Miškai


Formuojami perspektyvūs jaunuolynai

Pasak D. Norkevičienės, Lietuvos urėdijose vyrauja ūkinės paskirties miškai. Ūkinis miškas ir parkas yra visiškai skirtingos paskirties objektai, todėl jų priežiūra ir priemonės jai vykdyti skiriasi iš esmės. Miškai be reikalo nėra retinami, o vos pasodinus miške želdinius, siekiama formuoti perspektyvų jaunuolyną. Pasodinti želdiniai prižiūrimi: atsodinami žuvę medeliai, šalinama stelbianti augalija, rūpinamasi apsauga nuo ligų, kenkėjų ir žvėrių. Nuo septintųjų iki 20 metų miško želdiniai –
jaunuolynai – ugdomi: šviesinami ir valomi (taip vadinamos jaunuolynų ugdomųjų kirtimų rūšys). Pagrindinis jų tikslas – suformuoti medynų rūšinę sudėtį, kad medyne būtų kuo daugiau pageidaujamų medžių rūšių. Šių kirtimų metu šalinami pagrindines medžių rūšis stelbiantys medžiai ir krūmai, stengiamasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas tikslinių medžių rūšims augti. Nuo 20 iki 40 metų spygliuočių ir kietųjų lapuočių medžių rūšių medynai retinami. Minkštųjų lapuočių medynai retinami nuo 20 iki 30 metų.

Svarbu laiku išretinti

Retinimų tikslas – užtikrinti optimalias augimo sąlygas geriausiems medyno medžiams, tęsti medyno struktūros ir iš dalies rūšinės sudėties formavimą. Šių kirtimų metu šalinami mažai gyvybingi, ligoti, lėtesnio augimo medžiai, taip pat jaunuolynų ugdomųjų kirtimų metu neiškirsti nepageidaujamų rūšių medžiai. Vyresniuose medynuose dar kertama einamaisiais kirtimais. Tai paskutinysis ugdomųjų kirtimų etapas, kuris gali tęstis iki pagrindinių kirtimų. Visų minėtų ugdomųjų kirtimų tikslai – formuoti tikslinę medynų rūšinę sudėtį ir tankį, didinti medynų produktyvumą, gerinti medienos prekingumą, didinti medynų atsparumą abiotiniams faktoriams ir pan.

Viena medynų priežiūros formų – ir sanitariniai kirtimai, kurių metu iškertami dažniausiai pavieniai kenkėjų, ligų, vėjo ar kitų faktorių pažeisti medžiai. Taip pagerinama medynų sanitarinė būklė. Visus minėtuosius kirtimus urėdijoje atlieka pagal rangos sutartis dirbančios įmonės. Želdiniams ir žėliniams iki septynerių metų amžiaus prižiūrėti paprastai naudojami kardai arba krūmapjovės. Jaunuolynų ugdymo kirtimuose nelikvidinius žabus taip pat kerta krūmapjovėmis, o likvidinė mediena (mediena, iš kurios gaminami asortimentai) ruošiama motoriniais pjūklais. Retinimo kirtimams jau galima naudoti ir medkirtes. Pagrindiniais kirtimais kertami jau brandūs medynai. Skirtingų medžių rūšių pagrindinių kirtimų amžius skiriasi. Pavyzdžiui, ūkinės paskirties miškuose eglynus galima kirsti nuo 71, o ąžuolynus – tik nuo 121 metų. Pagrindiniais kirtimais paruošiama mediena kaip žaliava tolesniam naudojimui.

Iš atliekų gaminamas biokuras

Jau minėtų įvairių miško kirtimų metu šalia pagrindinio produkto medienos susidaro gausybė šalutinių, ilgą laiką nenaudotų, tiesiog paliekamų kirtavietėje supūti, produktų. Tai kirtimo atliekos: medžių šakos, nuopjovos, žabai. Jau ne pirmus metus iš kirtimo atliekų Rietavo miškų urėdijoje ruošiama žaliava biokurui. Biokuro paruošimas – nelengvas procesas. Kirtimo atliekoms ištraukti iš biržės į smulkinimo aikšteles naudojama ta pati technika, kaip ir medienai ištraukti. Tai medvežiai arba miško traktoriai su savikrovėmis priekabomis. Norint pasiekti didesnį kirtimo atliekų ištraukimo našumą, rekomenduojama naudoti specialius griebtuvus ir tam pritaikytas priekabas. Puikiai kirtimo atliekos ištraukiamos medvežiais.

Anot D. Norkevičienės, biokuro gamyba dažniausiai prasideda pagrindinių kirtimų kirtavietėse, nes ten jau būna kirtimams ir medienai ištraukti paruoštos valksmos, kur surenkamos šakos ir kitos kirtimo atliekos. Specialiais griebtuvais jas surenka medvežis ir išveža į specialiai tam paruoštas aikšteles. Šį darbą reikia atlikti kruopščiai, nes renkant kirtimo atliekas iš miško paklotės dažnai paimama akmenų, žemių ar kitų priemaišų, sunkinančių biokuro gamybos procesą ir kokybę. Svarbu, kad kirtimo atliekos būtų gerai išdžiūvusios, nes nuo biokuro sausumo priklauso kaloringumas. Biokuro žaliava sandėliuojama specialiose aikštelėse, iki keturių metrų aukščio krūvose, apdengtose specialia danga. Kirtimo atliekų smulkinimo technikos urėdija neturi. Sandėliuose esančios kirtimo atliekos parduodamos biokuro gamintojams.

Parkuose – tik sanitariniai kirtimai

Parkai dažniausiai atlieka rekreacinę funkciją, todėl juose vykdomi tik sanitariniai arba specialieji kirtimai, skirti kraštovaizdžiui, erdvėms formuoti ir pan. Parkuose dažniausiai įveisiami tik nedideli naujų želdinių plotai, jų priežiūra labai panaši kaip ir miško želdinių: žuvusių medelių atsodinimas, stelbiančios augalijos šalinimas, apsauga nuo ligų, kenkėjų ir pan. Parkų želdiniai paprastai būna retesni, jų priežiūra intensyvesnė, nes parko prioritetas yra ne produktas – mediena, o rekreacija, estetika. Parkuose kirtimų metu paprastai nesusidaro daug kirtimo atliekų. Priežiūrai paprastai naudojama ta pati technika kaip miškuose: sekatoriai, krūmapjovės, motoriniai pjūklai. ¡


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų