Modernių namų DNR: ar apie viską pagalvota šiandien?

2021 m. vasario 11 d.

Audinga Satkūnaitė.

audinga@structum.lt

Modernios architektūros ir drąsių dizaino sprendimų namas šiandien yra neatsiejamas nuo technologinės pažangos – jis turi būti ne tik patogiai suplanuotas, bet ir kokybiškas, suderinantis architekto vaizduotę ir inovacijas. Kaip pasistatyti namą, kuriame norėtųsi gyventi, o jo patogumas daug metų kasdien džiugintų maksimaliomis galimybėmis?

Atsakymo į šį klausimą „Structum“ konferencijoje „Modernių namų DNR: kokybiški šiuolaikiniai namai, arba Apie viską pagalvota“ ieškojo architektai, savo srities specialistai, susiduriantys su modernių namų DNR.

Skaidrus būstas

Pasak konferenciją pradėjusio „Hydro Building Systems Lithuania“ Baltijos šalių vadovo Rimanto Staknevičiaus, kurdami savo namus siekiame įgyvendinti svajones ir mėgautis komfortu. Tiesa, kiekvienas žmogus pastarąją sąvoką suvokia skirtingai, tačiau vienas dalykas yra bendras visiems: namuose turi būti gera gyventi.

Pranešėjas išsamiau papasakojo, kokie reikalavimai dabar keliami langams ir durims šiuolaikiniuose moderniuose būstuose. Jo teigimu, žmonės savo namuose nori kuo lygesnių, skaidrių plokštumų, daugiau šviesos, matyti gražesnį vaizdą pro langus, panaikinti ribą, skiriančią vidų ir išorę. Taip pat siekia kuo geresnių šilumos ir garso izoliacijos savybių. R. Staknevičius pasiūlė keletą sprendimų, kurie padėtų tai įgyvendinti.

Išmanusis namas šiandien

„JUNG Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis iškėlė klausimą, kaip šiandien įsirengti išmanųjį namą, kad jis toks išliktų ir po 30 metų. Anot pranešėjo, išmanieji namai nebe ateitis, o dabartis. Tai, kas prieš 17 metų atrodė nepažįstama, šiandien jau nebekelia klausimų. R. Skurdenio tikinimu, Lietuvoje jau galima rasti tūkstančius išmaniųjų namų: nuo viešbučių iki visuomeninių objektų ar nuosavų būstų.

Pranešėjas išmaniojo namo sampratą sulygino su žmogaus kūnu: „Namas – tai gyvas organizmas. Jeigu bus tinkamai prižiūrimas, jis gerai funkcionuos daugybę metų.“

Pasak R. Skurdenio, yra keletas klausimų, kuriuos svarbu laiku pateikti ir tinkamai atsakyti, prieš įsirengiant išmanųjį namą. Tai yra: „Ar man tikrai reikia protingo namo?“ ir „Kodėl man jo reikia?“. Į pastarąjį klausimą atsakymų gali būti daug ir įvairių. Pavyzdžiui, žmogus nori palengvinti buitį ir rutininius procesus patikėti technologijoms, visas funkcijas valdyti patogiai ir bendrai, gyventi, ilsėtis, dirbti kokybiškai ir komfortiškai, taupyti laiką, energiją, finansus, gyventi moderniai ir tvariai.

R. Skurdenis pristatė ir keletą pavyzdžių, kaip pastate galima sujungti skirtingas funkcijas atliekančias sistemas. Ne vienas, svarstantis apie išmaniojo namo sistemas, kelia ir finansinį klausimą. Pranešėjo teigimu, tai priklauso nuo būsto ploto, pageidaujamų funkcijų paketo ir valdymo būdo.

„Galime prognozuoti, kad ateityje beveik visi namai turės vieną ar kitą išmaniąją sistemą. Jeigu dabar statant namą nepagalvojama apie išmanumą, po 20–30 metų toks būstas nebus paklausus rinkoje“, – sakė R. Skurdenis.

Privačių erdvių apšvietimas

„Think Light“ direktoriaus Andriaus Kleizos tikinimu, žmonės dažnai užduoda du klausimus: „Ar mūsų namuose ne per daug šviesos?“ arba „Ar mūsų namuose ne per mažai šviesos?“. Tačiau, anot pranešėjo, nėra jokių šviesos normatyvų, taikomų privačiam būstui.

„Apie privataus būsto apšvietimą turėtume galvoti kur kas meniškiau. Galbūt namuose galime sukurti tam tikrą apšvietimo dramą. Netgi stipriai apšviestas būstas – tai nebūtinai kokybiškai apšviestas būstas“, – pabrėžė A. Kleiza.

Konferencijos dalyvis pristatė keletą apšvietimo variantų: erdvinį (vertikalų) ir akcentinį. Vertikalus apšvietimas gali būti įvairiai realizuojamas ir atlikti įvairias funkcijas. Anot A. Kleizos, tarp vertikalaus apšvietimo galimybių populiariausias – karnizinis arba paslėptas apšvietimas, kuris gali būti įvairiai montuojamas. Tačiau vertikalus apšvietimas nebūtinai turi būti paslėptas, o naudojant įvairius šviestuvus.

Pranešėjo tikinimu, erdvinis apšvietimas gali būti derinamas su akcentiniu, kuris reikalingas norint išskirti tam tikrus daiktus. Tokį apšvietimą taip pat galima realizuoti keliais būdais: naudojant įleidžiamus, kraipomus ar dekoratyvinius šviestuvus, kurie gali būti pakabinami nedideliu atstumu nuo objektų.

„Akcentinis apšvietimas tinkamai atliks savo funkciją tada, kai objektas apšviečiamas tris kartus stipriau nei aplinka. Akcentus turėtume dėti ne tik nustatydami šviestuvus, bet ir galvodami apie aplinką, kurią norime sukurti“, – kalbėjo A. Kleiza.

Modernaus namo fasadas

UAB „Argilla“ direktorius Jurgis Ulčinas apžvelgė modernaus fasado galimybes Lietuvoje. Anot jo, modernus fasadas nebūtinai turi būti siejamas su ekstravagantiškumu, nes viskas gali būti paslėpta detalėse, kurias architektai ir dizaineriai sukuria kartu su klientais.

J. Ulčino teigimu, modernus fasadas gali išsiskirti savo forma, kuriai realizuoti naudojamos pačios įvairiausios medžiagos: medis, betonas, keramika ir pan. Pasak pranešėjo, vis labiau ryškėjanti fasadų tendencija – modernumas medžiagose. Pastaraisiais metais pastebimos kelios tendencijos: fasadui naudojamos medžiagos siaurėja ir ilgėja, o eksterjero medžiagos pratęsiamos į vidų.

Konferencijos dalyvis pristatė ir besiūlio fasado galimybę. Nors Lietuvoje tai kol kas yra naujovė, tačiau Belgijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje toks fasado stilius žinomas jau daugiau kaip 18 metų.

J. Ulčino tikinimu, besiūlio fasado atveju nereiškia, kad plytos ar plytelės dedamos viena ant kitos, o tarp jų paliekamas 1–4 mm tarpas.

„Eksterjere tarpeliai yra reikalingi tam, kad dėl skirtingų atmosferų poveikio plytos ar plytelės turėtų kur judėti. Taip išvengiama bąlančių ir varvančių fasadų“, – pabrėžė pranešėjas.

Kaip aplinka keičia namus?

„Lixil Global Design“, „Emena“ lyderis Patrickas Speckas pristatė, kokį vaidmenį „Grohe“ dizainas atlieka moderniuose namuose. Anot pranešėjo, kuriant vieną ar kitą produktą, pirmiausia reikia pažinti visuomenės gyvenimo principus ir išsiaiškinti jos poreikius. Jis įvardijo tris sritis, kurios šiandien formuoja visuomenę. Tai yra urbanizacija, sveikata ir gerovė bei tvarumas. Visa tai daro įtaką ir šių dienų „Grohe“ produktų DNR.

P. Specko teigimu, šiandien žmonės iš erdvės, kurioje gyvena, tikisi kur kas daugiau ir nori save per ją išreikšti. Pranešėjas pabrėžė, kad prieš 10–15 metų namų erdvės buvo atskirtos. Dabar ribos yra išsitrynusios ir žmonės interjere naudojamus produktus nori eksponuoti.

Anot P. Specko, tvarumas šiandien jau nebėra mada, o realybė. Tyrimai rodo, kad per metus į vandenynus patenka maždaug 8 mln. tonų plastiko. Jeigu tokia situacija tęsis toliau, 2050 m. plastiko vandenyse bus daugiau nei žuvų. Per metus vienas žmogus utilizuoja apie 190 plastikinių butelių. „Grohe“ yra sukūrusi produktų, kurie padės išvengti plastiko naudojimo. Įsivaizduokite, jeigu namuose turėtumėte čiaupą, iš kurio bėgtų švarus, gazuotas ir netgi karštas vanduo.

Kur yra namo siela?

Architektas, „Studijos lape“ vadovas Tomas Lapė į namo DNR pažvelgė filosofiškai ir paniro į namo sielos paieškas. Anot jo, viskas, kas egzistuoja, turi porciją energijos, dėl kurios ir egzistuoja, nes bet koks kūrinys gimdamas gauna dovanų energijos dozę iš savo autoriaus, o jo gyvenimo amžių ir kokybę jau nulemia, kiek energijos jis geba sugeneruoti pats. Būtent tai architektas ir vadina namo siela, kuri lemia, ar žmogus tam tikroje erdvėje jaučiasi gerai.

T. Lapės teigimu, erdvė yra susijusi su pojūčiais, todėl ją vertindami turime rasti sau daugiau ar mažiau svarbius objektus, šalia kurių norime būti arčiau.

Pasak architekto, erdvė negali būti baigtinė: „Bet kokia erdvė turi turėti laisvės keistis kartu su joje gyvenančiais žmonėmis. Ji negali būti sukurta, uždaryta ir įkalinta. Baigtas daiktas yra miręs daiktas.“

Tačiau kiekviena erdvė turi ir riboženklius, be kurių, tikėtina, ji nebūtų atsiradusi. Pavyzdžiui, tai gali būti bibliotekos, pomėgių vietos, kurios nebūtinai namuose užima daugiausia vietos.

T. Lapė prasitarė turėjęs individualių paieškų dėl erdvės grožio ir funkcionalumo sąsajų. „Gražu yra ne tai, kas sukurta dėl grožio. Grožio priežastis slypi funkcionalume, paskirtyje. Taigi gražu yra tai, kas yra tobulai funkcionalu. Norėčiau, kad išlaisvintume savo mintis ir į grožį pažvelgtume kaip į teigiamą šalutinį gyvenimo produktą, o ne kaip į tikslą savaime“, – filosofiškai mintis dėstė architektas.

Kaip transformuoti išorės idėjas?

Konferencijoje dalyvavo dar du įvertinti lietuvių architektai: Ignas Kalinauskas ir Laurynas Žakevičius. Individualius namus projektuojantys pranešėjai pabrėžė kliento svarbą realizuojant architektūros kūrinius.

Anot I. Kalinausko, būtent nuo kliento prasideda kiekvieno projekto istorija. „Į kiekvieną projektą žiūrime iš kliento perspektyvos ir bandome jį ištransliuoti bei perfrazuoti. Projektams turi įtakos ir kontekstai, aplinka bei kiti aspektai. Taip gimsta individualių namų architektūra“, – akcentus dėliojo architektas.

I. Kalinauskas prisipažino, kad jam intrigą kelia tie klientai, kurie supranta architektūrą ir vertina interjero dizainerio ar architekto darbą.

Architekto I. Kalinausko mintis apie namų išmanumą ir inovatyvumą galite perskaityti čia.

Architektas L. Žakevičius namą prilygino šeimos nariui, kuris turi savo lūkesčių ir kuriam rūpi, ką apie jį mąsto kiti ir kaip jis atrodo. Anot jo, tik užsakovo ir architekto DNR gali „pagimdyti“ naują organizmą.

„Prieš pradėdami projektuoti architektai tampa sekliais, kurie bando išsiaiškinti užsakovo DNR. Pasaulį mes turime pamatyti ir pajusti užsakovo akimis. Šiuo atveju ypač svarbus atvirumas ir pasitikėjimas. Reikia ne tik sužinoti užsakovo mintis, bet ir išdrįsti paprieštarauti, jeigu matome, kad kažkas nėra visiškai taip. Juk mums labai svarbu, kaip mūsų sukurtas „kūdikis“ gyvens savarankišką gyvenimą, kai mūsų visiškai nebebus šalia“, – atviravo L. Žakevičius.

Jis juokavo, kad, užsimezgus kontaktui tarp architekto ir užsakovo, pasirašoma vedybų sutartis, kuri trunka trejus metus, kol „kūdikis“ pradeda savarankiškai vaikščioti.

Kaip perteikti architektūros filosofiją?

Paskutinis konferencijoje savo mintis pristatė Maskvoje įsikūrusios architektų studijos „Alex Nerovnya Architecture“ projektų vadovas Andrejus Kozyrevas. Anot jo, architektūroje ypač svarbu rasti savo filosofiją ir viziją. Tai gali suformuoti keletas aspektų: pripažinti meistrų darbai, asmeniniai polinkiai, išsilavinimas, vaikystės potyriai ar pomėgiai.

Pranešėjas pabrėžė, kaip svarbu architektui turėti savo darbų rinkinį, nes tai yra būdas užmegzti kontaktą su užsakovu. Anot A. Kozyrevo, filosofija ir mintys gali būti perteikiamos įvairiais būdais: per piešinius ar eskizus, architektūrinius modelius, 3D vizualizacijas ir pan.

Studijos „Alex Nerovnya Architecture“ atstovas patikino, kad bet koks darbas gali padėti atskleisti architektūrinę filosofiją: „Jeigu jaučiate aistrą tam, ką kuriate, viduje rasite pakankamai energijos ištverti sunkumus ir sugalvoti gražų produktą, kuris įkūnys jūsų unikalią viziją ir patenkins drąsiausias kliento svajones.“

Šios studijos įkūrėjas, architektas Alexas Nerovnya ypač aktyviai ryšius su užsakovais mezga per platformą „Instagram“, kur kelia savo darbus.

Interviu su Alexu Nerovnya skaitykite čia: Stilinga aplinka kuria tinkamą ateities estetiką

„Kad ir kur keliautumėte – netgi į rojų, visada pasiilgsite savo namų.“ Malala Yousafzai

Konferencijos vaizdo įrašą žiūrėkite žemiau:

https://structum.lt/wp-content/uploads/2021/02/SAUSIS_APPSAS_STRUCUTM_soninisbaneris.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!