Sukelti apribojimai gali skaudžiai paveikti statybininkus

2020 m. kovo 18 d.

Statybos sektorius – reikšmingas Lietuvos ekonomikos variklis, kasmet vidutiniškai sugeneruojantis apie 10% šalies BVP, o 2019 m. 7,3% visų šalies dirbančiųjų dirbo būtent statybos sektoriuje. 

„Jau šiandien stoja arba lėtėja visų statybos įmonių veikla. Statybos sektoriuje dirba daugiau nei 100 tūkst. šalies dirbančiųjų, todėl privalome imtis konkrečių ir efektyvių priemonių, apsaugoti įmones nuo bankrotų ir išsaugoti žmonių darbo vietas. Negalime kartoti paskutinės krizės klaidų, kai visa atsakomybė nugulė ant verslo ir dirbančiųjų pečių“, – sako Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas. 

D. Gedvilas akcentuoja, kad į statybos sektorių krizė ateina su uždelstu veikimu. “Statybininkai apmokėjimą gauna tik mėnesio pabaigoje arba dar vėliau. Ir tik negavus šio apmokėjimo, visa tiekimo grandinė (subrangovai, tiekėjai, darbuotojai ir kt.) pajunta tikrą krizės poveikį. Per kiekvieną krizę daugiausiai netekusių darbo asmenų buvo statybos sektoriuje. Bendrovės, kurios sustabdė veiklą ir buvo registruojamos kaip likviduojamos, taip pat didžiąja dalimi buvo statybos bendrovės”, – aiškina LSA prezidentas.

Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento, reikia pripažinti, kad valstybė išgyvena krizę ir tuo pagrindu turi pradėti galioti valstybės valdymo teisinis reguliavimas krizės laikotarpiu. “COVID-19 viruso protrūkis yra force majeure aplinkybė, o valstybės nustatyti karantino apribojimai turi būti nuo civilinės atsakomybės už prievolių neįvykdymą atleidžianti aplinkybė“, – siūlo D. Gedvilas.

Stringa statybinių medžiagų ir technikos tiekimo grandinė

Lietuvos statybininkų asociacija atliko statybos sektoriaus įmonių apklausą dėl viruso COVID-19 sukeltų apribojimų įtakos įmonių veiklai.

„Jau šiandien bendrovės, laimėjusios viešųjų pirkimų konkursus ir vykdančios valstybinius projektus, nebegali laiku atlikti statybos darbų dėl tiekimo sutrikimų, tokių kaip laiku neatvežamų statybinių medžiagų ir technikos iš Italijos ar Lenkijos“, – susidariusias problemas vardina LSA prezidentas. 

LSA Vyriausybei siūlo numatyti statybos darbų terminų viešųjų pirkimų sutartyse pratęsimo galimybę, tuo pačiu netaikant atsakomybės už jau atsiradusį terminų praleidimą, ir pratęsti ES finansuojamų projektų įgyvendinimo terminus. Taip pat sutrumpinti perkančiųjų organizacijų atsiskaitymo už atliktus darbus terminus, kadangi kriziniu laikotarpiu valstybės lėšos verslui yra gyvybiškai svarbios.

Pažymėtina, kad statybos darbų viešiesiems pirkimams 2019 m. Lietuvoje buvo išleista net 2,5 mlrd. Eur.

Įmonės jaučia grėsmę dėl statybos projektų nutraukimo

Pasak D. Gedvilo, statybos įmonės jau šiandien susiduria su atvejais, kai subrangovai neatvyksta dirbti dėl įvestų apribojimų bei jaučia realią grėsmę, kad užsakovai gali nutraukti pasirašytas statybos darbų sutartis dėl projektų stabdymo arba pradėti taikyti sankcijas.

„Vyriausybę raginame padėti įmonėms, siekiant subalansuoti pinigų srautus. Tai reiškia, kad turime netaikyti apribojimų bei lėšų nurašymo ne ginčo tvarka iš įmonių sąskaitų bankuose, jeigu įmonės nesumoka mokesčių dėl objektyvių aplinkybių. Būtina atleisti įmones nuo nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių už einamuosius metus, pakeisti pelno mokesčio tvarką taip, kad mokestis galėtų būti mokamas pasibaigus mokestiniams metams”, – siūlo D. Gedvilas. 

LSA reikalingų veiksmų plane taip pat nurodo, kad būtina valstybės pagalba verslui, susijusi su darbo santykiais. Pavyzdžiui, suteikti įmonėms mokestines paskolas ir paskolas darbo užmokesčiui prastovų metu, iš Sodros lėšų apmokėti darbuotojams nedarbo išmokas už visą nedarbingumo laikotarpį bei suteikti paramą įmonėms, kurių darbuotojai buvo komandiruoti į užsienį ir dėl karantino negali parvykti.

Asociacijos narių nuomone, kai kuriems LR Darbo kodekso straipsniams turėtų būti paskelbtas moratoriumas.

„Šiandien apskaičiuoti visus laukiančius statybos sektoriaus nuostolius – neįmanoma. Įvertinus anksčiau patirtas krizes, statybų verslas gali susitraukti net iki 60%. Kokio masto poveikis bus šį kartą, neįmanoma nuspėti, todėl daug kas priklausys nuo Vyriausybės veiksmų ir priemonių dėl neigiamo koronos viruso pasekmių verslui mažinimo“, – sako D.Gedvilas. 

Sušaukta Darbo grupė

Redakcija primena, kad šią savaitę Seimas paskelbė pagalbos verslui veiksmų planą. Vakar buvo patvirtintos subsidijos darbo užmokesčiui. Kaip skelbia Seimas siekiant užtikrinti, kad nebūtų panaikintos darbo vietos ir atleisti darbuotojai, kuriems paskelbta prastova, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną įstatyme nutarta įtvirtinti, kad darbdaviams, prastovos metu išlaikantiems darbo vietas užimtiems asmenims, bus mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio.

Subsidijos darbo užmokesčiui dydis bus apskaičiuojamas procentais nuo užimto asmens priskaičiuoto darbo užmokesčio. Dydį sudarys 60 proc. apskaičiuotų lėšų arba 90 proc. apskaičiuotų lėšų Vyriausybei nutarimu nustačius apribojimus ūkinės veiklos sektoriuose, bet ne daugiau kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga.

Pagalbos sulauks ir pagal individualios veiklos pažymą dirbantys asmenys. Vakar buvo sušaukta darbo grupė. Pagrindinė darbo grupės užduotis – koordinuoti ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo plano įgyvendinimą ir teikti pasiūlymus dėl naujų priemonių įtraukimo, taip pat koordinuoti bendradarbiavimą su Lietuvoje veikiančio verslo subjektais dėl papildomų būtiniausių prekių bei paslaugų teikimo karantino metu.

@Asociatyvi nuotr. 

Temos:

verslas
https://structum.lt/wp-content/uploads/2020/06/visuomeniniai-pranešėjai.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!