LSA prezidentas apie pokyčius, kuriuos atneš 2020-ieji ir kodėl statybų verslas vis rečiau planuoja plėtrą vidaus rinkoje?

2019 m. gruodžio 11 d.

Statybos sektorius šiemet turėjo išgyventi ne vieną pokytį: auganti „žalioji“ banga, didėjantys standartai produktams ir projektams ir su tuo susijusių sąnaudų augimas, bent kelis kartus kaitaliota teisinė bazė… Dar daugiau pokyčių laukia kitąmet. Apie juos ir statybos sektoriaus jaučiamus pirmuosius recesijos ženklus, maloniai sutiko pasikalbėti Lietuvos Statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas.

Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiemet Lietuvoje statybos darbų atlikta už 2,4 mlrd. eurų arba 9,3% daugiau nei per 2018-ųjų sausį-rugsėjį. Vis dėlto, lietuviai su baime laukia 2020-ųjų ekonomikos lėtėjimo. Kaip manote ar Lietuvos statybų sektorius pasiruošęs krizei? Jeigu taip, kada galima ją prognozuoti? 

Statybos sektorius nėra pasiruošęs krizei, tačiau ateinančios recesijos ženklų vis daugėja. Dėl nekokybiško teisinio reguliavimo ir biurokratijos viešuosiuose pirkimuose yra „užstrigę“ net keliolika rangos darbų projektų, kurių bendra vertė viršija 475 mln. eurų. Dėl šios priežasties virš 120 renovacijos viešųjų pirkimų konkursų nesulaukė nei vieno rangovo pasiūlymo, nes užsakovų numatomi biudžetai atsilieka net po kelerius metus.

Vyraujantis mažiausios kainos kriterijus verčia sunerimti ne tik statybos rangovus, bet ir pačią valstybę. Nepamirškime, kad kas penktas vykdomas viešasis pirkimas yra būtent statybos darbų. Eidama šiuo keliu, Lietuva gali pati susikurti krizę dėl nekokybiško viešojo administravimo ir teisinio reguliavimo.

Statybininkų kortelė – reglamentuota, kokių dar pokyčių galima laukti 2020-aisiasi? 

Viskas priklausys nuo to, kokia bus politinė valia. Seime šiuo metu yra svarstomi du teisės aktai dėl Statybininko kortelės.

Vienas – Vyriausybės įstatymo projektas, kuris numato kiekvienam statybininkui statybvietėse suteikti identifikavimo kodą su asmens darboviete. Šis kodas suteiktų galimybę sudaryti darbo sutartis, tačiau neapskaityti darbo laiko. Tokia sistema su klestinčiu „šešėliu“ pradėtų kovoti tik po kelerių metų.

Kitas siūlymas – Seimo narių įstatymo projektas dėl darbo laiko apskaitos ir kompetencijų vertinimo sistemos STATREG privalomo įvedimo statybvietėse. Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) šią sistemą pradėjo diegti dar 2018 metais. STATREG šiandien sėkmingai veikia savanoriškumo principu, o korteles jau turi ne vienas šimtas statybininkų. Priėmus šį įstatymo projektą, jau po 6 mėn. būtų galima pradėti aktyviai spręsti nelegalaus darbo problemą.

Akivaizdu, kad tai – du visiškai skirtingi keliai ir tik nuo valdžios pasirinkimo priklausys statybos sektoriaus veiklos efektyvumas ir tvarumas artimoje ateityje.

Ar jau galima paskaičiuoti statybininkų kortelės atneštus pokyčius? 

Šiuo metu rinkoje vyksta tik informacijos sklaida apie planuojamą įvesti Statybininko kortelę, bet pokyčiai tik bręsta.

Skaičiavimai rodo, kad privalomos Statybininko (STATREG) kortelės įvedimas per metus leistų papildyti šalies biudžetą apie 200 mln. eurų.

Vis dažniau lietuvių statybos įmonės darbus atlieka užsienyje? (Lietuvos statybos įmonės užsienyje statybos darbų šiemet atliko už 267 mln. Eur). Kokios tokio pasirinkimo priežastys? 

Šiuo metu pastebima tendencija, kad daug metų rinkoje veikusios statybos bendrovės stabdo veiklą arba bankrutuoja. Tai ypatingai liečia statybos rangovus, kurie daug projektų įgyvendino pagal viešųjų pirkimų procedūras. Šiandien vis daugiau sėkmingai dirbančių Lietuvos statybos bendrovių įsitvirtina užsienio rinkose, o štai vietinėje rinkoje, dėl mažo pelningumo, neketina gaišti laiko. Kol ši tendencija išsilaikys, rangos darbų paslaugų pardavimai užsienio rinkose tik augs.

Kaip keisis Nekilnojamojo turto kainos kitąmet? 

Tikėtina, kad kainos išliks panašiame lygyje, nekilnojamojo turto burbulo požymių dar nematyti, tačiau kaip bus ateityje – labai sunku prognozuoti.

Kaip LSA nariai vertina šiuos veiklos metus? 

Tie LSA nariai, kurie savo veiklą vykdo užsienio rinkose į ateitį žiūri pozityviai, o tie, kurie dirba Lietuvos rinkoje – su nerimu stebi augančias darbų sąnaudas. Vieningos nuomonės pas asociacijos narius nėra.

Su kokiais iššūkiais susiduria statybinės įmonės? 

  1. Kaip suvaldyti augančius statybos darbų kaštus ir sąnaudas;
  2. Kaip išlaikyti turimus darbuotojus ir iš kur prisitraukti naujų bei kompetetingų darbuotojų;

Statybos sektoriaus teisinis reguliavimas turi būti perkeltas į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Statybos pramonė yra viena iš pagrindinių Lietuvos pramonės ūkio šakų, kurios sanplaika su aplinkosauga, parkais, ekologija ne visada atneša kokybę ir reikalingus pokyčius.

Visi kalbame apie „žaliąją“ energetiką/statybą/dizainą. Kokias tendencijas statybų sektoriuje pastebite? 

Geroji praktika su dideliu pagreičiu ateina iš vakarų į Lietuvą, todėl naujos technologijos ir naujos gyvensenos tendencijos neaplenkia ir Lietuvos statybininkų. Tvarūs statiniai ir „žalios“ technologijos tapo neatsiejama statybos sektoriaus permainų dalimi. Daugybė seminarų ir kitų edukacinių priemonių keičia statinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo tradicijas.

Ačiū už pokalbį!

LSA nuotr.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/V_JUNG_KNX_F_50_STRUCTUM-340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

2019 gruodžio 11

Valter

Mokesčių inspekcija turi žiauri kontroliot statybų sektorių nes rodo 700 o moka na 1000 o turėtų tikrint visas firmas statybinės kur yra 800.ar.700