Lietuvos geležinkelių atnaujinimas ir modernizavimas


 

Ieškodama priemonių problemaidėlperkrautų automobilių kelių sumažinti ES atkreipė dėmesį į geležinkelius. Nuo pat XX a. paskutinio dešimtmečio pradžios leidžiami teisės aktai, didinantys geležinkelio patrauklumą. Be teisinės padėties gerinimo, geležinkelio plėtrai skiriama ir nemažai lėšų.Pasak geležinkelių infrastruktūros direkcijos vyriausiojo inžinieriaus Valdo Mikelionio, pirmiausia buvo rekonstruoti kritiškiausios būklės ruožai, 2006 m. vokiečių bendrovė „DB International“ atliko studiją, kurioje buvo identifikuotos geležinkelio srautus ribojančios vietos ir parengtos rekomendacijos dėl tinklo plėtros. Ši studija retkarčiais peržiūrima, įvertinant atliktus darbus ir identifikuojant ateities projektus. Modernizuojant infrastruktūrą atliktas kelio konstrukcijos stiprinimas ir projektinių parametrų gerinimas, telekomunikacijų ir traukinių eismo valdymo sistemų modernizavimas padėjo gerokai padidinti maksimalų prekinių traukinių svorį, leistiną traukinių eismo greitį ir linijų laidumą.

Geležinkelių infrastruktūros direkcija toliau nuosekliai vykdo Lietuvos geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo politiką, t. y. tęsia pagrindinių ir intensyviausių 1520 mm vėžės pločio geležinkelio linijų Šiaurės–Pietų (I A koridorius) ir Rytų–Vakarų (IX B ir D koridorius) krypčių Europos koridorių atnaujinimą, taip pat rekonstruojami 1435 mm vėžės pločio geležinkelio „Rail Baltica“ ruožai. 

Šiemet bus užbaigti reikšmingi projektai

Kaip informavo V. Mikelionis, per 2014 m. iš viso buvo įgyvendinti, tęsiami ar pradėti 305 investiciniai projektai. 2014 m. baigta esamo geležinkelio ruožo Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai rekonstrukcija; modernizuota jungiamosios geležinkelio linijos Klaipėda–Pagėgiai infrastruktūra; baigtas Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros I etapas; rekonstruoti Rimkų stoties, Perkėlos kelynai, geležinkelio kelias Nr. 54, esamo geležinkelio ruožo Lenkijos ir Lietuvos valstybės siena–Mockava (1435 mm vėžės pločio kelias); įrengtas Eismo valdymo centras; baigtas IX B koridoriaus jungties su Klaipėdos uostu–Klaipėdos geležinkelio mazgu plėtros III etapas ir kt. Taip pat užbaigti dviejų analogų Lietuvoje neturinčių Vilniaus ir Kauno intermodalinių logistikos terminalų statybos darbai, kurie savo veiklą planuoja pradėti 2015 metais. Bendra šių projektų vertė – apie 56 mln. eurų.

AB „Lietuvos geležinkeliai“, tęsdama 2007–2013 m. Europos Sąjungos programavimo periodo lėšomis iš dalies finansuojamus projektus 2015 m., kurie yra paskutiniai lėšų tinkamumo metai šio periodo projektams, planuoja užbaigti finalinius periodo projektus. Tai: projektavimo darbai linijos Vilnius–Kaunas keliui modernizuoti (greičiui iki 160 km/h); antrojo kelio statyba ruože Kūlupėnai–Kretinga; antrojo kelio statyba ruože Pavenčiai–Raudėnai; antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Duseikiai, IX B koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai antrojo kelio statyba. 

Pagrindinių linijų elektrifikavimas

„Nors dar neturime pasirašę Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos sutarčių, siekdami laiku įsisavinti jau prasidėjusio 2014–2020 m. Europos Sąjungos programavimo periodo lėšas, 2014 m. pradėjome įgyvendinti dviejų labai svarbių geležinkelių infrastruktūros modernizavimo projektų statybos darbus – IX koridoriaus elektrifikavimą(I etapas (Kena–Naujoji Vilnia) ir antrojo kelio statybą ruože Telšiai–Lieplaukė, – sako V. Mikelionis. – Pradėdami įgyvendinti projekto IX koridoriaus elektrifikavimo I etapą, kuriuo bus elektrifikuota geležinkelio linija nuo Baltarusijos sienos iki Naujosios Vilnios, kartu pradedame ir pagrindinių linijų elektrifikavimo programą: ilgalaikį ir investicijoms imlų procesą, tačiau garantuosiantį visiškai naujoviškas paslaugas tiek keleiviams, tiek krovinių vežėjams. Po 2020 m. planuojama, kad elektriniai traukiniai galės važiuoti nuo Baltarusijos iki Šiaulių. Taip pat jau pradėjome Vilniaus mazgo elektrifikavimo, ruožo Lietuvos valstybės siena su Baltarusija–Kena–Vilnius kelio rekonstrukcijos ir antrojo kelio statybos ruože Livintai–Gaižiūnai projektavimo darbus.“

Europos Komisija šiek tiek pakeitė naujojo periodo infrastruktūros atnaujinimo projektų finansavimo gaires. Kartu su Sanglaudos (2014 m. lapkričio mėnesį parengta ir Transporto investicijų direkcijai pateikta projekto antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė paraiška ES finansavimui gauti) ir Europos regioninės plėtros fondais paraiškas geležinkelių infrastruktūros direkcija galės teikti ir Europos infrastruktūros tinklų plėtros priemonės finansavimui gauti. Jau 2014 m. gruodžio mėnesį Susisiekimo ministerijai pateiktos net 5 paraiškos Europos infrastruktūros tinklų plėtros fondui (angl. CEF). 

Naujos sutartys – nauji darbai

Per 2015 m. AB „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja sudaryti daugelį 2014–2020 m. periodo ES paramos rangos darbų sutarčių: ERTMS ir susijusių sistemų diegimas „Rail Baltica“ linijos ruože Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena–Kaunas, IX koridoriaus elektrifikavimas; II etapas (Kaišiadorys–Radviliškis) (projektavimas); Šiauliai–Radviliškis atkarpos modernizacija ir elektrifikacija, I etapas; Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra, II etapas; Pauosčio kelyno rekonstrukcija; antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Žeimiai–Lukšiai; antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Gimbogala–Linkaičiai; IX B koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Pušynas–Paneriai antrojo kelio statyba ir Kenos stoties rekonstrukcija. Pasak Geležinkelių infrastruktūros direkcijos vyriausiojo inžinieriaus V. Mikelionio, planuojama, kad 2015 m. į geležinkelių infrastruktūros modernizavimą bus investuota apie 145 mln. eurų.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ infrastruktūros plėtrai nuo 1996 m. jau yra panaudojusi per 1,330 mlrd. eurų,iškurių 593,7 mln. eurųįvairiųES fondųlėšos

Tęsiami „Rail Baltica“ darbai

Kaip informavo AB „Lietuvos geležinkeliai“ „Rail Baltica“ projekto direkcijos vyriausioji inžinierė Jadvyga Burak, vykdanti „Rail Baltica“ statybos darbus ruože nuo Lenkijos–Lietuvos valstybių sienos iki Kauno, jau atlikta apie 90 proc. visų numatytų darbų, kurių bendra sutartinė vertė yra 373 mln. eurų. Visus darbus numatoma atlikti iki 2015 m. pabaigos. Darbų metu bus rekonstruota, įrengta ir pastatyta: 18 tiltų ir 4 viadukai, 125 iešmai, 34 pervažos, 90 pralaidų. Rangovai taip pat sutvarkys 6 geležinkelio stotis, 18 peronų, 61 kelyną. Šiuos darbus per dvejus metus atliks 1 tūkst. darbuotojų, kurie į pagalbą pasitelks maždaug 700 vienetų įvairiausios žemės dirbimo, statybos ir geležinkelio tiesimo technikos, įrengimų ir mechanizmų.

Tęsiami ir „Rail Baltica“ geležinkelio projektavimo darbai. 2014 m. pradėti ruožo Rokai–Palemonas–Kaunas, kuris europine vėže sujungs „Rail Baltica“ geležinkelį su Palemono intermodaliniu terminalu, rekonstrukcijos projektavimo darbai. Ši jungtis užtikrins patogų ir greitą krovinių, transportuojamų Pietų–Šiaurės ir Rytų–Vakarų kryptimis, aptarnavimą. Tais pačiais metais pradėtas rengti „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Latvijos pasienio specialusis planas ir poveikio aplinkai vertinimas. Tai reikšmingas žingsnis vykdant tolesnius „Rail Baltica“ projekto, sujungsiančio Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir, pasitelkus keltą, Suomiją, įgyvendinimo darbus. Visos „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis nuo Varšuvos iki Talino – apie 1200 km, Lietuvoje – apie 333 km, iki 2015 m. gruodžio mėn. europinė vėžė Lietuvoje bus nutiesta iki Kauno irsieks 120 kilometrų


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų