Mokslinei pažangai – VDU naujos erdvės


 

 

Sklypo plotas: 3095 m2

Objektas: VDU mokslo ir studijų centras Kaune

Bendrasis plotas: 8 455 m2

Aukštų skaičius: 6 antžeminiai ir 2 požeminiai

Automobilių stovėjimo vietos: 66 vnt.

Architektės: Gražina Janulytė-Bernotienė, Guoda Zykuvienė, Rimantė, Lydytė, Vita Soltonaitė

(UAB „G. Janulytės-Bernotienės studija“)

Statybos vertė: 7,53 mln. Eur

Objekto kaina: 272 mln. Eur

 

Neeilinė sklypo situacija

Pastatą projektavusiai Gražinos Janulytės-Bernotienės studijai teko tikrai nelengva užduotis. Buvo iškeltas esminis tikslas – išskirtiniame sklype itin jautriai integruoti didelį pastatą taip, kad jo erdvinė struktūra nesuardytų pusiausvyros tarp vietos savitumo saugojimo ir naujų urbanistinių architektūrinių idėjų išraiškos.

V. Putvinskio gatvės išklotinę kvartale formuoja ritmiškai besikeičiantys gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatai. Tai tapo precedentu VDU pastatą reikšmingai išskirti iš gyvenamųjų namų eilės. Statinys buvo suprojektuotas sklype, kuriame apjungtos trys posesijos. Vakarinė valda buvo sudalinta į tris sklypus ir užstatyta, vidurinė valda – be užstatymo su medžiais, formuojančiais natūralų skverą, o rytinėje valdoje –namas prie gatvės.

Toks posesijų morfotipinis kodas sukūrė VDU naujojo objekto projekte statinių erdvinę struktūrą. Pagrindinis įėjimas į pastatą buvo suprojektuotas iš V. Putvinskio gatvės, buvusioje neužstatytoje vidurinėje posesijoje, o įvažiavimai į sklypą numatyti rytinėje ir vakarinėje sklypo dalyse. Galvojant apie visas naujojo objekto kvartale funkcijas, projektuotojams teko pasukti galvas dėl reikalingų automobilių stovėjimo vietų – jas teko suprojektuoti po pastatu dviejuose jo požeminiuose aukštuose. O gausiai apželdintas poilsio salas su gėlynais teko įrengti ant stogų.

Koncepcija „Mąstome žaliai“

Pasak projekto autorės G. Janulytės-Bernotienės, pradėjus ieškoti, kokia koncepcija reikėtų vadovautis kuriant šį objektą, buvo surasti du raktiniai žodžiai: „mąstome žaliai“, atitinkantys šiandieninės pasaulinės ekologinės architektūros tikslus ir siekius. Tačiau, architektės įsitikinimu, ekologinė architektūra nesiejama vien tik su technologiniais ekologiniais atradimais. VDU mokslo ir studijų centro projekte buvo siekiama suderinti estetinius ir darnios architektūros principus.

Kuriant koncepciją buvo ieškomi ir įvardijami kodiniai semantiniai Kauno miesto centrinės dalies raktai, atveriantys skirtingus Kauno miesto ir VDU komplekso kultūrinius, socialinius, gamtinius kodus. Kūrybos prioritetais tapo Kauno, kaip „žaliojo miesto“, vidinės ekologinės plėtros svarba, taip pat esama miestovaizdžio vienovė – žali miesto šlaitai, gausūs gatvių, skverų ir sodų želdiniai. Be abejonių, miesto gamtinis karkasas objekto projektavimo koncepcijai turėjo didelę įtaką – juk turi jis būti vertinamas, saugomas ir plėtojamas. Taip pat daug dėmesio buvo skirta ir Vytauto Didžiojo universiteto aplinkos vertybei, tarpukario moderniosios architektūros išskirtinės reikšmės statinių gretimybei. Šiandien, kai projektas jau įgyvendintas, galima pasidžiaugti, kad jo kūrėjai, vadovaudamiesi koncepcija „Mąstome žaliai“ ir ieškodami ją atitinkančių sprendinių, iš tiesų nestokojo naujų urbanistinių bei architektūrinių idėjų.

