Milano kelionių gidas architektams ir dizaineriams

2019 m. balandžio 8 d.

Šį mėnesį architektus ir dizainerius iš viso pasaulio galime sutikti Milano dizaino savaitėje. Tai vienas didžiausių šio sektoriaus renginių metuose. Apart išskirtinės renginio programos, svečiai ir dalyviai kviečiami aplankyti įdomios, šiek tiek šokiruojančios, bet neleidžiančios nusivilti architektūros pavyzdžius.

Michele Nastasi nuotr.

Kavinė: Caffè Fernanda”

Pačioje miesto širdyje esančios „Pinacoteca di Brera” meno galerijos širdyje įsikūrusi kavinė stebina, įkvėpia. Čia galima paskanauti kavos ar tiesiog pasvajoti jaukiai įsipatoginus tarp meno kūrinių laikančių sienas ir remiančių baldus.

Po antrojo pasaulinio karo kavinę atidarė Fernanda Vitgensa (Wittgensa). Neseniai interjeras buvo atnaujintas. Sienos – intensyviai mėlynos, beveik diktuojančios madą. Rudo marmuro grindys – atvirkščiai atrodo niekada neišeis iš mados. Per amžius tupės ant mados pjedestalo ir simbolizuos prabangą. Taip pat čia pasirinktas italų prekės ženklo „Pedrali” baldų mišinys, kuris priduoda stabilumo visam triukšmui už kavinės vitrinų.

Viešbutis: Room Mate Giulia”

Jeigu vis dar nežinote kur apsistoti, pasinaudokite proga ir apsilankykite viešbutyje „Mate Giulia“. Prieš garsiąją aikštę „Piazza del Duomo”, įsikūręs viešbutis stebina drąsių, ryškių spalvų sinteze. Ispanų dizaineris Patricia Urquiola bandė atspindėti „Milano esmę“. Ar jam pavyko?

Viešbučio 85 svečių kambariai įrengti vietinių menininkų darbais. Baldai – garsiojo „Cassina“ dizainerio.

Alberto Strada nuotr.

Parduotuvė: Bally by Storagemilano”

Aukštos, auksinės durys, marmuro armatūra ir neono spalva. Viskas ko reikia dramatiškai aplinkai sukurti. XX amžiaus pradžioje šios parduotuvės vietoje veikė kino teatras. Teatro dvasia niekur nedingo. Atskiri elementai atspindi pastato paskutinio šimtmečio istoriją. Prabangių dizainerių rankinės ir batai esponuojami pakopinėse lentynų blokuose, kurie primena amfiteatro kėdes su atlošais. Dramatiško disonanso priduoda blankesnis, „šaltas”, nykiai šaldantis apšvietimas.

Roland Halbe nuotr.

Galerija: Sophie Wannenes Palermo Uno”

„Palermo Uno“ – tai šiuolaikinio dizaino galerija, kurios interjero dizainerė Sophie Wannenes pasirinko natūralią pievą vietoje grindų dangos ir ryškias sienų spalvas. Taip, tikrai. Įėjus į galeriją, kuri dirba tik „dizaino savaitės” metu, teks nusiauti avalynę ir kojas pastatyti į jaukią ir minkštą pievą. Ant rėkiančių sienų sukabinti šiuolaikiniai dizaino kūriniai, šalia – eksponuojami antikvariniai baldai.

Viešbutis: „Straf” Vincenzo De Cotiis

Dar vienas ir jau paskutinis viešbutis mūsų sąraše – „Straf”. Jis čia atsidūrė dėl skalūno, betono, poliruoto žalvario sienos, brangakmenių balduose. Architektas ir dizaineris Vincenzo De Cotiis spaudai atviravo, kad įrenginėdamas šį viešbutį įsivaizdavo, kad įrengia įrenginį, t.y. veiksmų ir vietos, ir aplinkybės, laiko sistemą. Viešbutyje yra 64 svečių kambariai.

Pirmame aukšte jaukiai įtupdytas baras. Jame šen bei ten pamėtyti minkšti baldai, kviečiantys prisėsti ir pasimėgauti kokteiliu ar kava. Kol gomurys malšins troškulį, akims leista pasigrožėti priešais esančia garsiąja Domo katedra.

Delfino Sisto Legnani nuotr.

Parduotuvė: SEM salonas

„Young brand SEM“ debiutavo Milano dizaino savaitėje 2018 metais. Šios studijos sukurta erdvė pasižymi paprastu (tam nėra kito žodžio, tačiau noriu priminti, kad paprastumas, jokiu būdu, nereiškia prastumo) interjeru.

Paprastumas kuriamas su terakotos plytelių grindimis ir spalvotais griežtų geometrinių kvadratų formos audiniais, kurie yra pakabinti ant lubų, kad būtų naudojami kaip kolekcijos. 

Restoranas: „Carlo e Camilla”, Tanja Solci

Sąrašą pabaigsiu restoranu „Carlo e Camilla”. Kartą teko bendrauti su garsiu Milano architektu ir jis pripažino, kad kai beskonybė susuka galvą kojos pačios neša galvą pravėdinti į „Carlo e Camilla”. Šis restoranas priešingybė paprastumui.

Nepaisant to, kad garsiausia Neapolio virėja Luca Pedata restorano meniu keičia keturis kartus per metus, priklausomai nuo to kokie ingredientai yra šviežiausi tą sezoną, interjeras išlieka lyg tradicijų šventovė. Sizainerio Tanja Solci seneliams ši vieta priklauso nuo 1920-ųjų… ir tai atsispindi interjere.

Virš restorano svečių galvų siūbuoja kristalų šviestuvas. Vietoje įprastų staliukų, lankytojai kviečiami prisėsti prie tradicinių stalų, kuriuos namuose statome į valgomuosius. Jaukios, ramios spalvos – viskas ko reikia, kad architektūros istorijos ratas pradėtų suktis iš naujo.

Roland Halbe nuotr.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download-2.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!