„MARIŲ POLIS“: GRĄŽINTI GYVYBĘ UŽTVINDYTAM NEMUNO SLĖNIUI

2021 m. kovo 1 d.

Gabija Bujokaitė.

gabija@structum.lt

Kadaise dabartinėse Kauno marių ribose gyvavo senosios Rumšiškių gyvenvietės, tačiau prieš daugiau nei 60 metų, patvenkus Nemuną, jos buvo iškeldintos. Šis sovietinis projektas ne tik pakeitė visos upės baseino ekosistemą, bet ir atvėrė ekologines bei socialines žaizdas, jaučiamas dar ir šiandien.

Siekdamas įprasminti šių mariomis užlietų gyvenviečių atminimą ir nauju kampu pažvelgti į istorinę atmintį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros studentas Aistis Stalaučinskas, konsultuojamas darbo vadovo architekto doc. Sauliaus Pamerneckio, parengė projektą „Marių polis“. Juo siekiama į buvusį Nemuno slėnį grąžinti bent dalelę išvytos civilizacijos, sukurti traukos objektą ir spręsti ekologines marių problemas, susijusias su eutrofikacija bei vandens tarša.

Architektūra, jungianti naujas galimybes ir istorinę atmintį

A. Stalaučinsko suprojektuotas plūduriuojantis poilsio kompleksas kuriamas užlietoje senųjų Rumšiškių vietoje, buvusioje Nemuno ir dviejų upelių – Pravienos bei Nedėjos – santakoje. Jaunasis kūrėjas objekte sujungia daugybę svarbių funkcijų, tokių kaip apgyvendinimas, maitinimas, rekreacija bei edukacija. Projekte numatoma, kad „Marių polyje“ turėtų įsikurti viešbutis, kavinė bei Kauno marių regioninio parko lankytojų centras. Jame sezono metu galėtų dirbti ir Kauno marių regioninio parko direkcijos darbuotojai, aplinkosaugininkai, gamtos tyrinėtojai. Komplekse esančios terasos viduryje numatyta jauki kavinė su apžvalgos aikštele ant stogo, kuri leistų „Marių polio“ lankytojams grožėtis apylinkėmis, o prireikus būtų transformuojama ir pritaikoma kitoms funkcijoms. Pavyzdžiui, įrengiant sceną koncertams, kino filmų peržiūrai ir kitoms reikmėms.

Kaip visa tai turėtų atrodyti? Erdvinę komplekso kompoziciją sudaro kubai, kuriuos sujungia senovinę poliaus aikštę – agorą primenantis lieptas – plūduriuojanti terasa. Iš terasos galima patekti į visus kubus. Juose yra po antrą aukštą, į kurį galima pakilti laiptais arba liftu. Savo forma ir santykiu su marių vandeniu „Marių polis“ primena senąjį Rumšiškių Kokalnį – mitologinį kalną, kuris, kaip ir visa teritorija, užlietas Nemuno ilgainiui buvo nuplautas.

„Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, vanduo ir miestas dažnai yra tarsi atskiri elementai – upės ir ežerai dėl įstatyminių reikalavimų ir susiklosčiusios tradicijos dažnai palikti gamtos stichijoje. Tai turi ir pranašumų, tačiau šiuo darbu siekiama parodyti, kad alternatyva iš turimų resursų leistų sukurti naujų turizmo galimybių ir originaliai pažvelgti į istorinės atminties politiką. Juo labiau kad Kauno marios nėra natūralus gamtinis objektas, o žmogaus veiklos sukurtas telkinys“, – dėsto būsimas architektas.

Koja kojon su ekologija

A. Stalaučinskas džiaugiasi, kad „Marių polis“ jau sulaukė palankių verslo atstovų bei politikų vertinimų, ir tikisi, kad projektas ateityje bus įgyvendintas. Siekdamas sukurti išties dėmesio vertą, ilgalaikį ir gamtai draugišką projektą, būsimasis architektas numatė, kad statybai būtų naudojamos tik ekologiškos medžiagos.

Kompleksas kuriamas iš medinių konstrukcijų, kurios tinkamai impregnuojamos ir pritaikomos agresyviai aplinkai. Stogo ir sienų paviršiui padengti kuriama speciali fasadų apdailos struktūra iš vietinių medžiagų: molio, cemento ir juodžemio. Siekiama, kad šio tipo fasadai, primenantys kregždžių lizdų struktūrą, natūraliai įsilietų į aplinką ir taptų ekosistemos dalimi. Pagrindinė sienos dalis formuojama iš presuotų šiaudų ir medinio karkaso, panaudojant reikiamas izoliacines ir jungiamąsias medžiagas. Povandeninė komplekso dalis kuriama iš perdirbto plastiko, kad būtų atspari vandens poveikiui. Po vandeniu įrengiama hidroakumuliacinė jėgainė, kuri naudos marių srovę elektros energijos gamybai, ja aprūpins „Marių polį“ ir prisidės prie vandens valymo.

„Marių polis“ – ne pirmas A. Stalaučinsko pastebėtas ir puikai įvertintas darbas. Vaikinas 2020 metais Structum žurnalo konkurse „Išmanusis miestas“ užėmė II vietą, parengęs urbanistinę viziją Gargždams „Minijos miestas“. Šiame nacionaliniame konkurse studentas dalyvauja ir šiemet – jis pasiruošęs pasiūlyti naujas vizijas bei išmanius sprendimus  Ignalinos r. bei Palangos miestui.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2021/04/baneris_soninis_konferencija-visi.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!