Idėja – be ribų tarp vidaus ir išorės

Įprasminti pagrindinę objekto projektavimo idėją brėžiniuose kūrėjams padėjo iškeltas tikslas suprojektuoti subalansuotą, ekologišką pastatą. Dėl to buvo atrinktos pažangios technologinės ir inžinerinės sistemos, gerai apgalvoti visi architektūriniai sprendiniai, kurie užtikrintų pastato darną su aplinka. Nuo pat pradžių buvo stengiamasi kiek įmanoma panaikinti vizualines ribas tarp pastato vidaus erdvių ir išorės bei sukurti vientisą jas jungiančią struktūrą – juk gamtos žaluma dažniausiai nuteikia žmones pajausti išskirtinai palankią psichologinę ir estetinę atmosferą. Todėl sklype aplink pastatą buvo siekiama išsaugoti bent dalį čia augusių senų medžių, kad vasarą čia stipriai kvepėtų liepų medumi. Ir ne tik – įgyvendinus architektūrinius sumanymus realybėje, VDU dėstytojai ir studentai gali džiaugtis atgaiva poilsio salose – ant stogo įrengtose, gausiai apželdintose terasose. Jos jau apsodintos daugiametėmis gėlėmis ir žaliuojančiomis ypatingomis pievomis, kurias lengva prižiūrėti – per metus užteks nušienauti vos vieną kartą. Pasak architektės G. Janulytės-Bernotienės, toks pastatas su apželdintais stogais vizualiai tarsi pratęsia žalius Žaliakalnio šlaitus. Ir šiandien nuo jų pažvelgus jau visiems galima tuo įsitikinti.

Architektūros išraiška, atitinkanti kodą

Naujasis VDU mokslo ir studijų centro pastatas sudarytas iš trijų tarpusavyje sujungtų lakoniškų laiptuotų tūrių taip, kad jame būtų atpažįstamas vietos morfotipų kodas. Be to, stipriai akcentuotas įtrauktas į pastatą pagrindinis įėjimas atveria duris į senąjį sklypo sodą, kuris dar projektinėje stadijoje buvo įvardytas kaip pagrindinė objekto tūrių kompozicijos ašis.

G. Janulytė-Bernotienė prisimena, kaip buvo konstruojama pastato struktūra, atsižvelgiant į patalpų funkcijas ir ryšius tarp jų: „Buvo iškelta užduotis sukurti tokią skirtingų erdvių įvairovę, kad nesunku būtų atpažinti jų paskirtį ir būtų galima intensyviai bei universaliai jomis naudotis. Patalpų grupės buvo suplanuotos taip, kad nesusikirstų pagrindiniai VDU dėstytojų, studentų ir lankytojų srautai, kurie pastate bus nevienodi skirtingu laiku – ryte, po pietų ir vakare.“

Visos bendrojo naudojimo patalpos ir erdvės, kuriose galima būtų laisvai bendrauti, užmegzti ryšius ar apsikeisti informacija, net ir kiek laiko tarp užsiėmimų skirti poilsiui, įrengtos visuose pastato aukštuose ir sugrupuotos jo centrinėje tūrius jungiančioje dalyje. Tai – erdvūs šiuolaikiško interjero dizaino vestibiuliai, holai, parodų kuluarai, kavinė ir pan.

Centrinėje pastato šerdyje buvo suprojektuota biblioteka. Jos pati svarbiausia ir įspūdingiausia erdvė tiesiogiai susijusi su „senuoju sodu“, nes vizualiai tarp jų tarsi nėra erdvinių ribų. Pagal pastato autorių projektą bibliotekos interjere dominuos simbolinė „žinių medžio“ skulptūra, pritaikyta bibliotekos informaciniam blokui ir įstabaus knygų meno ekspozicijai.

Visoms VDU mokslo ir studijų centro patalpoms teko įrengti ir skirtingą, jų paskirtį atitinkantį apšvietimą. UAB „Mazgas“ profesionalių darbuotojų, turinčių didesnę nei 20 metų dideliuose objektuose darbo patirtį, suprojektuoti ir įdiegti racionalūs apšvietimo sprendimai tapo pavyzdžiu, kaip galima nepriekaištingai įgyvendinti modernaus pastato apšvietimo projektą. Nors iš pirmo žvilgsnio patalpų apšvietimas atrodo paprastas, tačiau įsižiūrėjus suvokiama, kad yra estetiškas ir puikiai dera prie kitų interjero detalių.

Erdvės bus naudojamos universaliai

Rytinį pastato tūrį projektuotojai užpildė įvairaus dydžio auditorijomis. Didžiosios auditorijos, racionaliai išnaudojant bendrąsias erdves, įrengtos pirmame ir antrame aukštuose, o mažosios auditorijos trečiame aukšte gali būti atskirtos transformuojamomis modulinėmis pertvaromis. Taip suplanuotas patalpų plotas suteikia pastatui daugiau universalumo.

