Namai, kuriuose viešpatauja klasika


Klasikinis stilius – kas tai?

Anot architektės Jovitos Stakionytės, sąvoką „klasikinis interjeras“ galima suprasti įvairiai. Ji gali būti vartotina, apibūdinant interjerą, turintį vienam ar kitam laikotarpiui būdingų bruožų. Klasikiniu gali būti laikomas ir autentiškas interjeras, išlikęs klasikos stiliaus architektūros pastate.

„Jeigu paprašytume žmonių apibūdinti klasikinį interjerą, jie greičiausiai pradėtų pasakoti, kad įsivaizduoja natūralaus medžio ir minkštus gobelenu aptrauktus baldus, parketą, naktines užuolaidas, dekoratyviais rėmais papuoštus paveikslus ar veidrodžius ir panašias detales. Ir iš dalies jie būtų teisūs. Juk klasikinis stilius apibūdina viską, kas nėra modernu ir šiuolaikiška. 

Gana dažnai tai gali būti visų stilių samplaika. Interjero stilių ribos dabar apskritai yra ištirpusios“, – pastebėjo architektė.

Eksponuoti paveldą teisinga

Neretai klasikinio stiliaus interjeras įrengiamas senos statybos namuose, kurie kartais laikomi ir nekilnojamojo paveldo objektais. Įrengdami būstus tokiuose namuose žmonės mėgsta eksponuoti ir autentiškas anksčiau ten buvusio interjero detales, pavyzdžiui, palieka dalį atidengtos plytų sienos.

Architektė J. Stakionytė gyrė tokį požiūrį: „Jeigu yra galimybė eksponuoti išlikusio interjero fragmentus, puiku. Vis dėlto visus klausimus dėl kultūros paveldo eksponavimo, restauracijos ar konservavimo reikėtų aptarti ir su architektu, kuris specializuojasi dirbant su nekilnojamojo paveldo objektais“.

Tiesa, architektė pridūrė, kad nebūtinai interjeras, kuriame eksponuojamos autentiškos tam tikro laikmečio detalės, tą laikmetį privalo atspindėti. Autentiką labai gražiai galima sujungti ir su šiuolaikiniu stiliumi.

Norisi klasikos? Pirmyn!

Bet ar iš tiesų interjeras turėtų derėti prie namo išorės? J. Stakionytė neneigė – vertinant iš architekto pozicijos tai yra pageidautina. Tokia dermė dažniausiai pasiekiama natūraliai – juk klasikinio stiliaus gerbėjas vargu ar sugalvos statytis namą, kurio fasadas atrodo labai moderniai. O ir pirkdamas būstą, jeigu tik leidžia galimybės, greičiausiai jo dairysis senesniame name.

„Kitais atvejais, kai nėra galimybės rinktis, pavyzdžiui, žmogus gyvena daugiabučiame name, geriausia vadovautis principu „mano namai – mano tvirtovė“. Jeigu norisi klasikos, geriausia ir įsirengti klasikinį interjerą – juk svarbiausia namuose gerai jaustis. Kas iš to, jei dizaineris įtikins rinktis minimalizmą, nors jūsų širdžiai tai nepriimtina? Tuomet galutinis rezultatas vargu ar tenkins“, – mano pašnekovė.

Kur prasideda kičas?

Kuriant klasikinį interjerą daugeliui turbūt baisiausia neperžengti ribos, kur baigiasi klasika ir prasideda kičas. Juk nesinori, kad tai, kas turėjo būti skoninga ir prabangu, atrodytų vulgariai ir menkavertiškai.

Į klausimą, kaip atskirti klasiką nuo kičo, J. Stakionytė atsakė klausimu: „Ką mes vadiname kiču? Dažniausiai tai – autentiškų daiktų kopijos, ir nebūtinai pigios. Aš laikausi nuomonės, kad kokybiškas kičas nėra blogai. Visur svarbiausia – saiko jausmas. O kad stilius būtų vientisas, siūlyčiau dirbti kartu su interjero dizaineriu arba architektu.“

Įsigeidusiesiems klasikinio interjero architektė patarė rinktis natūralias medžiagas. O baldai ir smulkios interjero detalės esą priklauso nuo bendro interjero sprendimo. ¡

 

 

komentaras

Lubų ir fasadų 

dekoras

Lubų ir fasadų dekoras mūsų visuomenėje dažnai suprantamas kaip klasikinio būsto atributas. Vis dėlto šio stiliaus kūrėjai drąsiai meta iššūkį tokiems teiginiams – dekorą galima pritaikyti ir moderniame šiuolaikiniame būste. Tai ne tik puošybos elementas, bet ir pagalbininkas norint paslėpti akiai nepatrauklias inžinerines komunikacijas. Priėmus sprendimą namuose panaudoti dekoro elementus, labai svarbu išlaikyti lubų aukščio ir dekoro dydžio proporciją. „Jei lubos namuose yra žemos, nerekomenduojama rinktis masyvių, labai puošnių dekorų“, – pataria dekoratyviniais lubų ir sienų apvadais prekiaujančios įmonės „Solid Decors“ atstovai. Net ir maža dekoro juostelė gali tapti pastebimu kambario stiliaus akcentu. Abejojantiesiems, ar jų namuose tiks dekoras, specialistai rekomenduoja rinktis modernią klasiką, pavyzdžiui, paįvairinti vaizdą tokiomis detalėmis kaip šviesos diodų apšvietimas. Jo juostelės slepiamos už dekoratyvinių apvadų. Optiškai sumažinti arba padidinti kambario erdvę taip pat nesunku – tereikia žinoti, koks dekoras kokį įspūdį kuria. Tiems, kurie iš savo būsto nori pašalinti gausybę laidų ar remonto defektus, dekoras taip pat padeda: pasitelkus šį dekoravimo būdą galima paslėpti lubose, sienose ar grindyse esančias inžinerines komunikacijas, nepageidaujamus konstrukcinius namo elementus.

Šį sezoną „Solid Decors“ pristato naują produktų liniją – šiuo metu sparčiai populiarėjančius fasado profiliuočius. Tai elementai, padedantys gražiai baigti fasado, durų ir langų darbus. Profiliuočiai gaminami iš padidinto tankumo polistireno (EPS-100), yra padengti specialiu tinko mišiniu, todėl juos sumontavus nereikia jokio papildomo paruošimo – galima iš karto dažyti. Jie gali būti naudojami ne tik atliekant senų istorinių pastatų renovaciją, bet ir vykdant šiuolaikiškus projektus. Bendrovės „Solid Decors“ fasado lipdiniai dėl nedidelio svorio gali būti montuojami ant polistirenu arba mineraline vilna apšiltintų sienų ir tradicinio tinko.

Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad fasado profiliuočiai tinkami tik pastatui puošti – jie neatlaikys jokių konstrukcinių apkrovų. Gerą estetinį vaizdą, jaukumą, funkcionalumą ir kitas svarbias interjero ypatybes padeda kurti ir dekoratyviniai apvadai. Papuošti, pagyvinti, įrėminti, paslėpti, atskirti, sujungti, užbaigti – tai pagrindinės dekoratyvinių apvadų funkcijos. Svarbiausia – nebijokite kurti! 


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų