Medis Šiuolaikinėje architektūroje: funkcinis aspektas


Tokia dermė leidžia taikyti medieną kaip konstrukciją pačiuose įvairiausiuose architektūros projektuose, taip ieškant ir atrandant naujų medinių statinių formų. Išskirtinos šios pagrindinės medienos funkcinio taikymo idėjos, lemiančios vizualiai paveikios dabartinės medinės architektūros morfologijos gausą: a) mediena paranki įkūnijant sudėtingos geometrijos tūrius; b) medinės konstrukcijos tinkamos kuriant didelių matmenų ir stiprio statinius; c) taikant medieną architektūra papildoma specialiomis utilitariomis savybėmis. 

Šiuolaikinės architektūros išskirtinumas dažnai kuriamas kaip raiški, neįprasta, o kartais ir neracionali pastato tūrio forma. Technologinės medienos apdirbimo, projektavimo naujovės leidžia medines konstrukcijas naudoti įgyvendinant tokius sudėtingo geometrinio tūrio statinius. Dalyje jų medinės konstrukcijos yra reikšminga pastato estetinė ir funkcinė dalis, svarbi eksterjero ir interjero kompozicijai. Statant sudėtingų geometrinių formų statinius vis dažniau pasitelkiamos medienos plokštės. „Jarmund/Vigsnaes“ architektų grupės suprojektuotame „Kopų“ name iš kompiuteriais valdomais įrenginiais išpjautų klijuotos medienos gabalų sukonstruotos visos antrojo aukšto sienų ir stogų laužytos plokštumos, sudarančios vizualiai dinamišką tūrį, tarsi pakibusį virš pirmojo aukšto stiklinių fasadų (1 pav.). 

Pastaruoju metu bandoma sukurti ne tik sudėtingą išorinį tūrio pavidalą, bet ir keliasluoksnius, iš esmės tik kompiuteriais tiksliai sumodeliuojamus medinių konstrukcijų statinius. Galima paminėti bioninių formų, ląstelinę struktūrą primenantį ICD/ITKE tyrimų paviljoną Štutgarto universitete (2 pav.). Kompiuteriu valdomais įrenginiais išpjautos daugiakampės plokštumos surinktos į dvigubo sluoksnio kevalo kiautą su lygiu išoriniu ir akytu vidiniu paviršiumi, kuriame įrengtas apšvietimas (Frearson 2011). Dėl gana nesudėtingo medžiagos apdorojimo medienos statiniams galima suteikti gamtai būdingus pavidalus, didesniu masteliu atkartoti sudėtingų gyvybės formų struktūros grožį.

Kalbant apie geometriškai sudėtingus medinius tūrius, reikia paminėti, kad atskira grupe galima laikyti statinius, kuriuose medinės konstrukcijos sukuria sudėtingą tūrio formą, bet eksterjere yra paslepiamos po kitos medžiagos apvalkalu.

Vienas svarbiausių architektūros kūrėjų tikslų yra pastato dydis. Šiuolaikinėje architektūroje medinės konstrukcijos taikomos kuriant didelių matmenų ir stiprio statinius. Galima išskirti medinius statinius, kuriais perdengiamos didelių tarpatramių vidaus erdvės, taip pat keliaaukščius sudėtingos funkcijos pastatus, bokšto tipo statinius ir tiltus.

Medinių konstrukcijų fizinės savybės neretai lemia jų pasirinkimą, siekiant perdengti didelių tarpatramių vidaus erdves. Vienas didžiausių pasaulyje medinėmis konstrukcijomis suformuotų denginių yra Marketo vietovėje Mičigane, JAV. Čia pagal architekto Wendelio Rossmanno sumanytą sistemą iš klijuoto medžio sijų sukonstruotas kupolas, kurio skersmuo – 161 metras. Po šiuo kupolu yra daugiau kaip 16 000 sėdimų vietų. Dalis stogo dangos gali būti nustumiama, taip dangaus fone išryškinant medinės konstrukcijos grožį. Analogiškoje vos metru mažesnio skersmens kupolu 1982 m. uždengtoje Takomos (Vašingtonas, JAV) arenoje gali tilpti iki 25 000 žiūrovų, vykti amerikietiškojo futbolo, rodeo, ledo ritulio, krepšinio, teniso, motokroso varžybos, taip pat koncertai (3 pav.) (Müler 2000).

