Mokyklų interjeras – raktas į ateitį

2016 m. kovo 24 d.

Sonata Ramanauskienė.

 

Tokia įspūdinga mokyklos poilsio erdvė kol kas vienintelė Lietuvoje. Estetika, spalvų žaismas, įvairių tekstūrų ir skirtingų paviršių dermė – visa tai LSMU gimnazijoje sujungė architektūros ir interjero projektavimo studijai „Righetto“ vadovaujanti Edita. Menininkės kūryboje aiškiai juntama Italijos, kurioje ji praleido aštuonerius metus, dvasia. Per porą mėnesių rekonstruota apie 200 kv. metrų gimnazijos patalpų: įrengtas modernus koridorius – poilsio zona ir pokalbių, susitikimų vieta. Sukurtos penkios darbo kompiuteriu vietos, yra išmanusis televizorius – kaip tik tai, ko reikia pamokoms ruošti, atsipalaiduoti, pašokti muzikos fone, bendrauti arba tiesiog padrybsoti ant spalvingų sėdmaišių. Poilsio zonoje priimami svečiai, rengiami kameriniai susitikimai, mažytės mokyklos šventės. Kitas mokyklos erdves numatyta rekonstruoti keliais etapais.

Architektė ėmėsi ir dar kelių mokyklų atnaujinimo projektų: netrukus interjerą neatpažįstamai pakeis Kauno Montesori pradinė mokykla ir Kauno mokykla-darželis „Šviesa“.

Idėjos gimsta bendraujant

Tai, kad Editos kūryboje atsirado mokyklų niša, lėmė daug sutapimų. Be to, LSMU gimnazijoje mokosi jos sūnus Marko – kartą įsišnekėjus su pedagogais gimė idėja bendradarbiauti. Vėliau grupė Kauno mokyklų vadovų ir miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus specialistų lankėsi Stokholme pažiūrėti šiuolaikinių mokyklų konceptų.Visi grįžo sužavėti tenykšte ugdymo įstaigų aplinkos estetika ir funkcionalumu, pasiryžę bent po truputėlį keisti ir blankias Kauno mokyklas. Kaip tik tuo metu pasklido žinia apie LSMU gimnazijos poilsio zonos interjero išskirtinumą ir E. Stankevičiūtė-Righetto netrukus išgirdo pasiūlymą imtis kitų mokyklų atnaujinimo projektų. Architektė suprato, kad šiuos darbus taip pat lydės iššūkiai, tačiau iškart sutiko, nes, pasak jos, tik gražioje aplinkoje vyrauja teigiamos emocijos, dingsta agresija, čia užaugę vaikai bus geresni, daugiau išmanys apie architektūrą.

Rekonstrukcijos kaina – dvigubai mažesnė

Katalikiškosios Kauno mokyklos-darželio „Šviesa“, Kauno Montesori pradinės mokyklos ir Gabių vaikų ugdymo mokyklos atnaujinimo vizualizacijos netrukus taps realybe. Įgyvendinimo laikas priklausys nuo tėvų sprendimo, o visu kitu jau pasirūpino Editos vadovaujama architektų studija „Righetto“, kuri užsakovams pateikia ne tik projekto koncepciją, techninius brėžinius, apdailos išklotines, elektros ir santechnikos schemas, bet kartu ir projekte siūlomų apdailos medžiagų, baldų bei šviestuvų sąmatą, o paskui – ir pačius gaminius. Tai labai patogu užsakovams, sąmatą jie gali koreguoti, kaip šiuo atveju ir padarė mokyklų vadovai. Jai sumažėjus bendra interjero koncepcija nenukenčia, nes studija „Righetto“ bendradarbiauja su įvairiais Kinijos gamintojais.

Surengusi M. K. Čiurlionio dailės galerijoje vieną, o Italijoje net kelias asmenines tapybos parodas Edita, grįžusi iš Italijos, pajuto didžiulį liūdesį, nes suprato – norint pasiekti gerą rezultatą reikalingos spalvos, bet suteikti interjerui spalvų bus sunku dėl dažnai Lietuvoje riboto užsakovo biudžeto. Išeitimi tapo suburta stipri bendraminčių komanda ir tiesioginiai ryšiai su įvairiais gamintojais. Dabar architektei ne kliūtis Lietuvoje esantis palyginti menkas prekių asortimentas ir didžiuliai antkainiai. Pavyzdžiui, jei LSMU gimnazijos rekonstrukcijai būtų tekę viską pirkti Lietuvoje, o ne parsiplukdyti iš Kinijos, kaina būtų išaugusi dvigubai…

Edita, kokią stebuklingą skrynią turite, kas atriša Jums rankas?

Mūsų vadybininkė yra baigusi mokslus Kinijoje, dabar ten gyvena ir užsiima kokybiškų produktų paieška. Suranda neįtikėtinų dalykų ir už patrauklią kainą! Tai jos dėka Kinijoje turime gerų partnerių, galime atvežti nuo smulkiausios detalės iki išskirtinės prabangos dalykų, kokių Lietuvoje nerasite. Už palankią kainą galime pasiūlyti visko: pradedant nuo vazelių, pagalvėlių ir baigiant baldų plokštėmis, grindų dangomis.

Kalbant apie darbų biudžetą, „Righetto“ studija dirba lanksčiai, yra išvysčiusi tiekimo sistemą be tarpininkų, todėl gali pasiūlyti priimtiną sąmatą. Pavyzdžiui, atrodytų tokia smulkmena kaip spalvoti laiptų kampučiai – juos sunku rasti, o mes atsivežame. Arba kiti negali pagaminti laiptų su geltona PVC danga, o mes tai įgyvendiname. Luboms vežame visų įmanomų spalvų aliuminio plokštes ir t. t. Daugybė smulkmenų sudaro esmę. Nėra funkcionalumo – nėra architektūros, nėra ergonomikos – nėra interjero sprendimo. Pastebėjau vieną dalyką – lietuviai nepratę iš anksto apibrėžti biudžeto. O kai nėra biudžeto – nėra realaus projekto.

Ar Kinijos produktais tikrai galima pasitikėti?

Didžiajai daliai į Lietuvą vežamų kiniškų prekių taikomas net 500 proc. antkainis ir jos vis tiek pigios, tad ar galima kalbėti apie gerą kokybę? Jei kėdė parduotuvėje kainuoja 15 eurų, o jos savikaina 5 eurai, iš ko ji pagaminta? „Righetto“ dirba tiesiogiai su Kinijoje veikiančiomis, tačiau Europos valdytojų kontroliuojamomis gamyklomis, kurios garantuoja aukštą kokybę už protingą kainą. Būdami architektai užsidirbame ne iš importo ir prekybos, o iš galutinio kūrybinio rezultato.

Neslepiate, kad itališka dvasia nuolat persikelia į Jūsų kaip architektės darbus, vadinasi, Italijos mokyklos taip pat turėjo įtakos Jūsų kuriamiems mokyklų interjerams?

Deja,Venecijos regiono, kuriame gyvenau aštuonerius metus, mokyklos nėra kažkuo ypatingos, gal tik žavi istorinių pastatų autentika ir labai švarios erdvės – ten modernios architektūros mokyklų nėra.

Kaip pasijutote užbaigusi pirmąjį savo projektą – LSMU gimnazijos poilsio erdves?

Labai džiaugiausi vien dėl minties, kad ėmėmės keisti lietuviškų mokyklų interjerus. Mano galva, švietimo įstaigos yra pati skaudžiausia Lietuvos vieta. Juk mūsų vaikai vis dar mokosi sovietinių standartų erdvėse, todėl tam skiriu labai daug dėmesio ir be galo džiaugiuosi, kad pasistūmėjome, nes vaikai yra mūsų visuomenės pagrindas, o mano darbas – tai investicija į ateitį. Labai viliuosi, kad jaunoji karta, užaugusi estetiškoje aplinkoje, tai įvertins. Mokyklose vis dar labai trūksta poilsio zonų. Štai LSMU gimnazijoje plytėjo neišnaudotos erdvės, o dabar per pertraukas jos pilnos gimnazistų, yra labai mėgstamos.

Kelia nuostabą faktas, kad Jums pavyko tuos 200 kv. metrų rekonstruoti labai greitai – vos per 2 mėnesius…

Pavyko, nes statybinius darbus vykdė pats LSMU. Kietuosius baldus gaminome Lietuvoje, o apdailos elementus, šviestuvus, tekstilinius gaminius, praustuvus sukomplektavome ir atvežėme iš Kinijos. Viskas vyko centralizuotai, turime sistemą, leidžiančią optimizuoti procesą: apskaičiuojame biudžetą, nustatome statybos grafikus ir… darbai ima sklandžiai judėti. Dabar eilės laukia aktų salė ir kitos viešosios erdvės – o jau tada gimnazija nerausdama galės priimti net ir to paties Stokholmo mokyklų vadovus.

Jūsų kūryba turėtų stipriai pakeisti ir Kauno mokyklos-darželio „Šviesa“ vaikų gyvenimą?

Direktorės vizija mane iš pradžių nustebino – ji visai nesiderino prie slegiančio ir beformio pastato eksterjero ir interjero. Pakerėjo šios jaunos moters energija beveidę aplinką paversti vaikus įkvepiančiu Šviesos miesteliu. Visgi kurti interjerą buvo sudėtinga, nes blokinis kvadrato plano ir prastos auros pastatas neturi savo charakterio. Vieninteliu įkvėpimo šaltiniu iš pradžių buvo tai, kad direktorė visiems koridoriams tarsi gatvėms buvo davusi pavadinimus, pvz., Kūrybiškumo, Tikėjimo alėja, Ramybės sala ir kt.

Aktų salė pavadinta Draugystės aikšte – joje privalėjau išsaugoti neseniai paklotą bordo spalvos linoleumą ir tai man buvo vienas iš iššūkių. Vis dėlto gimė smagi, pasipuošusios zuikiais aktų salės idėja (juk čia „Zuikių akademija“!), kur bordo spalva harmoningai dera su prislopintomis spalvomis. Dabar vyksta parengiamieji darbai, o projektas bus įgyvendintas vasarą.

Mokyklos apšvietimas sudėtingas?

Klasėse, kur vyksta pagrindinis darbas, reikalingas pritaikytas, atitinkantis normatyvus apšvietimas (neturi būti atviri gaubtai ir pan.) – nėra daug laisvės naudoti dekoratyvinius elementus, todėl dažniausiai įrengiamas liuminescencinis apšvietimas, kurį puikiai gali pakeisti ir šviesos diodų (LED) lempos. Pats šviesos spektras turi būti kuo artimesnis natūraliai šviesai. Pavyzdžiui, mokykloje labiausiai tinka neutralaus šviesos spektro LED lempos.

Kodėl LSMU gimnazijoje vyrauja raudona ir mėlyna spalvos?

Tai šios mokyklos logotipo spalvos, jos ir tapo erdvių spalviniu kodu. Be to, anksčiau čia irgi buvo atliktos kelios rekonstrukcijos panaudojant šias spalvas, tad mes tik tęsėme mintį. Juolab tai išties puikus derinys.

O štai Kauno Montesori pradinės mokyklos konceptas visai kitas – sugalvojome kiekvienam koridoriui (jų daug) priskirti tam tikrą spalvą: pagrindinis bus baltas, o einantys nuo kairės į dešinę nudažyti vaivorykštės principu (žalia, geltona, oranžinė, geltona…). Kaip tik į žaliąją zoną pateko biblioteka, kuri taps tikra vaikų vilione…

Didelės erdvės – sunki užduotis?

Projektuojant namus didelės erdvės man patinka, todėl ir apie LSMU gimnaziją giliai įkvėpusi pagalvojau: „Laisvė, pirmyn!“. Didelės erdvės suteikia galimybę pasireikšti, joms stengiuosi suteikti savitą „prieskonį“. Visgi Lietuvoje daugiausia vyrauja mažos erdvės. Pavyzdžiui, Kauno mokykloje-darželyje „Rūtelė“ vyrauja labai ilgi stačiakampio plano koridoriai, todėl sugalvojau tokius jų perimetrus laužyti ir skaidyti plokštumas pasitelkdama spalvas, abstrakčią tapybą.

LSMU gimnazijoje taip pat susidūriau su ne vienu iššūkiu. Pavyzdžiui, pusrūsis buvo žemas ir siauras, o jame reikėjo sukurti daugiafunkcę erdvę, kurioje tilptų daug vaikų. Ilgajame koridoriuje buvusiose įgilintose ir užmūrytose angose įrengėme nišas gimnazistams prisėsti. Patalpos aukštį ir plotį optiškai padidinome pasitelkę spalvas, o viską išbaigti padėjo kompoziciniai sprendiniai.

Kitas iššūkis – nelygios sienos, kurių lyginimas išeikvotų visą biudžetą, todėl pasielgėme atvirkščiai – neglaistėme sienų, palikome jas tinkuotas ir tiesiog uždažėme. Lubų netgi nedažėme, tik palikome gipsinio tinko faktūrą. Visam tam atsvara tapo preciziškai apdirbti mediniai nišų rėmai, nepriekaištingai sumontuotos gipso kartono plokštės. Pavyko išlaikyti pusiausvyrą tarp grubumo ir detalumo – tai labai dažnai galima pamatyti itališkuose interjeruose, kai pirmiausia akys užkliūva už netobulai sutvarkytų sienų ir lubų, bet paskui sužavi per vidurį stovinti tobula sofa… Tai šarminga ir neatrodo, kad buvo sutaupyta.

Gal Jūsų darbų biudžetas įkandamas vos vienai kitai mokyklai?

Tikrai ne „vienai kitai“. Kol kas interjerus, suprasdama esamą mokyklų situaciją, kūriau be užmokesčio, nes visada vadovaujuosi principu: jeigu su klientu matome panašią viziją, su juo net ir ne už pinigus galima daug pasiekti. Tokių vadinamųjų „nulinių“ projektų yra ir garsiausių architektų biografijose, nes jų vertė daugeliu aspektų neįkainojama! Kalbant apie LSMU gimnazijos interjerą, turėjo įtakos ir mano pilietiškumas, ir sportinis interesas, ir mamos ambicijos, ir galimybė patirti iššūkį. Didžiulis atgarsis ir susidomėjimas rodo, kad neprašoviau. Dabar man nebereikia reklamos – jau sutaupiau… (šypsosi).

Jūs, Edita, neretai apibūdinama kaip minimalistė…

… o aš su tuo nesutinku! Minimalizmas yra praktiškai plika architektūra, tai išgrynintos formos, linijos, langai, tūriai. Tikrojo minimalizmo Lietuvoje beveik nėra. Jeigu interjerui kaip pagrindines panaudoju tik dvi spalvas, pvz., raudoną ir juodą, dar truputėlį mėlynos, atsiranda kelios pagalvėlės – koks čia minimalizmas? Šiuolaikiška – taip, minimalu – ne. Nemėgstu dekoravimo dėl dekoravimo. Esu funkcionalizmo gerbėja. Man funkcija lemia spalvą ir sprendimus. Dekoruoti mėgstu pasitelkusi tekstilę, paveikslus, mažąją keramiką, pagalvėles ir pan.

Labai džiaugiuosi, kad grįžau į Lietuvą. Italija puiki šalis tol, kol esi turistas. Į ten dirbančią atvykėlę žiūrima visai kitaip, tenka kasdien aplinkiniams įrodinėti, ką sugebi, reikia būti kovotoja, niekada neatsipalaiduoti. Be to, ten labai sunku praplėsti pažįstamų ratą. Italija labai stipri dizaino, apdailos srityje, ten didelis prisirišimas prie klasikinio stiliaus. Italijoje dizainerius samdo tik labai turtingi italai, pageidaudami tik garsių menininkų vardų. O paskui viską „nuo iki“ atiduoda į dizainerio rankas. Patikėkite, Lietuvoje taip patogu gyventi! Visgi mano kūryboje visuomet viena šalia kitos alsuoja Italija ir Lietuva…

Ačiū už pokalbį!

 

Nuotraukos ir vizualizacijos – studija „Righetto“.

Temos:

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/06/silver-sky-baneris.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!