Naujausi iššūkiai rinkoje – kaip į darbą prisikviesti ateities inžinierių?

2019 m. sausio 30 d.

Agnė.

Inžinierių yra, programuotojų – taip pat, o inžinierių, kurie gebėtų greitai ir efektyviai įvaldyti, o prireikus ir suprogramuoti inžinerinę programą trūksta. Didelės problemos gal nebūtų, jeigu aukštosios mokyklos artimiausiu metu pradėtų tokius specialistus ruošti, tačiau universitetai dvejoja. Kodėl? Intelektualinį produktą eksportuojančios įmonės vadovas Simonas Barsteiga pastebi, kad šiuo metu rinkoje vyksta milžiniški technologiniai pokyčiai, keičiasi kartos, tačiau tenka dirbti senais metodais.  

Būtinosios kompetencijos 

„Ateities inžinieriumi” vadinami specialistai verslui yra reikalinga šiandien. Verslas vengia vertinti aukštųjų mokyklų paruošiamų specialistų kompetencijas, tačiau pripažįsta, kad tam tikras kompetencijas specialistams padeda įgyti darbe. Pašnekovas neslepia, kad įmonė jau yra perkvalifikavusi vieną inžinierių į programuotoją, o iki 2020–ųjų planuoja turėti bent tris inžinierius-programuotojus.  

„Specialistų paruošimas priklauso ir nuo to kokius stiprius kandidatus aukštosios mokyklos pritraukia į inžinerines specialybes. Aš esu įsitikinęs, kad šiandien labai svarbu peržiūrėti inžinerinių specialybių programas ir jas pritaikyti tiek naujai kartai, tiek naujoms technologijoms. Manau, kad turbūt visiems reikia įgauti programavimo supratimą arba bent pagrindus”, – sako S. Barsteiga ir priduria, kad kiekvienas inžinerinis projektas turi optimizacijos galimybių, jeigu tik specialistai turi programavimui reikiamų kompetencijų ir žinių.  

Programavimas ir kelių kalbų, apart anglų, mokėjimas yra tos savybes, kurias užsienio rinkoms intelektualinį produktą eksportuojančios įmonės vadovas įvardija būtinomis. Be to, turi atsirasti inžinierių-kūrėjų specializacija, kurioje galėtų pasireikšti patys stipriausi inžinieriai. Pasak bendrovės „CSD inžinieriai“ vadovo, statinių ir infrastruktūros projektavimas yra labai kompleksiniai uždaviniai, tad turime ruošti naujos kartos projekto valdytojus ir, žinoma, tokie valdytojai turi orientuotis į pasaulines rinkas. Technologijos jau leidžia dirbti kur norime ir iš kur norime.  

Skaitmenizuojant pastatus 

Tuo tarpu aukštųjų mokyklų atstovai teigia, kad kiekviename projektavimo etape dalyvauja nuo 15 iki 20 specialistų, kuriems reikia labai daug ir skirtingų kompetencijų.

„Aš nesutikčiau su teiginiu, kad kiekvienam inžinieriui reikia programavimo įgūdžių. Kalbant apie skaitmeninį modeliavimą (BIM), daugiausiai šių kompetencijų reikia BIM koordinatoriams. Tai nauji specialistai, kurie gali apjungti visus mano jau minėtas penkiolika – dvidešimt projektavimo etapų. Kita vertus, kompiuterinis raštingumas yra viena iš bendrųjų kompetencijų, kuri būtina kiekvienam. Bakalauro studentai turi nemažai informatikos modulių. Juk būtų keista klausti ar gali būti inžinierius be matematikos, fizikos, informatikos. Negali, nes tai yra šių žinių pagrindas“, – sako Kauno technologijų universiteto  „Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro“ vadovas Darius Pupeikis.  

Darius Pupeikis primena, kad apart kompiuterinio raštingumo ir technologinių kompetencijų, inžinieriui reikia ir vadybos, komunikacijos, darbo organizavimo gebėjimų. Pastatus skaitmenizuojame ir kai kuriame sistemą, esame didelės komandos dalis, kuri privalo dirbti pagal vienodą standartą. Taigi, visa komanda turi mokėti skaitmenizuoti duomenis pagal tam tikras taisykles, reikia mokėti naudotis sistemomis, žinoti kokie yra standartai ir jų laikytis. Tačiau tikrojo programavimo nelabai reikia.

Pirmoje Darius Pupeikis (KTU nuotr.)Antroje nuotr. nuotraukoje Simonas Barsteiga (bendrovės „CSD inžinieriai“ nuotr.)

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download-2.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!