Medžio ir akmens sąjunga – aukščiausios prabos dizaino ir architektūros sprendimai

2018 m. kovo 27 d.

Agnė Vilkišienė

Vos 60 % danų turi nuosavą būstą. Dažniausiai nuomojamame bute danai mėgsta praktiškus ir nebrangius sprendimus, kurių negaila išmesti ar palikti keliaujant į kitą laikiną buveinę. Lietuvoje net 90 % žmonių džiaugiasi savomis sienomis, tačiau jas įrengdami labai dažnai renkasi tas pačias vos trejų ar penkerių metų laikotarpį pasmerktas gyvuoti medžiagas, baldus.

„Medis ir akmuo – aukščiausios prabos medžiagos. Tai lyg papuošalai. Gerai, jeigu suprantame ir jaučiame ryšį su aplinka, tada puošiamės tauriaisiais metalais, o ne bižuterija“, – sako interjero dizaineris, taikomojo meno atstovas Edmundas Ragožius ir priduria, kad tai pirmapradės, natūralios, ilgalaikės medžiagos, kurias dažniausiai renkasi brandžios asmenybės (kalbama ne apie amžių).

Medžio ir akmens sąjunga yra lyg kodas. Šie žodžiai šifruoja sąmoningumą, ekologiją, ekonomiką. Nors dauguma gamintojų džiaugiasi, kad šiuolaikinės apdailos detalės gaminamos iš įvairių medžiagų – natūralių, dirbtinių ar jų mišinio, palyginti linoleumo ar PVC plokščių su ąžuolinėmis grindimis tikriausiai nedrįstų nė vienas, kurio pėdos bent kartą lietė tikras medines alyvuotas grindis.

Stiprios medžiagos, subalansuotos kurti kitokią madą

Didžiosios Britanijos enciklopedijoje antikvariniam menui bei medžio ir akmens restauravimo darbams skirtas ištisas tomas. Kaip sako interjero dizaineriai, tai amžinos medžiagos, kurios gali būti puikiai pritaikomos moderniems interjerams. Vis dėlto ne kiekvienas žmogus renkasi šį duetą ir tam yra net kelios priežastys.

Pasak E. Ragožiaus, iki šiol teko sutikti vos apie 15 % žmonių, kurie būtų išsiugdę estetinę klausą. Kai žmogus neturi muzikinės klausos, jam nėra svarbu, kaip, per kokį prietaisą ir kokią muziką klausyti. Lygiai taip pat yra su interjeru. Dažniausiai kopijuojame žurnalų iliustracijas ir net nepagalvojame, kaip suvaldyti ir sujungti atskirą jų siūlomą stilistiką. Tik labai išmintingas žmogus nebijo klausti, o kitiems telieka eksperimentų ir dažnai klaidomis paženklintas kelias. Koją pakiša vartojimo kultūra. Keičiame drabužius, telefonus, o medis ir akmuo – brangios medžiagos. Neįsivaizduojama, kad akmeninius stalviršius ar medines grindis keistume kas penkerius ar dešimt metų.

Kita vertus, kartais žmogus galvoja apie saugų sprendimą – pirkdamas populiarią prekę, kaip ir vardinį drabužį, nesuklys pasirinkdamas. Taigi, atsiranda abipusis pasitikėjimas su gaminio autoriumi.

Vis dėlto, pasak interjero dizainerio, madų vaikymasis dažnai yra silpnumo ženklas. „Diktuoti madą – brandžią, gerbtiną, ilgalaikę, su stuburu – štai kur jėga. Kas dėl meninės interjero ir architektūros detalių vertės, niekada menininkas nekurs vertingo kūrinio iš nekokybiškų medžiagų“, – tikina pašnekovas.

Vergavimas daiktams

Dar prieš gerą dešimtmetį architektai abejodavo dėl medinių ir akmeninių paviršių pasirinkimo, baimindamiesi, kad klientams bus sudėtinga juos prižiūrėti. Tačiau technologijos keičiasi ir natūralių medžiagų priežiūra tampa tokia pat elementari, kaip ir laminato.

„Net ir medinių ar akmeninių paviršių yra skirtingų. Galima rinktis kuo lygesnes grindis. Kad nebūtų jokio margumo, saugoti, kad neatsirastų jokių įbrėžimų, ar net užrakinti kambarį, kad į jį neitų vaikai. Bet čia jau vergavimas. Jeigu žmogus turi kokybišką daiktą, sugeba juo džiaugtis, bet jam nevergauti – tai yra didysis praktiškumas. Kaip juokauja interjero kūrėjai – pirmieji dešimt įbrėžimų sukelia daugiausia streso. Jeigu rimtai – mes įsitempiame dėl nereikšmingų brūkštelėjimų, nors nepastebime tikrai svarbių dalykų. Pavyzdžiui, kartais renkamės ne ekologiškas alternatyvas, o tada lakstome, gaišdami laiką ir mėtydami pinigus tam, kad vieną kancerogenų pripūstą daiktą po metų ar kelerių pakeistume kitu ne mažiau kenksmingu“, – sako jau daugiau nei 20 metų šioje srityje dirbantis specialistas.

Norėdami įvertinti medį ir akmenį kaip architektūros ar dizaino dalį, galime stebėti, kaip su šia medžiaga elgiasi didieji estetai – italai, prancūzai, japonai. Prancūzės savo dukras moko stilių kurti pažįstant save, o namus – kaip savo atspindį, nes aplinka formuoja emocijas.

Vis dėlto medžio ir akmens duetas visada dominuojantis. Todėl didesnėse erdvėse šios medžiagos tikrai atsiskleis labiau, tačiau net ir mažame 30 m2 bute medinis kavos staliukas gerokai pakels interjero vertę.

Viešiesiems pastatams – drąsesni sprendimai

Anot E. Ragožiaus, kurdami viešuosius pastatus esame drąsesni nei namuose. Ten ir biudžetai didesni. Be to, net ir tie žmonės, kurie įsirengia ir namus, ir komercines patalpas vienu metu, drąsesnius sprendimus priima biure.

Medis tinka ir mažoms erdvėms. Pavyzdžiui, grindys gali papuošti net skurdžiausią patalpą, bet akmuo... Akmuo yra dar prabangesnė ir sudėtingesnė medžiaga, kuriai reikia erdvės.

Greičiausiai namuose norime sukurti mums įprastą ir jaukią atmosferą, tad bet kokie eksperimentai yra rizika išeiti iš komforto zonos. Tačiau, išsprendę šildymo klausimus po akmeninėmis vonios ar prieškambario grindimis, galime sukurti šedevrą.

„Medis ir akmuo – galingos medžiagos, suteikiančios svorio visam interjerui. Jos užkelia kartelę ir tose erdvėse laiką leidžiantiems žmonėms. Tai lyg pirmasis smuikas. Juk ant marmurinio stalviršio nepadėsi plastikinių lėkščių ar aliuminio šakučių“, – sako E. Ragožius.

/img/banners/Artwork Milena_Structum_340x600px.gif
Būk pirmas!