Nauji atliekų tvarkymo būdai skinasi kelią ir Lietuvoje


Kitos atliekos tvarkomos atitinkamai pagal jų „prigimtį“, susidarymo būdą ir vietą. Pavyzdžiui, popieriaus ir kartono, įskaitant pakuočių, atliekas perdirba 10 įmonių, kurių bendri perdirbimo pajėgumai viršija 260 tūkst. tonų per metus. Plastikinių pakuočių atliekas perdirba 24 įmonės, kurių bendri pajėgumai – apie 72 tūkst. tonų per metus, iš jų PET (polietileno tereftalato) pakuočių atliekų perdirbimo pajėgumai – apie 4,4 tūkst. tonų per metus.

Stiklo, įskaitant pakuočių, atliekas perdirba keturios įmonės, dar dvi įmonės stiklo atliekas rūšiuoja ir smulkina. Bendri jų perdirbimo pajėgumai siekia apie 54,7 tūkst. tonų per metus, o automatinio rūšiavimo ir smulkinimo pajėgumai – apie 65 tūkst. tonų per metus.

Medienos, įskaitant pakuočių, atliekas perdirba 25 įmonės. Daugiausia medienos, įskaitant pakuočių, atliekos perdirbamos į biokurą, kuris vėliau sudeginamas. Kombinuotų pakuočių atliekas perdirba viena įmonė, jos pajėgumai – 240 tonų per metus. Išplėtoti metalų atliekų ir laužo, kitų antrinių žaliavų paruošimo perdirbti ir eksportuoti pajėgumai.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekas apdoroja aštuonios įmonės, kurių bendri apdorojimo pajėgumai siekia 45 tūkst. tonų per metus. Šių pajėgumų užtenka, tačiau Lietuvoje nėra kineskopų stiklo, naujos kartos elektros ir elektroninės įrangos tvarkymo vietų.

Eksploatuoti netinkamas transporto priemones apdoroja net 252 įmonės, tačiau joms būtina modernizuoti savo išmontavimo ir nukenksminimo įrangą. Be to, trūksta presavimo įrangos. Alyvos atliekas perdirba aštuonios įmonės, tačiau jose nėra šių atliekų regeneravimo įrenginių.

Naudotas padangas Lietuvoje perdirba dvi įmonės. Jų užtenka visoms Lietuvoje atsirandančioms naudotoms padangoms perdirbti. Automobilių akumuliatorių perdirbimo įrenginius eksploatuoja keturios įmonės, jų bendri pajėgumai – apie 40 tūkst. tonų per metus ir jų užtenka Lietuvoje išmetamiems akumuliatoriams perdirbti. Tačiau mūsų šalyje nėra nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių perdirbimo įmonių. Kol kas šios baterijos ir akumuliatoriai eksportuojami perdirbti į kitas šalis.

Maisto pramonėje susidarančias biologiškai skaidžias atliekas tvarko pačios įmonės, specializuotos atliekas tvarkančios įmonės arba jos naudojamos žemės ūkyje (pavyzdžiui, tręšiami laukai ar šeriami gyvūnai). Kai kuriose pieno perdirbimo įmonėse įdiegta įranga (pavyzdžiui, ultrafiltracija) tik iš dalies išsprendžia atliekų / nuotekų tvarkymo problemą. Skystas biologiškai skaidžias atliekas gali perdirbti tik trys įmonės, tačiau viena jų nuo 2012 m. neveikia dėl ekonominių priežasčių.

Dalis skystų biologiškai skaidžių atliekų eksportuojama. Iš viso įrengta dešimt biologiškai skaidžių atliekų (įskaitant mėšlą ir nuotekų dumblą) naudojimo biodujoms gaminti įrenginių (bendra elektrinė galia didesnė kaip 9 MW). Ne visiems biologiškai skaidžių gamybos atliekų srautams užtikrinami tinkami tvarkymo pajėgumai. Iki 2015 m. pabaigos, įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus nuotekų dumblo tvarkymo infrastruktūros projektus, planuojama sukurti tokius komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo pajėgumus, kurie sudarys apie 115,5 tūkst. tonų per metus. 66 % pajėgumų sudarys dumblo pūdymo ir džiovinimo ar tik džiovinimo įrenginiai, kitus 34 % pajėgumų – kompostavimo aikštelės.

Taip pat Lietuvoje iki šiol jau buvo tvarkomos ir pavojingosios atliekos, šalutiniai gyvūniniai produktai, medicininės bei farmacinės atliekos. Nuo 2013 m. Lietuvoje atliekos pradėtos ir deginti, pastačius biokuro ir atliekų termofikacinę jėgainę Klaipėdoje. Pagal Aplinkos ministerijos užsakymu parengtų studijų rezultatus Lietuvoje sukurti pakankami daugumos šių atliekų rūšių perdirbimo pajėgumai.

Tačiau pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Valstybinį atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planą diegiama atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eilės tvarka. Ji numato, kad pirmiausia turi būti vykdoma atliekų susidarymo prevencija, po to atliekos turi būti paruošiamos naudoti pakartotinai, prieš tai atskyrus produktus ar jų sudedamąsias dalis, netinkamus naudoti pakartotinai, toliau atliekos gali būti perdirbamos, prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti, parengtos panaudoti kitaip, pavyzdžiui, energijai gauti (prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti) ir tik po to atliekas galima šalinti, prieš tai atskyrus perdirbti ar kitaip naudoti tinkamas atliekas. Ši prioritetų eilės tvarka nustatyta tam, kad kuo mažiau atliekų būtų šalinama sąvartynuose ir kituose atliekų šalinimo įrenginiuose.

Pagal šį planą atliekos turi būti tvarkomos laikantis savarankiškumo ir artumo, atsargumo ir tvarumo, techninio galimumo ir ekonominio gyvybingumo, visuotinumo, „teršėjas moka“ ir gamintojo atsakomybės principų.

Pagal artumo principą siekiama, kad mišrios komunalinės atliekos būtų naudojamos, o netinkamos perdirbti ar kitaip naudoti atliekos šalinamos viename iš artimiausių tinkamai įrengtame atliekų šalinimo įrenginyje. Siekiama, kad Lietuvoje būtų sukurti pakankami mišrių komunalinių atliekų naudojimo ir atliekų šalinimo įrenginių pajėgumai, atsižvelgiant į geriausiai prieinamas technologijas.

Savarankiškumo principas numato, kad, atsižvelgiant į tam tikrų rūšių atliekoms reikalingus specialius įrenginius, kai nėra galimybių atliekas šalinti, o mišrias komunalines atliekas naudoti įrenginiuose Lietuvoje, gali būti svarstoma galimybė atliekas šalinti, o mišrias komunalines atliekas naudoti Europos Sąjungos valstybėse narėse esančiuose įrenginiuose.

Pagal atsargumo principą tuo atveju, kai medžiaga ar objektas gali kelti riziką ir nėra tai paneigiančių faktų, būtina imtis priemonių visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugai užtikrinti ir jas taikyti, kol atsiras riziką paneigiančių įrodymų. Vadovaujantis tvarumo principu, tvarkant atliekas turi būti palaikomas stabilumas ir vientisumas.

Visuotinumo principas numato, kad viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga turi būti siūloma ir teikiama visiems komunalinių atliekų turėtojams, o principas „teršėjas moka“ reiškia, kad visas atliekų tvarkymo išlaidas turi sumokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis, arba ankstesnis atliekų turėtojas ir (arba) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

Gamintojo atsakomybės principas teisės aktuose įtvirtina gamintojų ir importuotojų atsakomybę už jų vidaus rinkai pateiktų gaminių ir pakuočių poveikį aplinkai per visą būvio ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo, įskaitant gaminių ir pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, perdirbimo, naudojimo ir šalinimo sistemos organizavimą ir (arba) finansavimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimą, informacijos apie gaminius, pakuotes ir jų atliekų tvarkymą teikimą šių gaminių naudotojams ir atliekų tvarkytojams.

Diegiami nauji atliekų tvarkymo būdai

Pagal minėtą Valstybinį atliekų tvarkymo planą iki 2020-ųjų Lietuvoje planuojama įdiegti komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą, pradedant rūšiuojamojo atliekų surinkimo priemonėmis, baigiant mechaninio ir mechaninio biologinio atliekų apdorojimo, atskirai surinktų biologiškai skaidžių atliekų anaerobinio apdorojimo ir po rūšiavimo likusių ir perdirbti netinkamų atliekų naudojimo energijai gauti įrenginiais.

Siekiant mažinti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimą sąvartynuose, iki 2020 m. juose planuojama įrengti mechaninio biologinio arba mechaninio apdorojimo įrenginius, kuriuose būtų atskiriamos ir apdorojamos arba perduodamos toliau apdoroti biologiškai skaidžios atliekos. Taip pat planuojama įvesti mokestį už sąvartynuose šalinamas atliekas bei skatinti komposto rinką.

Iki 2016 m. gyventojams ir kitiems asmenims (pavyzdžiui, gėlių parduotuvėms, kapinėms ir kt.), kurių atliekų tvarkymą organizuoja savivaldybės, turi būti užtikrintas žaliųjų atliekų surinkimas ir tvarkymas arba tokios atliekos turi būti tvarkomos jų susidarymo vietoje. Taip pat iki 2016 m. jau turi būti baigti įrengti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, kuriuose būtų atskiriamos ir apdorojamos biologiškai skaidžios atliekos, arba mechaninio apdorojimo įrenginiai, kuriuose biologiškai skaidžios atliekos būtų apdorojamos prieš jas perduodant naudoti energijai gauti.

Iki 2019 m. Lietuvoje turės būti įdiegtas maisto ar virtuvės atliekų rūšiuojamasis surinkimas ir įrengti pakankami pajėgumai atskirai surinktoms maisto ar virtuvės atliekoms apdoroti.

Kad komunalinių atliekų tvarkymo sistema veiktų efektyviai, šalies savivaldybės iki 2015 m. sausio 1 d. turi patvirtinti arba atnaujinti konteinerių aikštelių išdėstymo schemas. Pagal jas turi būti pastatyti specialūs konteineriai, skirti antrinėms žaliavoms surinkti. Didžiųjų miestų savivaldybių (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus) gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose turi būti įrengta ne mažiau kaip viena antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelė 600 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose. Mažesnių savivaldybių gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose tokios aikštelės turi būti įrengtos 800 gyventojų.

Individualių namų kvartaluose, kai namų savininkai neturi individualių pakuočių ir stiklo atliekų surinkimo konteinerių, taip pat miesteliuose, sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose turės būti įrengta ne mažiau kaip viena antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelė prie pagrindinio išvažiavimo / įvažiavimo iš tokio kvartalo ar bendrijos teritorijos. Reikalavimai patogumui, estetikai ir sanitarijai išlieka tokie patys kaip ir daugiabučių namų kvartalų atveju.

Turės būti pastatyti specialūs antrinių žaliavų surinkimo konteineriai viešosiose vietose, kuriose dėl dažno gyventojų lankymosi ir aptarnavimo specifikos susidaro daug antrinių žaliavų, taip pat laikinieji specialūs konteineriai viešųjų renginių metu. Jei tokių konteinerių pastatyti nėra galimybių arba juos naudoti ekonomiškai netikslinga, galima antrines žaliavas rinkti į specialius maišus, surinkti antrines žaliavas iš jų turėtojų apvažiuojant ar pan.

Gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekos ir toliau bus tvarkomos ne mažiau kaip 90 % jų perdirbant ar kitaip naudojant. Planuojama netgi ekonominėmis priemonėmis skatinti įmones ir organizacijas, kurių gamybos ir kitos ūkinės veiklos metu susidaro atliekos, pasirenkant galutinį atliekų sutvarkymo būdą, laikytis nustatytos atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eilės tvarkos, mažinti gamybos atliekų susidarymą ir siekti, kad kuo daugiau gamybos atliekų būtų perdirbama; taip pat planuojama skatinti ne tik gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų pakartotinį naudojimą ir (arba) perdirbimą, bet ir produktų, gautų iš šių atliekų, vartojimą.

Iki 2020 m. mažiausiai 70 % nepavojingųjų statybos ir griovimo atliekų, išskyrus gruntą ir akmenis, būtų paruošiama naudoti pakartotinai, perdirbti ar kitaip naudoti, pavyzdžiui, naudoti vietoj kitų medžiagų.

Kalbant apie medicininių atliekų tvarkymą, būtina pasakyti, kad nukenksmintos medicininės atliekos pagal numatomas priemones turės būti surenkamos atskirai, nemaišant su kitomis atliekomis, ir naudojamos arba deginamos teisės aktų reikalavimus atitinkančiuose atliekų apdorojimo arba deginimo įrenginiuose (ir tai tik jei jos atitiks teisės aktuose nustatytus atliekų deginimo aplinkosaugos reikalavimus). Tik neturint galimybių šias atliekas panaudoti ar deginti, nukenksmintos medicininės atliekos galės būti šalinamos sąvartynuose, jeigu jos atitiks teisės aktuose nustatytus atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijus ir ribines vertes.

Pavojingųjų atliekų deginimo gamykloje būtų galima deginti visas Lietuvoje susidarančias medicinines atliekas, tačiau medicininių atliekų tvarkymo sistemos stabilumui ir konkurencingumui užtikrinti planuojama turėti alternatyvų šių atliekų tvarkymo būdą, nes infekuotos medicininės atliekos išsiskiria specifine tarša, ribotu nenukenksmintų infekuotų atliekų sandėliavimo terminu ir ribota eksportavimo galimybe.

Ne vėliau kaip nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje turės būti nutrauktas nuotekų dumblo šalinimas sąvartynuose, dumblo aikštelėse ar kitokiose talpyklose. Kaip dumblą panaudoti, dar sprendžiama, tačiau vienas iš siūlymų yra nuotekų dumblą naudoti miškininkystės srityje. Jis gali būti naudojamas miškams tręšti, ypač naujai įveistiems plantaciniams miško želdiniams tręšti mažiau palankiose ūkininkauti žemėse.

Siekiant mažinti sąvartynuose šalinamų pakuočių atliekų kiekį ir įgyvendinti pakuočių atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eilės tvarką, planuojama įgyvendinti Valstybinėje atliekų prevencijos programoje numatytas pakuočių atliekų prevencijos priemones, nustatyti privalomą užstatą vienkartinėms gėrimų pakuotėms, pastatyti nustatytais atstumais reikalingą skaičių antrinių žaliavų surinkimo konteinerių arba taikyti kitas antrinių žaliavų surinkimo priemones.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių, alyvos ir baterijų bei akumuliatorių atliekoms tvarkyti daugiausia keliami atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eilės tvarkos, esamos atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo, paruošimo naudoti pakartotinai, perdirbimo ir kitokio naudojimo reikalavimai. Būdai ir priemonės šioms atliekoms tvarkyti numatomos Valstybinėje atliekų prevencijos programoje ir kituose teisės aktuose.


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų