MODERNAUS NAMO KOKYBĖS DNR: vieta, kurioje įleisime šaknis

2022 m. vasario 2 d.

Vida Danilevičiūtė Černiauskienė.

vida@structum.lt

Namai yra daugiau nei namo sienos, langai ir stogas, daugiau nei plytos ar mediena. Kiekvienas norime namų kaip saugios tvirtovės ir jaukios užuovėjos, kuri traukia sugrįžti iš bet kurios pasaulio vietos. Kiekvienas nusipelnėme gero namo – suplanuoto taip apgalvotai, kad jo patogumas kasdien džiugintų maksimaliomis galimybėmis, pastatyto taip rūpestingai, kad jo kokybė daug metų išliktų nepriekaištinga, o dizainas nesenstantis.

 

Taip pat svarbu, kad pasirinkta namui statyti vieta nenuviltų ir metams bėgant nekeltų problemų. Modernios architektūros namas šiandien yra neatsiejamas ir nuo technologijų pažangos bei buities inovacijų – jos taip pat turi būti ne tik patogiai suplanuotos, bet ir suderintos bei lengvai valdomos.

Kaip suplanuoti, pasistatyti ir įsirengti modernų kokybišką namą? Nuo ko reikia pradėti? Ką būtina išmanyti? Kokių sprendimų svarbu nepamiršti: kas reikalinga, kas būtina ir kas tiesiog privalo būti šiuolaikiniuose kokybiškuose namuose, o ko vengti? Ar įmanoma turėti aukščiausios kokybės namą, neviršijant protingų finansinių galimybių, metų metus nevargstant dėl statybų broko ar planavimo spragų ir nebijant namo išlaikymo išlaidų?

Naujasis STRUCTUM projektas – „Modernaus namo kokybės DNR“ – tai kokybiškos statybos ląstelės branduolyje užkoduota genetinė informacija, kuri turi būti specialistų „atkoduota“ ir perduodama kitoms „ląstelėms“ – naujų namų statytojams. Šio projekto straipsnių ciklas ves ilgu keliu nuo pirmosios minties apie nuosavą namą, nuo jo vizijos nugludinimo, tik jam tinkamos ir nulemtos vietos pasirinkimo, per klaidžius projektavimo ir statybos takus iki plačių vidaus įrengimo galimybių ir interjero dizaino kūrimo.

Šios „ląstelės branduolio“ misijos STRUCTUM projekte sutiko imtis architektas Tomas Lapė, kuris, dalyvaudamas straipsnių cikle, dalysis žiniomis, paaiškindamas svarbiausius veiksmus bei sprendimus, panorus pasistatyti modernų kokybišką namą.

T. Lapės vadovaujama architektų „Studija lape“ nuo 2004 metų projektuoja gyvenamuosius namus, visuomeninius ir komercinius pastatus, privačių ir visuomeninių erdvių interjerus. Studijos architektų kūrybinė filosofija paremta nuolatine savišvieta, kuri yra nulemta kasdienio reagavimo į statybinių technologijų tobulėjimą, socialinių ir ekonominių visuomenės poreikių studijavimo bei estetinės kokybės paieškų. Kūrybinė studijos patirtis: parengta daugiau nei 300 projektų, daugiau nei 200 iš jų pastatyti. Daugiausia įgyvendinta suprojektuotų vienbučių gyvenamųjų namų.

T. Lapė akcentuoja architektūros skleidžiamą vidinę teigiamą energiją bei architekto privilegiją ir kartu atsakomybę – sugebėti subalansuoti itin įvairias žmogui reikalingas pastatų funkcijas ir estetinį grožį.

„Gražu yra tai, kas yra tobulai funkcionalu. Norėčiau, kad išlaisvintume savo mintis ir į grožį pažvelgtume kaip į teigiamą šalutinį gyvenimo produktą, o ne kaip į tikslą savaime“, – filosofiškai yra sakęs architektas.

Jo teigimu, nuolatinis mokymasis – vienas svarbiausių dalykų architekto gyvenime, atsispindinčių tiek gyvenimo kasdienybėje, tiek realizuojamuose projektuose: „Prisimenu visus savo projektus, man svarbiausia tai, kad nė dėl vieno jų ne gėda. Vis dėlto maloniausi darbai yra tie, kuriuos kurdamas ir realizuodamas suvokiau tobulėjimo džiaugsmą.“

Apsisprendę pasistatyti namą, pirmiausia pradedame dairytis jam vietos ir kurti jo viziją. Kaip rodo tiek namų savininkų, tiek ir architektų patirtis – išsirinkti vietą, kurioje įsikursime, yra vienas iš maloniausių, bet dažnai sunkiausių gyvenimo sprendimų, kurį priimti kai kam užtrunka ilgiau nei pastatyti namą. Susikurti namus – ilgas procesas, kuriam reikia nuoseklių žingsnių ir bet kuriame iš jų negalima padaryti klaidų.

Vieta, kurioje įleisime šaknis

Kaip išsirinkti namui sklypą? Ką reikia žinoti, kokius kriterijus išmanyti ir taikyti, su kuo ir kada tartis prieš priimant svarbų gyvenimo sprendimą, kad namams kurti pasirinkta vieta nenuviltų ir bėgant metams nekeltų problemų?

„Namai visada prasideda nuo klausimo – kur jų vieta. Sklypo paieškos – pats asmeniškiausias etapas visame namo projekto kūrimo procese. Dar nežinodami, kokia bus namo koncepcija, kokio jo norės, žmonės labai daug laiko užtrunka ieškodami „geros vietos“ – gražios ir tinkamos būtent jiems“, – sako architektas Tomas Lapė.

Jis primena knygą „Namų psichologija“ (Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė, Irma Skruibienė „Namų psichologija. Kaip susikurti namų pojūtį savyje ir aplink save“, – red.), kurios autorės padeda ieškoti atsakymų, kas yra namai, – ar tai konkreti vieta, ar labiau pojūtis, kurį jaučiame toje vietoje, ir kaip susikuriame namų vaizdinį.

Tai, kas mums patrauklu, instinktyviai yra susiję su mūsų saugumo jausmu, kuris, pasak T. Lapės, žmonėms susiformavo per tūkstančius metų:

„Taigi per kelis šimtmečius to nepakeisime, nors pramonės revoliucija mus suvarė į miestus. Man atrodo, nereikėtų kovoti su prigimtimi, o kuriant namus net ir pagal šiuolaikines taisykles reikia pripažinti sau, kad saugumo jausmas mums lieka svarbus.“

Kaip teigia architektas, žmogus negali viso savo namų kūrimo proceso deleguoti kam nors kitam – jis turi pats galvoti apie savo namus, sukurti jų vaizdinį. Ir išsirinkti namui vietą pagal savo jausmą ir vidines nuostatas.

Bet juk ne vien subjektyvumas lemia, kur ir kokią vietą išsirinksime savo namams kurti. Kokius objektyvius kriterijus galima paminėti dėl sklypo vietos pasirinkimo?

Architektas pateikia kelis svarbius argumentus, renkantis sklypą, – pasiekiamumas, vaizdas ir kaimynystė. Bet kiekvienas šiuos prioritetus dėliojame savaip – kas pirmoje, o kas antroje vietoje ir ką aukoti.

Vertinant sklypą, svarbu vaizdas: jeigu iš jo atsiveria gražus vaizdas, tai yra tam tikras potencialas būsimam namo projektui ir būsimam gyvenimui. Taip pat kraštinis sklypas kvartale visada geresnis negu vidurinis – taip žmonės mano nuo seno, tiesiog jame yra daugiau erdvės, iš jo daugiau matyti aplinkui ir nesijauti suspaustas iš visų pusių.

Sklypo pasiekiamumas yra tarp svarbių pasirinkimo argumentų. Vienam svarbu, kad jis būtų netoli nuo miesto centro, antram – nuo darbo, trečiam – nuo giminių. Pasak architekto, yra tokia teorija, kad netgi apsigyventi ar statyti namą žmogus pasirenka tą miesto pusę nuo Vilniaus centro, per kurį šoną jis atvažiavo į šį miestą, galbūt nesąmoningai tai – arčiau tėvų namų.

Namų vietos pasirinkimui svarbu kaimynystė, nes kiekvienas žmogus turi savo asmeninio komforto suvokimą, nors objektyviai tai nepaaiškinama. Labai individualu – ar žmogus nori turėti daug kaimynų, ar kaimynystė jį vargina ir jis nori vienkiemio. Vienas gerai jaučiasi uždaroje bendruomenėje, kur kaimynai pažįstami, kitam tinka atviras rajonas, kur kaimynai nepažįstami.

„Psichologiškai turime natūralius įgūdžius bendrauti grupėje iki 10–15 žmonių. Daugelį amžių maždaug tokio dydžio buvo šeimos ir žmonėms įprasta gyventi tokio dydžio grupėse, jie gali bendrauti natūraliai, be specialių struktūrų, bendrijų ar pan. Kaimynystė ir bendruomenės dydis tiesiogiai susijęs su būsimu namų ir gyvenimo komfortu“, – sako architektas.

Papildomas argumentas renkantis sklypą namui – pasirinkti tinkamą aplinką. Žmonės veržiasi prie ežero arba miško, bet išsirinkę sklypą pamiškėje bijo, kad ant namo vėjuotą dieną nuvirs pušis, todėl iškerta aplinkinius medžius. Architektas pataria prisitaikyti prie aplinkos:

„Jeigu pasirinkai sklypą prie miško, bet negali prisitaikyti, vadinasi, arba nesusitarei su savimi, apgavai save, arba nesupratai, kur įsikursi. Kai kas pasirenka namui vietą, o tada stengiasi ją visiškai pakeisti ir padaryti pagal save – viską išvalyti, išrauti, nukasti. Su namų vieta reikia susidraugauti, o ne ją pakeisti. Namai – tai ramybė, vieta, kurioje „įsižemini“, įleidi šaknis. O jeigu kariauji su aplinka, tai neišvengiamas konfliktas – kariaudamas žmogus nebūna laimingas.“

Renkantis sklypą objektyviai gali kilti įvairių rizikų ir pavojų, dėl kurių verta laiku pasitarti su architektu, kuris įvertins, ar tas sklypas tinkamas namui, iš kurios pusės bus privažiavimas, kuria kryptimi įmanoma būsimo namo orientacija – pagal saulę ar pagal atsiveriantį gražų vaizdą. Jeigu sklypas aukštesnėje vietoje, jis gali būti pavojingai arti stataus šlaito arba suformuotas apsauginėje upės ar ežero zonoje, kur iš viso nieko negalima statyti. Tai reikia išsiaiškinti iš anksto.

Rūpesčių gali kelti ir sklypo gruntas. Į ką atkreipti dėmesį, ypač žiemą ir ypač jeigu vieta šlapia, pelkėta?

Architektas T. Lapė sako, kad nutinka taip, kai įsigyto namo sklypo parametrai atrodo geri, bet vėliau išaiškėja negatyvių aspektų ir kyla techninių problemų, ypač su pelkėtomis ežerų pakrantėmis.

„Sklypas gražus, vaizdai puikūs, bet padarius bandomuosius gręžinius pamatams gali paaiškėti, kad ten durpynas, kuriame jokių namo pamatų nepadarysi. Žinoma, techninių sprendimų yra: reikia nukasti ir išvežti blogą gruntą ar durpes, supilti kitą, galbūt ir drenažą įrengti ir t. t., – aiškina architektas. – Jeigu tai nebuvo numatyta, nereikalingi rūpesčiai išmuša iš vėžių ir sprendimai brangiai kainuoja. Tai didelės nenumatytos investicijos, kurių nesimatys ir kurios nekuria pridėtinės vertės, bet didina statybos kainą.“

Pasak architekto, nors techniškai tai įmanoma išspręsti, labai brangu, o kartais išlaidos net neadekvačiai didelės. Jis pataria, kaip tokių rizikų galima nesunkiai išvengti: jeigu kyla nors mažiausių įtarimų, kad sklypas įmirkęs arba čia buvusi pelkė, reikia padaryti grunto tyrimus. Vienas santykinai nebrangus gręžinys duos atsakymus – ar tai gera namo statybai vieta, ar bloga ir kiek bloga.

Namas, kokį sapnuojate

Renkantis sklypą, laikas pradėti kurti namo projekto koncepciją. Pirmiausia svarbu apsispręsti, ar jis bus šiuolaikinės architektūros, ar klasikinės. Architektas T. Lapė neslepia palankumo šiuolaikinės architektūros projektams. Jis sako, kad šiuolaikinės architektūros taisyklės yra lanksčios, nesuformuotos iki galo, tad projektuojant tokios koncepcijos namą šios taisyklės kuriamos čia ir dabar.

Klasikinio namo architektūros taisyklės seniai patvirtintos ir jų reikia laikytis. Šios koncepcijos namai ne visada tinka šiuolaikiniam gyvenimui, maža to, jiems netinka nedideli sklypai.

„Klasikinio namo prototipai – dvarai, kurie buvo gerokai didesni už šių dienų individualius namus. Jie stovėjo kaip solistai, kaip centrinė dominuojanti ašis, aplink kurią buvo formuojami sodai, parkai ir net kaimai. Jų langai žvelgia į visas keturias šalis. Klasikinis namas negali būti belangis ir negali iš visų šonų turėti kaimynų – jam reikia daug erdvės, o ne 15 arų sklypo, kur jis tiesiog negali tilpti. Tad žmogus, pasirinkęs klasikinio namo koncepciją nedideliam sklypui, tiesiog įspraudžia save į kampą“, – sako architektas.

Pasak T. Lapės, dažno žmogaus, gyvenančio bute, patirtin įsirėžia buto planavimo schema. Kai nusprendęs pasididinti būstą nutaria keltis į namą, dažnas nori pagal tą schemą „tik truputį padidinti plotą“ – tarsi, pridėjus vieną kambarį išeis namas.

„Tai ne tiesa – ne viskas taip paprasta. Namas – tai ne butas ant žemės. Namas prasideda nuo tvoros, nuo kiemo vartų, o ne nuo įėjimo durų ir nesibaigia prie svetainės lango kaip butas. Namas yra tik fizinė riba tarp patalpų ir lauko. Namai – tai ir sklypas, ir namas, ir gal net vaizdai aplinkui sklypą“, – sako architektas.

Pasak jo, šiuolaikinė architektūra siekia maksimaliai išnaudoti aplinkos vaizdus, yra linkusi prisitaikyti prie aplinkos, išnaudoti viską, kas geriausia.

„Visi sklypai turi tam tikrų pliusų ir tam tikrų minusų, tad šiuolaikinės architektūros užduotis – pliusus išryškinti, iš esamos realybės paimti tai, kas geriausia, ir sustiprinti, o minusus niveliuoti ir paslėpti. Visada siūlau užsakovui rinktis šiuolaikines architektūros išraiškos priemones, – sako T. Lapė. – Architekto pareiga – išsiaiškinti žmogaus pasirinkto sklypo privalumus ir kartu su užsakovu juos sustiprinti.“

Jis pabrėžia: jeigu norite, kad namas būtų orientuotas į vaizdingas apylinkes arba kaimynas atsuktų aklą sieną kaip nugarą, rinkitės šiuolaikinės architektūros namą.

„Saulė tikrai yra kiekviename sklype, o vaizdus į ežerą ar į mišką turi ne kiekvienas sklypas – tad šis vaizdas yra vertingesnis ir į jį bus orientuojamas namas, o saulę įsileisti į namus padės šiuolaikinės architektūros išraiškos priemonės“, – sako architektas.

Namo projekto koncepciją architektas kuria kartu su būsimojo namo savininku – tai dviejų šalių dialogas ir apsisprendimas. Pasak T. Lapės, architektas turi aiškintis ir suprasti užsakovo poreikius, abu turi bendradarbiauti. Gyvenamoji individuali statyba – kai individo poreikiai yra aukščiau visko ir jis pats pasirenka galutinius sprendimus. Svarbu architektui papasakoti ne tik tai, kokių patalpų reikia namuose ir kaip jas įsivaizduoja, bet dar svarbiau pasidalyti savo gyvenimo būdo ir pomėgių detalėmis – ar tai muzika, ar sportas, ar kinas, ar kolekcionavimas. Matydamas, ką užsakovas akcentuoja, kas jam labai svarbu, o kas mažai rūpi, architektas gali vystyti namo koncepciją.

„Architektui svarbu nuo pat pradžių išsiaiškinti užsakovo pomėgius, nes šie dalykai, įgyvendinti projekte, daro namus individualius. Kiekvienuose namuose yra panašus patalpų sąrašas, bet vizualiai tie namai gali būti visiškai neatpažįstami. Vieni malonūs ir ten gera, patogu gyventi, o kiti yra tik keturios sienos su stogu“, – sako T. Lapė.

Architektas prisimena, kad statant namą pagal vieną pirmųjų jo projektų kartu su užsakovu statybose stebėjo, kaip montuojami namo langai. Ir staiga užsakovas sako: „Geri langai, bet dabar galvoju, pro kur reikės įnešti pianiną.“ Architektas iki šiol prisimena, kad tada pirmą kartą išgirdo apie pianiną tuose namuose ir tai jį šokiravo: „Žinoma, kad pianiną įnešime, bet kur? Juk negalima jo bet kur numesti. Kodėl anksčiau žmogus neminėjo, kad namuose kažkas groja? Juk tam reikalinga tinkama aplinka, tinkama akustika ir interjeras.“

Kai architektas su užsakovu išsiaiškina, kas jam artima ir svarbu, tai atsiranda namuose, ir žmogus juose jaučiasi geriau, su namu susidraugauja, jam nekyla minčių kažką keisti, kad kažkas negerai ar nepatogu.

T. Lapė pabrėžia, kaip svarbu laiku architektui išsiaiškinti užsakovo pomėgius:

„Tai daug svarbiau, nei planuoti, kiek name bus sanitarinių mazgų. Juk architektas nesuprojektuos namo be tualeto – jam nereikia to priminti. Vos pradėjus kurti namo koncepciją, svarbu papasakoti, ar namuose bus grojama, ar šeimininkai mėgsta kambariuose matyti gyvus augalus, ar turi kolekciją, ar nori akvariumo, kokiu sportu užsiima ir t. t.“

Kartais žmonės vengia tai sakyti, nes mano, kad papildomi sprendimai reikalaus papildomos patalpos ir ploto, tad pabrangins projektą, bet architektas tikina, kad svarbūs gyvenimo dalykai nėra brangūs – juos tiesiog reikia iš pat pradžių integruoti į projektą, rasti jiems vietą, pavyzdžiui, namų kinui, bibliotekai ar kolekcijai nebūtina atskira salė – galima juos integruoti į gyvenamąjį kambarį.

Jau pirmame namo koncepcijos kūrimo etape turi būti aptarti ir techniniai bei inžineriniai būsimo projekto sprendimai. Išsirinkus sklypą, pats laikas aiškintis, kokiais keliais ir privažiavimais bus pasiekiamas namas, ar juos reikės pačiam nutiesti, jeigu sklypas nuošalus, taip pat – ar šalia sklypo yra infrastruktūra, kokie artimiausi komunikacijų tinklai, ar bus galimybė atvesti elektrą ir kt. Jau galvojant apie namo koncepciją, pasak architekto, minimos ir statybinės medžiagos, bet tai tik organizaciniai, technologiniai dalykai, tačiau jie nėra lemiantys. Svarbiausias ir lemiamas aspektas, pradėjus kurti kokybiško namo viziją ir vengiant klaidų nuo pirmųjų žingsnių, yra architekto ir užsakovo dialogas ir bendradarbiavimas.

„Susikurti namus, jų projektą – ilgas procesas, kuriame svarbu nuoseklumas, – sako architektas T. Lapė – Neįmanoma, kad ateina užsakovas pas architektą ir nusiperka kilogramą ar kubinį metrą projekto. Į namų kūrimo procesą abiem pusėms reikia įdėti pastangų – tai nulems, kad nebus padaryta klaidų nuo pat pradžių ir rezultatas bus kokybiškas namas.“

Vizualizacijos: „Studija lape“

Nuotraukos: Norbet Tukaj ir Leonas Garbačiauskas

https://structum.lt/wp-content/uploads/2022/05/Soninis-05-1.jpg

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!