Šio funkcinio tipo mediniams ir iš kitų medžiagų statytiems pastatams būdingas išorės formos monumentalumas bei masyvumas, dažnai išskiriantis juos iš kitų statinių ar supančios aplinkos. Tokių pastatų vidinėse erdvėse nepaslėptos medinės konstrukcijos yra pagrindinis kompozicinis elementas, vizualiai skaidantis, savita elementų tektonikos grafika papildantis didelį denginio paviršių.

Kaip rodo pasaulio architektūros patirtis, medis yra tinkama medžiaga keliaaukščių sudėtingos funkcijos statinių konstrukcijoms. Suomiai teigia, kad jų statyti medinių konstrukcijų daugiaaukščiai namai struktūrinėmis ir funkcinėmis savybėmis, o ypač garso izoliacija ir priešgaisrine sistema atitinka visus šiuolaikinius reikalavimus. Šiuo metu suomiai turi ne vieną mediniais daugiaaukščiais pastatais užstatytą kvartalą, mokyklos ar biurų statinį. Vienas įspūdingiausių medinės architektūros objektų Helsinkyje yra 2005 m. Espe pastatytas penkių aukštų biurų pastatas (arch. biuras „Helin & Co Architects“), kurio ir apdaila, ir konstrukcijos yra medinės (4 pav.). Apdailai pasirinktos klijuotos lentos, sukuriančios didesnių, nei įprasta, medinių elementų įspūdį ir derančios su įspūdingu statinio dydžiu. Kompoziciją papildo lenktosios pastato dalies tūris su papildomu medinių žaliuzių fasadu. Tai vienas didžiausių ir išraiškingiausių pastatų Helsinkio metropolijoje, liudijantis, kad medis daugiaaukščiame biurų pastate gali būti ne tik apdaila, bet ir konstrukcija.

Šiuo metu naujausiuose informacijos šaltiniuose nemažai dėmesio skiriama intriguojančiai aukšto medinio pastato problematikai, tiesiogiai susijusiai su medinės architektūrinės formos naujumu. Apskritai teigiama, kad medinės konstrukcijos tinka aukštiems bokšto tipo pastatams statyti. Laikoma, kad šiuo metu aukščiausias medinis pastatas yra architektų biuro „Waugh Thistleton Architects“ suprojektuotas ir 2009 m. pastatytas Londone. Šio devynių aukštų statinio laikančiosios konstrukcijos, pertvaros pagamintos iš klijuotos medienos plokščių ir tik fasadai padengti plokštėmis „Eternit“ (Jones 2009).

2012 m. Vienoje pastatytas kiek žemesnis, aštuonių aukštų, bibliotekos pastatas, kurį suprojektavo architekto Hermanno Kaufmanno biuras. Viešumoje vis pasirodo informacijos apie projektuojamus dar aukštesnius medinius statinius. Tarp naujausių yra 24 aukštų medinis dangoraižis, kurį pagal architekto Rüdigerio Lainerio projektą taip pat ketinama statyti Vienoje, o tarp ambicingiausiųjų – 30 aukštų pastatas Vankuveryje (5 pav.),
kurį suprojektavo architektas Michaelas Greenas
(MGB 2015).

Pristatant aukštybinius medinius pastatus, pastebima tendencija pabrėžti, regis, paradoksalų jų atsparumą ugniai. Teigiama, kad masyvūs medienos elementai gaisro metu anglėja, kurį laiką sulaiko karščio ir liepsnos plitimą, lieka stiprūs prognozuojamą laikotarpį ir nesuyra staiga, kas būdinga metalinėms konstrukcijoms. Bandoma svarstyti, kad iš Pasaulio prekybos centro bokštų 2001 m. rugsėjo 11 d. būtų išsigelbėję kur kas daugiau žmonių, jei pastatai būtų buvę iš medinių konstrukcijų (Steurer 2006; Kaušpėdas 2009; Michler 2012).

Medinės konstrukcijos nuo seno naudojamos tiltams statyti. Tai objektai, kurių architektūros šiuolaikiškumas, meninis įtaigumas atsiskleidžia kūrėjams išradingai taikant medieną. Dabartinėje architektūroje tiltai – ne tik tradiciniai kelius per upę ar kitą gamtinę kliūtį jungiantys statiniai, bet ir įvairūs gamtovaizdžių ar miestovaizdžių apžvalgos statiniai. Vienas įspūdingesnių savo techninėmis savybėmis yra 2010 m. Fryzijos provincijoje Olandijoje iš klijuoto medžio konstrukcijų pastatytas tiltas „Krusrak“, kurio laikomu keliu gali važiuoti sunkiasvoriai automobiliai (atlaiko 60 tonų apkrovą) ir eiti pėstieji („Tiltuva“ 2012). Šio savotiško architektūros žanro formos paieškų įvairovėje išsiskiria tiltas Halsterene, Olandijoje. Tai statinys, leidžiantis persikelti per tranšėją, kuri yra XVII a. Vakarų Brabanto vandens lygio stabilizavimo sistemos dalis Pietvakarių Olandijoje. Į kitą krantą pereinama neįprastu būdu, nes tiltas – tai savotiškas medinis lovys, įkastas į tranšėjos pakrantes ir iki pat kraštų panardintas į vandenį (6 pav.). Mediena nuo vandens apsaugota EPDM membranos danga, naudojama plokštiems stogams ir baseinams. Šio objekto atsiradimas rodo medinių konstrukcijų galimybes įgyvendinant drąsiausius ir išradingiausius architektūros formos sumanymus. Pastebimas ir simbolinis, poetiškas kūrinio įtaigumas, kai medinis statinys, paniręs tamsiame vandenyje, yra tarsi gyvybės, vilties kelias per negandas.

Šiuolaikinė medinė architektūra naujomis formomis atsiskleidžia medienos fizinėmis savybėmis įgyvendinant specialius utilitarius poreikius. Tarp tokių dabartinei architektūrai atskirais atvejais reikalingų funkcijų minėtina galimybė greitai pastatyti statinius sudėtingomis aplinkybėmis, juos lengvai transformuoti, turėti klimato ir cheminiams poveikiams atsparius, tvarius statinius. Be to, aktuali ir senesnių pastatų renovacija.

Neretai šiuolaikinės architektūros kūrinius norima greitai pastatyti sudėtingoje gamtinėje ar urbanistinėje aplinkoje esančiuose ir dažnai mažuose sklypuose, nors juose neįmanoma organizuoti darbų, kuriems reikia daugiau vietos ir laiko. Pastaraisiais dešimtmečiais ne vienas objektas tokiose vietovėse buvo įgyvendintas būtent iš medienos. Čia medinis statinys gali būti tiesiog atvežamas ir gana greitai, nesudėtingai surenkamas iš kelių stambių dalių, kurios gamyklose paprastai būna pagamintos iš smulkesnių elementų. Statybų iš medinių konstrukcijų greitį liudija ir tokie aprašyti pavyzdžiai kaip penkių aukštų medinio pastato surentimas per aštuonias su puse savaitės Švedijoje ir 230 m ilgio medinio tilto dviratininkams bei pėstiesiems nutiesimas per 45 minutes tos pačios šalies Ulmeo mieste (Skafaru 2011). Su moduline skydine statyba iš medienos siejasi gana paprastų ir neretai per daug lakoniškų architektūrinių formų pastatai. Vis dėlto patirtis rodo, kad surenkamasis medinis statinys gali atspindėti aktualias architektūrinių formų tendencijas. 2010 m. Helsinkyje pastatytam prieplaukos stebėjimo pastatui kompiuteriu valdomais įrenginiais išpjautos klijuotos medienos ir vakuumuoto stiklo detalės buvo surinktos Alto universitete kaip keturios statinio dalys. Pastarosios buvo atvežtos ir sumontuotos į vieną tūrį ant nedidelės platformos (Heikkinen 2010). Statinys išsiskiria dinamišku pavidalu, trikampių ir stačiakampių stiklo bei medinių sienų plokštumų žaismu, primena modernų laivą (7 pav.).

Projektuojant šiuolaikinius pastatus, medinių konstrukcijų pasirinkimą tam tikrais atvejais nulemia jų atsparumas klimato ir cheminiams poveikiams. Architektas Josephas Smolenicky populiariame Šveicarijos kurorte Bad Ragace suprojektavo naujai interpretuotų monumentalių, katedrą primenančių formų SPA kompleksą. Medinių skulptūriškų pastato kolonų, medinės sienų, elipsinių langų tektonikos dermė kuria nekasdienišką nuotaiką interjero erdvėse, kartu užtikrina ir tinkamą patalpų mikroklimatą (8 pav.). Nors čia yra baseinų ir pirčių, medinės konstrukcijos leidžia viduje palaikyti 35 % drėgmę – mažesnę negu pastato išorėje (Shuberrt 2009).

Medis – tinkama medžiaga įgyvendinti šiuolaikinėje architektūroje populiarėjančioms tvarių statinių idėjoms. Pabrėžiamas medinės architektūros ekologiškumas, medienos švarumas, geros termoizoliacinės, elektrostatinės savybės, gebėjimas patalpose palaikyti natūralią drėgmės pusiausvyrą, oro cirkuliaciją, izoliuoti garsą. Be to, minimas medienos išteklių atsinaujinimas gamtoje, mažesnės medinių elementų gabenimo ir pastatų statybos energinės sąnaudos, galimybė nugriauto pastato konstrukcijas perdirbti, panaudoti antrą sykį (Hinski 2012). Šios medienos konstrukcijų savybės dera ir su pastato energinio pasyvumo aspektu. Pastarosios deklaracijos architektūroje iš esmės kol kas nekeičia pastatų išorės pavidalų.

Viena aktualiausių dabartinės architektūros sričių yra pastatų renovacija. Čia senesni mūriniai, metaliniai ar kitų medžiagų statiniai apvelkami nauju mediniu kiautu, taip gerinant pastato estetiką, o kai kuriais atvejais sprendžiant ir šilumos laidumo problemas. Tarp naujausių idėjų yra vokiečių ir suomių tyrėjų kuriamos medinės tikslių matmenų apšiltinimo medžiaga užpildytos fasadų plokštės. Tokie medinio karkaso moduliai gaminami gamyklose ir montuojami segmentais, atvežus juos prie daugiaaukščių pastatų (9 pav.) (Schankula 2010; Laukkanen 2011). Įdomų estetinį pastato galinės sienos atnaujinimo sprendimą Barselonoje pateikė architektas Davidas Bravo Salva. Žaliuzių efektą kuriantys vertikalūs mediniai elementai paįvairinami apskritomis sferomis (9 pav.). Pastarasis medinių konstrukcijų panaudojimas skulptūriškas, efektingas architektūrinės formos požiūriu, taip pat pigiai ir paprastai įgyvendinamas (Delicado 2009).

Mediena – viena universaliausių medžiagų šiuolaikinėje architektūroje. Tai ne tik graži, bet ir praktiškai itin plačiai pritaikoma medžiaga. Medis išsiskiria įvairialypėmis fizinėmis savybėmis, kurių derinys ar kiekviena atskirai gali būti neprilygstamai naudinga materializuojant architektūros idėjas tam tikromis sąlygomis. Mediena, kaip konstrukcija, pritaikoma pačiuose įvairiausiuose architektūros projektuose, ieškant ir atrandant naujų meniškų bei funkcionalių medinių statinių formų. Dažnai tokio medinės architektūros objekto patrauklumą, aktualumą nulemia unikali meniškumo ir funkcionalumo dermė. 

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
Delicado, G. H.; Marcos, M. J. 2009. Eloquent end wall, A10 30: 58.
Frearson, A. 2011. ICD/ITKE Research Pavilion at the University of Stuttgart.
Heikkinen, P. 2010. Marina watch house, PUU 2010/1: 37–39.
Hinski, A. 2012. LifeCycle Tower: The World‘s Tallest Wooden Building [interaktyvus].
Prieiga per internetą: <http://inventorspot.com/articles/lifecycle_tower_worlds_tallest_wooden_building>.
Jones, W. 2009. Timber tower, A10 30: 54.
Kaušpėdas, A. 2009. Mediniai namai – ar jau subrendome? [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.pajegos.lt/Kas-naujo/Mediniai-namai-ar-jau-subrendome>.
Laukkanen, M. 2011. Update facades with wooden elements, PUU 3: 34.
Michler, A. 2012. Michael Green Unveils ‘Tall Wood’ Tower for Vancouver Along With Instruction Manual for Building Wooden Skyscrapers [interaktyvus].
Prieiga per internetą: <http://inhabitat.com/michael-green-unveils-wooden-tallwood-skyscraper-for-vancouver/>.
MGB, 2015. Tall Wood [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < http://cwc.ca/wp-content/uploads/publications-Tall-Wood.pdf>.
Müler, C. 2000. Holzleimbau/Laminated Timber Construction. Basel: Birkhäuser.
Pryce, W. 2005. Architecture in wood: a world history. Singapore: Thames & Hudson.
Schankula, A. 2010. Wood – panel Facades – Eco – refurbishment of Multi – storey Buildings, Detail 5: 34–36.
Shuberrt, H. 2009. Sense of opulence, A10 30: 53.
Skafaru, V. 2011a. Moderni medinė Švedijos architektūra [interaktyvus].
Prieiga per internetą: <http://www.zurnalasmiskai.lt/index.php?id=84>.
Steurer, A. 2006. Developments in timber engineering: the Swiss contribution. Basel: Birkhäuser.
„Tiltuva“, 2012. Medinis tiltas Nyderlanduose [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
http://www.tiltuva.lt/accoya.html


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų