi būti ypač atsparūs, taip pat reikia gerai įrengti drenažą. Kitaip po didelių liūčių ar pavasarį dėl įšalo neįsigėręs vanduo susilaiko aplink šviestuvą ir jis paskęsta.

LED šviestuvais su saulės baterijomis irgi neverta žavėtis, nes dėl per trumpo saulės akumuliavimo laiko Lietuvoje jie retai kada tinkamai šviečia arba visai nešviečia. Esant žemai temperatūrai akumuliatoriaus talpa drastiškai krinta ir daugiausia tokie šviestuvai švies pusvalandį, be to, nuo jų būtina nuolat valyti sniegą.

Mes patys gamintojai!

Įmonės „Gaudrė“ darbuotojai nuolat tobulinasi, lanko tiekėjus ir gamintojus. Pasaulinėje rinkoje egzistuoja daugybė gamintojų, galinčių pasiūlyti LED pagrindu lauko sąlygomis veikiančių šviesos šaltinių. Kokius gamintojus „Gaudrės“ specialistai vertina labiausiai? Abu pašnekovai šypteli – jie patys yra šviestuvų gamintojai. „Vis dėlto pačius LED modulius perkame iš žinomiausių Europos gamintojų. Kaip atskirti kokybišką LED šviestuvą nuo nekokybiško? Kaina daug ką parodo, bet ne viską. Vienintelis dalykas, suteikiantis patikimą informaciją apie kokybę, yra šviestuvo parametrai, kuriuos teisingai įvertinti gali tik profesionalas. Tam mes ir esame, nes LED šviestuvai bendrų pramoninių standartų iki šiol neturi: LED lemputė gali veikti ir trumpiau už kaitrinę, ir ne vieną dešimtmetį. O tikėti tuo, ką rašo gamintojai, kol kas reikia atsargiai, nes netgi didieji pasaulio gamintojai visada truputį meluoja. Pavyzdžiui, ant lietuviškų ar kiniškų LED lempučių puikuojasi eksploatavimo laikas – 50 000 valandų, nors geriausi Europos gamintojai analogiškam gaminiui garantuoja 35 000 valandų – ir tai geriausiu atveju! Arba štai tūkstančiai parduotų lempučių „Osram“ negrįžta, o įsigytą lietuvišką LED lemputę neretai tenka keisti kartą per dvi savaites. Kodėl taip atsitinka? Nes jų gamybai naudojami pigūs komponentai, o pramoninių standartų nėra“, – problemas įvardija
S. Rinkevičius.

Kodėl verta neskubėti?

Perdegus LED moduliui, kartais tenka keisti visą šviestuvą, nes neįmanoma išsukti šio modulio ir įsukti naujo. „Turėkite galvoje, kad po penkerių metų tokio pat šviestuvo su tokiu pačiu LED moduliu nebebus, tad naujasis, jei ir būtų rastas analogiško galingumo, švies ryškiau, be to, gali skirtis atspalvis ar spalvinė temperatūra. Jei tai gatvės šviestuvas, gal ir ne taip baisu, tačiau jei montuojate keliasdešimt šviestuvų ant fasado, gali tekti pakeisti visus“, – įspėja apšvietimo specialistas.

Miestams reikalingas bendrasis apšvietimo planas

LED apšvietimas laikomas vienu populiariausių būdų ekonomiškai ir originaliai apšviesti tiek pastatų vidų, tiek miestų ir miestelių infrastruktūrą. Nors Lietuvoje jau vyksta esminės permainos, pavyzdžiui, gatvių apšvietimo tinkluose dešimtmečius naudotos gyvsidabrio ir natrio lempos pamažu užleidžia vietą modernioms LED technologijoms, vis dėlto LED apšvietimą taupiai ir praktiškai išnaudoti lietuviai dar tik mokosi. Akivaizdu, kad miestų infrastruktūroje šviesos ryškumo, atspalvių margumynas darnos nepadidina. Įmonės „Gaudrė“ specialistų nuomone, taip yra todėl, kad kiekviena savivaldybė ar net nekilnojamojo turto valdytojas apšvietimo problemas sprendžia savaip. O pasaulyje egzistuoja vadinamasis bendrasis apšvietimo planas (angl. Lighting Master Planning): gyvenamosios erdvės, rajono, miesto dalies, gyvenvietės ir pan. „Tai nėra išsamus projektas, kuriame tiksliai nurodoma, kaip išdėstyti šviestuvus ar atstumai tarp jų bei kiti konkretūs parametrai, o nustatomos bendrinės aukštingumo, tankio ir kitos gairės. Be to, bendrasis apšvietimo planas kuria gerą grąžą, yra labai naudingas projektuojant konkrečius pastatus ar infrastruktūros objektus, sutelkia dėmesį ir suteikia estetinį vaizdą, žiūrint iš tam tikrų apžvalgos taškų. Bendra miesto apšvietimo idėja turi būti atpažįstama“, – neabejoja apšvietimo dizaineris S. Rinkevičius.

 

Temos:

https://structum.lt/wp-content/uploads/2020/10/ismanusis7.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!