https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download.gif

Monolitinis betonas – daugiau kūrybinės laisvės ir galimybių

2018 m. spalio 26 d.

Irena Dirgėlienė.

Monolitinis betonas architektams suteikia daug kūrybinių galimybių. Naudojant tokį betoną išgaunamos nestandartinės formos, ypač tinkamos statant naujus daugiaaukščius pastatus.

Monolitinis betonas – moderni medžiaga

Monolitinis betonas laikomas modernia medžiaga, nes jis stipriai padidina žmogaus galimybių ir architektų, konstruktorių fantazijos ribas. Betonas tarsi neturi formos: jis gali būti išgaubtas, vingiuotas, kampuotas, masyvus arba itin smulkus, fundamentalus ir subtilus, tačiau kartais ši medžiaga naudojama ir labai paprastai, tad gali būti lyginama su tokiomis tradicinėmis medžiagomis kaip plytos ar medis – visos šios medžiagos buvo naudojamos net senovės Romos laikais.

Liejamos monolitinės tuštymėto tipo perdangos

Monolitinis betonas plačiai naudojamas įrengiant konstruktyvus – tiek pastatų, tiek tiltų ir viadukų. Specialistai jau yra įvaldę meną, kaip, renkantis tinkamą betoną, klojinius ir darbų atlikimo technologijas, išgauti gražius paviršius. Lietuvoje taip pat jau naudojamos ir monolitinės tuštymėto tipo perdangos, liejamos naudojant plastikinius „burbulus“. Šie „burbulai“ monolitinėje perdangoje užima tam tikrą tūrį ir taip sumažina perdangoms lieti reikiamo betono kiekį bei pačios konstrukcijos svorį.

Monolitinis betonas – šiuolaikinė statybos medžiaga

Monolitinis betonas – tikrai dažnai naudojama šiuolaikinė statybos medžiaga. Iš jo pastatyti namai ir jų konstrukcijos yra standesni, gali atlaikyti didesnius poveikius, galima išgauti gerą sienų paviršių, kurio nereikia tinkuoti. Jie turi gerą sienų izoliaciją, apsaugančią nuo išorinio triukšmo, be to, nesunku mechanizuoti statybos darbus, o įrengus skirtingas atramas galima įgyvendinti įvairius architektūrinius sprendimus.

Būdingas industrinis klojinių naudojimas

Monolitinio betono namų ir jų sienų gamyba pagrįsta industriniu klojinių naudojimu. Daugiausia naudojami blokiniai skydiniai klojiniai, surenkami statybvietėje. Lietuvoje iš monolitinio betono statomi pastatai gali siekti net 30 m aukštį. Iš monolitinio betono gali būti gaminamos ne tik išorinės laikančiosios sienos, bet ir pertvaros.

Išorinės sienos daromos iš lengvojo betono (putbetonio, keramzitbetonio) arba sluoksniuotos, kad būtų galima pasiekti didesnę šiluminę varžą. Darant monolitines sluoksniuotąsias sienas, išoriniai sluoksniai dažniausiai būna iš sunkiojo betono, o vidurinis – iš kietųjų putplasčių arba akmens vatos plokščių. Sunkiojo betono laikomasis sluoksnis iš patalpos pusės dažniausiai siekia 10–12 cm, iš išorinės pusės – 6–8 cm. Termoizoliacinės plokštės prieš betonuojant sienas specialiais ryšiais fiksuojamos klojiniuose, kad išoriniai betoniniai sluoksniai būtų numatyto storio.

Monolitinių namų perdangos gali būti taip pat monolitinės, tačiau jos dažniau įrengiamos iš kiaurymėtų iš anksto paruoštų gelžbetoninių plokščių.

Monolitinis betonas vertinamas kaip natūrali medžiaga

Monolitinio betono monumentalumas, faktūriškumas, estetinės konstrukcinės savybės daugumai kelia šiltus jausmus, todėl kartais betonas koncepciniu aspektu vertinamas kaip natūrali medžiaga. Itin natūraliai gali atrodyti grafinis betonas, kurio dar nesustingusiame paviršiuje, naudojant štampavimo techniką, suformuojami raštai. Šiuo metu populiaru naudoti įvairiausius raštus, imituojančius gamtos motyvus: medžio, akmenukų, bambukų, šiaudų. Tokios faktūros suteikia įvairių pranašumų: detalesnį, labiau estetišką vaizdą; galima naudoti vieną medžiagą – betoną, tačiau su skirtingais raštais, taip kuriant kontrastą, ar išgauti visiškai kitą materialumą. Tokia optinė apgaulė sukuria visiškai kitokio betono įvaizdį.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download-2.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!