Namai danguje


Pirminis būstas iš esmės tebuvo tuščias dangaus peizažo elementas. Milžiniškų išskaptuotų angelų, išskleidusių savo sparnus po keturis penthauzo kampus, kvartetas mena pastato statybas užsakiusį asmenį – religinių brošiūrų leidėją. Kai, praėjusius daugiau kaip šimtui metų po namo pastatymo, architektas Davidas Hotsonas atrado šį penthauzą, jo interjeras buvo tik tuščias karkasas, keistai suprojektuotomis, tik iš dalies įrengtomis grindimis, be jokių patogumų, išskyrus pramoninį dujinį šildytuvą, minimalų vonios kambarį bei virtuvėlę. Tad liko tik vienas variantas – parduoti jį kaip gyvenamąjį būstą. XIX a. pabaigą, kai pastatas buvo pastatytas, liudija tik originalus kniedyto plieno karkasas, arkiniai langai, viršun smailėjančios formos erdvė bei didžiulis stogas.

Šie keli praėjusios eros elementai padiktavo vieną iš neabejotinai dabartimi alsuojančio interjero motyvų. Savininkai norėjo rezidencijos, kuri būtų griežta, bet žaisminga, išsiskirianti bekompromisiu koncepcijos ir išpildymo tikslumu, tačiau kupina erdvinių siurprizų, kurie gyvenimui dangoraižio viršūnėje, tiek iš apačios, tiek iš viršaus supant vertikaliai Manhatano panoramai, suteiktų šviežumo.

Siekdamas transformuoti šią XIX a. kompoziciją į XXI a. derančią rezidenciją, D. Hotsonas restruktūrizavo kompleksinę penthauzo erdvę ir sukūrė daugiapakopes gyvenamąsias erdves, nusidriekusias per keturis lygius, sudėtingą praėjimų ir vaizdų, vinguriuojančių tarp skirtingų buto lygių ir atsiveriančių į supančią trimatę miesto panoramą, tinklą.

Vestibiulis

Prabangaus buto prieigose D. Hotsonas įrengė šviečiantį baltą į viršų smailėjantį vestibiulį, kylantį link stoglangio, įrėminančio raibuliuojančią gretimo dangoraižio nerūdijančiojo plieno viršūnę. Į šį vestibiulį patekti galima iš privačios lifto aikštelės per fosforescuojančių raudonos ir oranžinės spalvų duris. Iš beprotiškų Niujorko gatvių atskubėjusiam lankytojui, žengiančiam per privačios rezidencijos slenkstį, ši asketiška monochrominė erdvė prilygsta pojūčių apsivalymui.

Prieškambaris

Iš vizualiai tuščios prieangio erdvės patenkama į keturių aukštų prieškambarį, kuris kildamas į viršų sukasi, kreivojasi ir smailėja, – taip sukuriamas įspūdis, kad erdvės aukštis nenusakomas. Prieškambario erdvės pasikraipymai šonuose, nerūdijančiojo veidrodinio plieno apvadai, leidžiantys žvilgterėti į aplinkinius kambarius, permatomo stiklo tilteliai, jungiantys erdves virš galvos, besiraizganti originali kniedyto plieno kompozicija, išnykstanti į tolį, užslėpti dienos šviesos, atkeliaujančios per stoglangius, kurie skolinasi šviesą iš viršutinių aukštų langų, šaltiniai – visa tai skirta prikaustyti atvykstančio lankytojo dėmesį ir priblokšti nesuvokiamybės prisilietimu, tačiau kartu signalizuoja (nors iki galo ir nedeklaruoja) apie penthauzo dydį.

Svetainė

Rezidencijos mastas visiškai atsiskleidžia tik praėjus galeriją ir įžengus į pagrindinę svetainę. Čia D. Hotsonas sukūrė dar vieną erdvę, iš karto prikaustančią lankytoją. Visas šiaurinis penthauzo galas virto neįtikėtinu gyvenamuoju kambariu, supamu panoraminių langų. Šis kambarys sudaro per visus keturis penthauzo lygius iki stogo viršūnės (iškilusios virš pirmojo aukšto lygio net 14 metrų) nusidriekusios erdvės pagrindą. Susiliejančios piramidinės erdvės linijos sukuria dirbtinę perspektyvą, pabrėžiančią jau ir taip svaiginantį patalpos aukštį. Šią erdvę puošia plieninės konstrukcijos įrėmintas vidinis balkonas. Jis tarsi kybo virš pagrindinio gyvenamojo lygio, o svetainės židinys atsispindi nušlifuoto nerūdijančiojo plieno apvaduose ir matomas iš apačios pro stiklines grindis. Nuo į balkoną, atvirą darbo kambarį antrame aukšte bei trečio aukšto miegamąjį vedančių tiltelių atsiveria vis kitoks vaizdas į erdvę apačioje, o per aplinkinius langus – į miestą.

Drąsuoliams, norintiems pamėginti užkopti į viršų, ant centrinės kolonos įtaisyti kybiai (laipiojimo akmenėliai), yra apsauginė virvė ir visa įranga – taip galima dar stipriau patirti keturių aukštų gyvenamąją erdvę.

Svetainės viršuje, po originalia plienine stogo santvara, kuri laiko stogo kraigą, visą viršutinio palėpės lygio galą užpildo nuožulnus išorinis langas, o pro jį atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas tiesiai į pagrindinę per keturis aukštus išaugusią gyvenamąją erdvę.

Čiuožykla

Į vamzdžio formos čiuožyklą, pagamintą iš veidrodinio nerūdijančiojo plieno, patenkama per apskritą skylę, iškirstą vientisoje nuožulnioje stiklo pertvaroje pietinėje palėpės dalyje.

Ši cilindro formos spiralinė čiuožykla išsiraito į elipsę, kurią kerta nuožulni stiklo siena, todėl teko iškirsti apskritą angą stikle, pro kurią čiuožykla galėtų prasliuogti. Apskrita anga sukuria plokštumo įspūdį, o šiam priešinama toliau esanti šoninė čiuožyklos dalis.

Patalpų prieigose svečiai gali pasiimti geltoną kašmyro apklotą, kad kelionė į apačią būtų dar spartesnė…

Pirmoji čiuožyklos dalis kerta palėpės stiklą, apsiveja koloną ir keliauja virš svečių miegamojo (kurio aukštis padidintas dvigubai), tada įsliuogia per antrą stiklinį langą ir praskrieja virš laiptų.

Čiuožyklos šonuose įtaisyti langai praleidžia natūralią šviesą, sklindančią per stoglangius ir leidžiančią gėrėtis pralekiančiais viso prabangaus būsto vaizdais.

Čiuožyklos, nutysusios pro visą patalpų erdvę ir langą laiptų link, įspūdžius dar labiau paryškina interjero dizainerės Ghislaine Viñas vienintelėje vertikalioje namų sienoje išpaišyta stulbinama freska, įkvėpta Michaelo Jacksono rančos „Neverland“. Sodrios freskos spalvos lūžta veidrodinėse čiuožyklos briaunose, išsiskaidydamos po visą vidinę čiuožyklos paviršiaus dalį.

Prieš miegamąjį įrengta aikštelė leidžia išlipti trečiame aukšte arba toliau leistis čiuožykla iki pirmojo aukšto.

Apatinė čiuožyklos dalis rangosi žemyn per lubas iki bibliotekos, įruoštos pagrindiniame lygyje. Ši čiuožyklos dalis pakabinta prie vieno vienintelio aukščiau esančios grindų konstrukcijos taško.

Trasos gale čiuožyklos spiralė išplatėja ir virsta netaisyklingo stačiakampio formos veidrodžiu, sudarančiu bibliotekos sieną, o mūsų bebaimis lankytojas vėl grąžinamas į galeriją laiptų apačioje.

Įsiterpiantys vaizdai

Kuriant penthauzą jame buvo „įausti“ įvairiausio dydžio vaizdai, atspindintys žymiausius Niujorko objektus ir pristatantys juos lankytojui netikėtose ir intymiose vietose. Svetainės balkonas įrengtas taip, kad būtų galima gėrėtis šalimais esančio savivaldybės pastato viršūne per patį mansardos lango centrą. O miegamajame įmontuotas stalas įrengtas taip, kad akį trauktų pastatas „Woolworth Building“. Svečių vonios kambaryje veidrodines duris virš tualeto atvėrusį lankytoją pasitinka Manhatano tilto Bruklino prieplaukos vaizdas, įrėmintas lango priešingoje penthauzo pusėje ir tupintis virš vaistų lentynėlės it koks atostogų atvirukas.

O jei pridėsite akį prie spindinčio šviesos apskritimo sodrios akvamarino spalvos stiklo aptvare, kuris juosia dušą kitame vonios kambaryje, išvysite nedidukę tviskančią nerūdijančiojo plieno pastato „Chrysler Building“, stūksančio 6,5 km gilyn į Manhatano salą, viršūnę…

Visame būste negalima nepastebėti garsios interjero dizainerės G. Viñas (www.gvinteriors.com) kurtų baldų ir įrenginių. Ryškios spalvos, pritrenkiantys gėlėti raštai, pretenzingas gyvūnų formų žvėrynas, ironiški šviestuvai bei žaismingos nuorodos į populiariąją kultūrą sukuria stebinantį, žaismingą ir smagų kontrastą asketiškoms, aukščio alpulį keliančioms erdvėms.

Erdvė, kurią sunku pavaizduoti

„Dangaus namų“ projekto tikslas – sukurti svaiginančią erdvinę patirtį, užpildančią lankytojo sąmonę, pateikiant tokį sodrų ir įvairialypį naratyvinį įspūdį, kurio neįmanoma užfiksuoti nuotraukose.

Apgaubiančios sienos, kylantys ir krintantys vaizdai, kintantis santykis su miesto panorama, skirtingai varijuojant mastais ir atstumais, nesvarumo pojūtis aukštai virš miesto iškilusioje apšviestoje erdvėje, potyriai, kuriuos suteikia vingiuotas kelias aukštyn, sukuriantis kardinaliai kitokį įspūdį nei žaibiška kelionė žemyn, – šių patirčių neįmanoma užfiksuoti nuotraukose. Visos jos susilieja į ryškią asmeninę patirtį čia ir dabar ir jos neįmanoma atkartoti ar atvaizduoti. Įsimintina patirtis, kurią gali patirti tik realus lankytojas – svarbiausias „Dangaus namų“ produktas. Juk didžiausia prabanga, kurią šitas projektas gali pasiūlyti savininkams, – tai gyvenamoji erdvė. Jos neįmanoma atkartoti ir galima patirti tik tiesiogiai, per intymią vidinę lankytojo, peržengusio būsto slenkstį, realybę.

Galbūt dėl to, kad šią unikalią erdvę itin sunku pavaizduoti, jos kūrėjai sukūrė ir filmą, „architekto versiją“ – nebylų erdvinį naratyvą, sekant įkandin šokėjai, choreografei ir filmų kūrėjai Lily Baldwin, kai ši žingsniuoja per „Dangaus namų“ erdves.


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų