Vis garsiau kalbama apie tai, kad statybų pramonė yra atsakinga už milžiniškus kiekius išmetamų CO2 dujų. Didžioji dalis išmetamų teršalų susidaro iš sunaudotos energijos pastatų eksploatavimo metu, tad ieškoma daugybės alternatyvų, kurios būtų tvarios ilgalaikėje perspektyvoje.
Vis dėlto dėmesys atkreipiamas ir į patį statybų procesą – skaičiuojama, kad jo metu išmetama apie 10 % pastato teršalų. Praėjusio Paryžiaus klimato kaitos forumo metu pasiektas susitarimas, kuriame numatoma būtinybė ieškoti alternatyvų naujų pastatų konstrukcijoms, siekiant sumažinti teršalų kiekį.
Mažės stiklinių pastatų
Specialistų teigimu, stikliniai fasadai dažnai būna neefektyvūs – viduje sukuriamas šiltnamio efektas, todėl, norint išlaikyti vėsą, reikia daug oro kondicionierių. Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, oro kondicionavimas sudaro 14 % visos pastato sunaudojamos energijos, todėl šio skaičiaus sumažinimas gali turėti didelį poveikį.
Vienas iš būdų, kaip palaikyti pakankamai natūralios šviesos be stiklinių fasadų, yra skaidrus betonas, kitaip vadinamas šviesą praleidžiančiu betonu (į mišinį įpilama optinių skaidulų). Skaidrus betonas leidžia natūraliai šviesai tęsti filtravimą į pastatą net ir be jokio stiklo.
Mažesnio stiklo kiekio ir skaidrių betoninių sienų derinys sumažintų aušinimo poreikį, sumažindamas šiltnamio efektą, ir sumažintų apšvietimo poreikį, suteikdamas natūralų apšvietimą.
Visgi tie, kurie naudoja skaidrų betoną, turėtų atsiminti, kad jį gaminant anglies išmetimas ir energijos sąnaudos yra daug didesni nei medienos ar plieno.
Alternatyva betonui
Betonas yra plačiai naudojamas pastatų statyboje, tad jis sukuria apie 8 % viso išmetamo CO2 kiekio. Tačiau šiuolaikinėje rinkoje egzistuoja tvaresnių būdų: stiklas, medžio drožlės ar šlakas (šalutinis plieno gamybos produktas). Beje, visi alternatyvūs betono mišiniai yra lengvesni už tradicinį.
Pavyzdžiui, kanapės turi panašių savybių kaip betonas, tačiau gaminamos iš sumedėjusių vidinių kanapių augalų pluoštų, surištų su kalkėmis.
Dar natūralesnė alternatyva – senovinis žemės paviršiaus konstrukcijos būdas. Kitaip tariant, tai yra suspaustas purvas. Jis naudojamas kartu su mechaniniu tvirtinimu ir stipriais mediniais rėmais.
Vis dėlto aukštybinėje statyboje ieškoti alternatyvų betonui dar sudėtinga: iškyla saugumo klausimas, kai statomi didesnio ploto ar aukštingumo pastatai, sunku užtikrinti darbininkų saugumą, nes ne visos įmonės siūlo tinkamas sistemas tokioms konstrukcijoms.
Medinių konstrukcijų pakaitalas
Rinkoje kaip medienos pakaitalas siūlomi šiaudų ritiniai, pagaminti iš žemės ūkio pramonės atliekų. Tokių pastatų sienos yra gerokai storesnės nei tradicinės, bet kartu užtikrinama ir geresnė oro cirkuliacija pastatuose.
Dažnai manoma, kad šiaudinių konstrukcijų pastatai yra pavojingi, nes lengvai užsidega. Tačiau iš tiesų jie, specialistų teigimu, atsparūs liepsnai, nes yra specialiai apdirbami. Sertifikuoti pluoštai atlaiko ugnies poveikį iki 120 minučių.
Dėl specifinių savybių šiaudinius ritinius ir plokštes nesunku transportuoti bei sumontuoti objekte.
Plytos pagamintos iš statybinių atliekų
Škotijos startuolis „Kenoteq“ išleido „K-Briq“ – tvaresnę statybinę plytą, kuri yra nedegi ir pagaminta iš 90 % statybinių atliekų. Šias plytas Edinburgo universiteto profesorė Gabriela Medero kūrė daugiau nei dešimtmetį, norėdama sumažinti statybų pramonės poveikį aplinkai.
Vienas iš būdų sumažinti išmetamų teršalų kiekį – gaminti plytas vietoje: šiuo metu iki 85 % plytų, naudojamų Škotijoje, importuojama iš Anglijos ar Europos, o tai nėra tvaru ilguoju laikotarpiu. Be to, dėmesys kreipiamas ir į tai, kad, pasibaigus eksploatavimo laikotarpiui, tradicinės plytos dažniausiai neperdirbamos, o „K-Briq“ galima perdirbti neribotą skaičių kartų.
Naujosios plytos ne tik sveria tiek pat kiek molinės, bet apskritai atitinka visą tradicinių plytų charakteristiką. Atlikus sandarumo testus, nustatyta, kad „K-Briq“ netgi išsiskiria geresnėmis izoliacinėmis savybėmis.
Beje, plytos gali būti pagamintos bet kokios spalvos: taip kūrėjai ragina palikti jas atviras.
Tikimasi, kad „K-Briq“ ilgainiui pakeis tradicines plytas: jau įkurta gamykla, kuri gamina plytas šių metų rudenį Londone atsidarysiančiam paviljonui „Serpentine“. Paviljono projektą pristačiusi architektūros studija „Counterspace“ tikina, kad atsinaujinančios statybinės medžiagos yra tikslas, kurio turėtų siekti visi statybų dalyviai. „Serpentine“ bus naudojamos ne tik naujosios plytos, bet ir kamštinė apdailos medžiaga.
Nedegi izoliacija vis dažniau naudojama moderniuose pastatuose
2010 m. Ispanijos ir Škotijos tyrėjai sukūrė plytas, pagamintas iš vilnos, naudojant molį, vilną ir natūralų polimerą, esantį jūrų dumbliuose. Skirtingai nuo tradicinių plytų, vilnos plytos kietai išdžiūsta, nereikia jų kūrenti, todėl sumažėja jų energijos poreikis. Nors bandoma mechaniškai pagerinti plytų stiprumą, tačiau dėl trumpesnio tokių plytų eksploatavimo laiko masinės gamybos jos nepasiekė.
Tuo metu pradėjo populiarėti kitoks avių vilnos panaudojimas – nustatyta, kad ji puikiai tinka bet kokių pastatų izoliacijai. Avių vilnos izoliacija gali būti naudojama grindims izoliuoti, užtikrinant šiluminį barjerą per milijonus mažų oro kišenių, kurias sukuria gofruotos vilnos pluošto formos.
Avių vilnos izoliaciją dabar siūlo daugybė skirtingų kompanijų. Izoliaciją galima įsigyti ritiniais ir pluoštais, panašiai kaip stiklo vatą. Tačiau vilna turi 10 % didesnį izoliacijos koeficientą: ji sugeria, sulaiko ir išleidžia drėgmę, bet kartu išlaiko šilumines savybes.
Specialistai teigia, kad vilna gali pagerinti patalpų oro kokybę, ištraukdama iš aplinkos kenksmingas medžiagas, pavyzdžiui, azoto oksidą ar sieros dioksidą. Vilna taip pat yra atspari liepsnai, turi geras garso izoliacijos savybes. Dėl šių savybių avių vilnos izoliacija vis dažniau naudojama ne tik gyvenamiesiems, bet ir visuomeniniams pastatams.
Vienas pirmųjų tokių pastatų atsirado Nyderlanduose – arbatos namais vadinamame pastate ir stogo, ir grindų izoliacijai naudota tik avių vilna.
Svarbu ir tai, kad pasibaigus eksploatavimo laikui, vilnos izoliacija yra kompostuojama.
Kartu su avių vilna dažnai siūloma naudoti ir iš perdirbtų laikraščių bei kartono pagamintą purškiamąją izoliaciją, kuri vis dažniau užima cheminių putų vietą. Mechaniškai purškiant į ertmes, sumažėja oro srautas. Tokia izoliacija yra atspari vabzdžiams ir ugniai (sudėtyje yra natūralios boro rūgšties, kalio karbonato). Specialistai teigia, kad popieriaus izoliacija kokybiškai sugeria triukšmą.
Aura Jankūnaitė
