Lietuvos baldų pramonė išgyvena augimą, mat įmonių užsakymų skaičius, pajamos ir pelningumas auga. Nepaisant to, didžioji dalis mūsų šalies įmonių pasižymi paprasčiausia valdymo struktūra ir turi ne daugiau kaip 9-is darbuotojus. Mokslininkai mato būtinybę užsitikrinti tvirtas pozicijas konkurencinėje kovoje, ypač jaučiant Azijos rinkų spaudimą. Vienas iš būtų tai padaryti – investuoti į vadybines ir IT inovacijas, galinčias užtikrinti plėtrą ateityje, skelbia Mykolo Riomerio universitetas.
Dominuoja paprasčiausia valdymo struktūra
Mykolo Romerio universiteto jungtinė socialinių mokslų, matematikos ir inžinierių ekspertų komanda 2019-aisiais atliko tyrimą, kuriuo išryškino Lietuvos baldų pramonėje veikiančių įmonių veidą. Iš viso buvo apklaustos 146 Lietuvos, 100 Latvijos ir tiek pat Estijos įmonių.
Tyrimo vadovė prof. dr. Birutė Mikulskienė pasakoja, kad išanalizavus duomenis pastebėta, jog Lietuvos baldų gamybos sektoriuje, kaip, beje, ir kaimyninėse šalyse, dominuoja mažos įmonės, turinčios iki 9 darbuotojų. Natūralu, kad tokios įmonės pasižymi paprasčiausia valdymo struktūra – vadovas ir kiti darbuotojai. Tiesa, augdamos įmonės vysto ir valdymo modelį.
„Mus labiausiai domino, kiek Lietuvos baldininkai dirba individualizuotų užsakymų segmente. Tad tyrimu išsiaiškinome, kad šalies įmonės su gerai išvystyta valdymo struktūra ir kitais pajėgumais yra labiau linkusios užsiimti mišria baldų gamyba. Na, o individualizuota gamyba paplitusi ten, kur struktūra paprastesnė. Taip pat pastebėjome, kad įmonės valdymo modelis niekaip nesusijęs su produktų gamybos kainų vertinimo strategijomis“, – pažymi B. Mikulskienė.
Tyrimą atlikusi komanda taip pat išsiaiškino, kad jei 60 proc. įmonių taiko tikslių kaštų skaičiavimo strategiją, tai gamybos laiko sąnaudoms įmonės yra mažiau jautrios. Šiek tiek daugiau nei pusė, atitinkamai 51 proc., įmonių nėra nusistačiusios laikų savo gamybos procesams atlikti ir tik daugiau nei trečdalis, t.y. 34 proc. baldininkų turi apibrėžtus tikslius operacinius laikus.
„Pastarosios įmonės skaičiuoja ne tik operacinius laikus, bet ir tikslias medžiagų kainas, daro konstrukcinius brėžinius. Penktadalis tokių įmonių 2017-aisiais pasiekė 250 000–500 000 Eur apyvartą, 14 proc. šalies įmonių apyvarta svyravo nuo 50 000 iki 250 000 Eur, ir tiek pat, 14 proc. , virš 5 mln. Eur“, – gautus tyrimo rezultatus aptaria B. Mikulskienė.
Pelningose įmonėse įsisenėjusios spragos
Per daugiau nei metus trukusį tyrimą buvo siekta įsigilinti ir į svarbiausius įmonių gamybos procesus bei nustatyti, su kokiomis problemomis susiduriama. Anot tyrimo vadovės prof. dr. B. Mikulskienės, mokslininkai taip pat siekė sužinoti, kaip šalies įmonės reguliuoja kainos nustatymo procesą.
„Nuo konkurencingų kainų priklauso mūsų šalies įmonių ilgalaikė sėkmė, ypač stebint, kaip efektyviai baldų gamybos srityje konkuruoja Azijos rinkos, ir tiesa, kol kas tik masinėje gamyboje. Tad individualizuotoje baldų gamyboje Lietuvos įmonėms svarbu išsaugoti savo pranašumus“, – įžvalgomis dalijasi B. Mikulskienė.
Pastebėta, kad Lietuvos įmonių atstovai puikiai išmano apie gaminamų produktų medžiagiškumą. Kita vertus, mažai dėmesio skiria kitų rodiklių stebėjimui. Pavyzdžiui, dalyje įmonių nėra atspindimi pagaminimo operacijų laikai. Baldų pramonės įmonės taip pat mažai pasinaudoja jau sukauptais duomenimis, nepasitelkia jų naujiems sprendimams priimti.
Mokslininkai teigia, jog šalies įmonės pranašumą galėtų kurti labiau panaudodamos IT produktus, tačiau kol kas tame jos tame įžvelgia mažai pridėtinės vertės. Nepaisant to, kad mokslininkų analizuotos įmonės veikia pelningai, jų gaminių kainos nustatymas neretai paremtas spėjimais. Didžiausias dėmesys siekiant nustatyti konkurencingą kainą skiriamas savikainos skaičiavimui. Taip pat stiprėja orientacija į klientą, jo poreikius. Intuicija paremtas kainos nustatymo būdas, anot tyrimą inicijavusių mokslininkų, iš dalies yra susijęs su individualios gamybos specifika, mat tokią gamybą plėtojančias įmones riboja laikas, o jų turimi duomenys yra neapibrėžti.
Siūlo žinias, kaip įgyvendinti pokyčius
Įdomu tai, kad tobulinant kainos nustatymo mechanizmą įmonėse, pasitarnautų ekspertų vertinimas. Eksperimentais patvirtinta, kad gerais kainų ekspertais įmonėse galima vadinti ne tik tuos, kurie tiesiogiai dirba su gamybos planavimu. Susitelkus su bendradarbiais (finansininku, IT vadovu ir vyriausiuoju produkto vadybininku), kainos nustatymą galima dar labiau pagerinti. Nieko keista, kad reikia laiko įdiegti tokias valdymo inovacijas , tad verslo atstovai iki šiol iniciatyvos to padaryti neparodė. Nors Lietuvos valstybė skirias lėšas ir apmoka problemų, kurios aktualios verslui, sprendimą, bet vietiniai verslininkai į tai vis dar žiūri su baime ir atsarga.
Prof. dr. B. Mikulskienė daro dar vieną prielaidą, kad įmonių vadovai galbūt ir pakeistų dabar galiojančius kai kuriuos intuityvius sprendimus į tikslius procesus, pavyzdžiui, tikslintų kainos nustatymo procesą, jei rinkoje būtų daugiau IT specializuotų produktų tik individualia gamyba užsiimančioms įmonėms. Mokslininkai siūlo nemokamai dalintis naujomis susistemintomis žiniomis, pavyzdžiui, išbandyti paslaugą, galinčią gaminio projektavimo stadiją sutrumpinti iki 30 min. ir iškart po jos įvardinti galutinę produkto kainą.
„Atlikę eksperimentinius tyrimus galime pagrįsti, kas daro didžiausią įtaką gaminių kainoms. Taip pat esame pasiūlę būdą, kaip laikui imlią kainų įvertinimo dalį keisti mašininiu mokymusi. Juo grįstas algoritmas padėtų kainą prognozuoti žymiai tiksliau“, – sako tyrimo vadovė B. Mikulskienė.
Asociatyvi nuotr.