Geriausiai projektuotojų šiuolaikiškos lanksčios erdvės koncepcijos viziją planuojant vidaus patalpas atitiko 
UAB „Office Decisions“ pasiūlytos ir parinktos iš plataus šios įmonės asortimento modulinės pertvaros. Sumontuotos sistemos „Dynamobel M82 + Crystal“ pertvaros patenkino visus griežtus VDU mokslo ir studijų centro projekto reikalavimus kokybei ir dizainui. Jos, kitaip nei stacionarios pertvaros iš gipskartonio, turi ne vieną pranašumą. Bene didžiausias iš jų tai, kad jas sumontavus vėliau patalpas pagal poreikį galima visiškai nesunkiai transformuoti. Pavyzdžiui, išgriovus stacionarias gipskartonio pertvaras, jas reikia išmesti ir vietoje jų statyti naujas, o modulines pertvaras galima naudoti dar ne vieną kartą ir montuoti kitoje vietoje. Tokios modulinės, nesunkiai demontuojamos pertvaros yra nepamainomos ypač administracinės paskirties objektuose, kai, taikantis prie keičiamų darbo vietų, prireikia perkelti ir atidengti ar įrengti naujus komunikacijos kanalus. Taip pat, prisitaikant prie darbo vietų perdislokavimo, nesunku pertvarkyti komunikacijas ir pačiose pertvarose. Beje, UAB „Office Decisions“ jau 15 metų laikoma Baltijos regiono modulinių pertvarų rinkos lydere. Jos specialistai visada pasirengę padėti maksimaliai išnaudoti patalpų erdves. Bet kuriuo atveju visos VDU mokslo ir studijų centro patalpos suplanuotos taip, kad būtų naudojamos pagal poreikius pakankamai autonomiškai.

Pastato veidas – fasadai

Pažvelgus į naująjį pastatą V. Putvinskio gatvėje, matyti, kad didelės fasadų plokštumos anaiptol nėra nuobodžios. Jas žaismingai ir kartu labai estetiškai sudalina neįprasta šachmatine tvarka įstatyti langai, taip pat skirtingos apdailos medžiagos.

VDU pastato langams bei aliuminio ir stiklo fasadams montuoti buvo pasirinkti švediški „Sapa Building System“ aliuminio konstrukcijų sprendiniai. UAB „Sapa Building Systems“ specialistai teigia, kad neįprastai daug laiko teko skirti atrenkant sprendinius langams. Iš pirmo žvilgsnio paprastai lango konstrukcijai prireikė visai netipinių sprendimų dėl itin siauro varstomosios dalies pločio.

Aliuminio ir stiklo fasadai sumontuoti iš sistemos „Sapa SFB 4150“ elementų. Ši sistema išsiskiria itin geromis stiprumo ir šiluminėmis savybėmis bei puikia garso izoliacija.

Taip pat „Sapa Building System“ konstrukciniai sprendiniai buvo panaudoti ir suplanuotoms pastato viduje erdvėms atskirti. Be įprastų vidinių pertvarų sistemų, naujajame mokslo centre taip pat buvo sumontuotos „Sapa“ ugniai atsparios durys „SFB 2074 EI230“. Aišku, kad su projekto autoriais buvo tikslinamos įvairios detalės, derinamas ir aliuminio profilių spalvų parinkimas. UAB „Sapa Building Systems“ pateikė keletą pageidaujamų spalvų pavyzdžių, iš kurių architektai atrinko tinkamiausią spalvą. Be to, šiame objekte sumontuotų aliuminio profilių dažytam paviršiui suteikta ilgalaikė dešimties metų garantija.

Sapa Baltijos šalyse vadovas teigia: „Iš esmės mums šis projektas nebuvo labai sudėtingas, tačiau, manau, kad tinkamai pritaikius esamus standartinius sprendinius pavyko įgyvendinti architektės G. Janulytės-Bernotienės ir jos komandos lūkesčius. Tikiuosi, kad mūsų konstrukcijų funkcionalumą greitai pajus tiek Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai, tiek studentai.“

Kalbant apie VDU pastato fasadų apdailą, negalima nepaminėti jų dalies, apdailintos ypatinga falcinedanga iš vokiečių gamybos „Rheinzink“ skardos, kurią šiam objektui tiekė UAB „Infantas“. Ši skarda – pasaulyje žinomas aukštos kokybės cinko lydinys su vario ir titano priedais, kuriame cinkas sudaro 99,995 %. „Rheinzink“ dangos tinka stogams, fasadams, vandens nutekėjimo sistemoms įrengti. Jos ekonomiškos, lengvai perdirbamos ir nekenksmingos aplinkai, be to, joms nereikia jokio papildomo padengimo, nes per ilgesnį laiką savaime pasidengia patina. Gaminiai iš cinko lydinio turi puikias savybes, kurios, norint sukurti pastato su aplinka harmoniją, leidžia juos naudoti kartu su kitomis tvariomis statybinėmis medžiagomis – medžiu, akmeniu, plytomis ir pan. „Rheinzink“ danga dažniausiai dengiami teatrų, muziejų, administracinių pastatų ir kitų architektūriniu bei funkciniu požiūriu reikšmingų statinių stogai bei fasadai. VDU naujojo pastato fasadams buvo parinkta skalūno atspalvio spalvos su vertikaliomis falco siūlėmis danga, suteikianti jiems nemažai elegancijos. Beje, pilkoji „Rheinzink“ spalva būna trijų atspalvių: klasikinio (blizgaus), pilkšvai melsvo ir skalūnų atspalvio (tamsiai pilko), o dangos paviršiaus tipo pasirinkimas priklauso nuo architektūrinės pastato išraiškos, taip pat cinko lakštų formos (rombai, juostos) ir jų jungimo būdo.

Efektyvus inžinerinių sistemų valdymas

Taikantis prie galimybių pakeisti universaliai suplanuotas erdves, pastate buvo atitinkamai įdiegtos naujoviškos universalios inžinerinės sistemos. Būtų akibrokštas, jeigu, statant tokį modernų mokslo įstaigos objektą, nebūtų jame įdiegtos išmaniosios inžinerines sistemas valdančios technologijos, padedančios taupyti eksploatacinius išteklius ir teikiančios daugiau komforto. VDU mokslo ir studijų centre pastatų automatinę valdymo sistemą pagal užsakovo projekte numatytas užduotis sukūrė ir įdiegė UAB „STA servisas“, pajėgi patikimai užtikrinti efektyvų ir patogų inžinerinių sistemų valdymą. Pasak įmonės vadovo Mindaugo Gudaičio, šio pastato šildymo ir vėdinimo sistemoms buvo keliami itin griežti reikalavimai – siekiant racionaliai naudoti energiją buvo numatyta patalpas šildyti ir vėdinti tik ten, kur tuo metu reikia, ir tik tiek, kiek reikia. Pavyzdžiui, kad, žmonėms nebūnant patalpose, jos būtų vėdinamos minimaliai, o vėl į jas susirinku – paduodamo šviežio oro kiekis būtų atitinkamai padidintas. Valdyti kelias šildymo ir vėdinimo sistemas naudojant įprastą, gamykloje pagamintą automatiką būtų neįmanoma.

Šiandien UAB „STA servisas“ įrengta VDU naujo pastato šildymo bei vėdinimo sistemas jungianti automatinė sistema veikia naudojant Švedijoje pagamintų laisvai programuojamų valdiklių signalus – siunčiamus oro temperatūros, jo kiekio ir kt. skaičiavimų duomenis. Ji leidžia sutaupyti daug energijos ir lėšų, nes ją įrengus pastato patalpos nei per daug šildomos ar šaldomos, nei per daug vėdinamos. Jai paklūsta ne tik šildymas radiatoriais ar oru, bet ir, pavyzdžiui, skaityklos, bibliotekos ar vestibiulio prie pagrindinio įėjimo mikroklimato koregavimas vėsinimu. Nors šiose patalpose nėra jokių šildymo prietaisų, šiluma jose reguliuojama paduodamo oro temperatūra per išmaniuosius ortakius. Jie vienaip veikia, kai patalpose reikalinga šiluma, ir kitaip – kai reikalinga vėsa. Anot M. Gudaičio, UAB „STA servisas“ įdiegta automatinė valdymo sistema yra kur kas pažangesnė nei rekuperacinė, todėl, turint atitinkamą patirtį, buvo nesunku, tačiau įdomu įvykdyti sudėtingas užduotis.

Šiandien į naująjį VDU mokslo ir studijų centrą žvelgiame su pasididžiavimu – tai modernus pastatas, kuris turės įtakos mūsų gabiausiųjų mokslui ir kūrybai, kuris savaip skatins visuomenės pažangą. Tad verta suvokti, kad visiems prisidėjusiems prie jo atsiradimo turėtumėm padėkoti ne vien už projektavimą ir statybą.



Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų