https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download.gif

Naujiems miestų įvaizdžiams – geriausiųjų darbai

2018 m. rugpjūčio 29 d.

Admin.

Išrinkti geriausieji „Išmanusis miestas IV“ dalyvių darbai jau sulaukė nuostabių atgarsių – ne tik specialistų pripažinimo, bet ir savivaldybių bendruomenių susižavėjimo. Gražūs atsiliepimai ir toliau skatina studentus pasinerti į kūrybinę veiklą bei norą pasiekti tikslą.

Pirmoji vieta „Už geriausią urbanistinę koncepciją“

Daugiausia dėmesio sulaukė pirmųjų vietų laimėtojai – dvi Kauno technologijos universiteto studentų komandos. Pirmąją vietą „Už geriausią urbanistinę koncepciją“ pelniusi komanda džiaugėsi dar ir nominacija „Už geriausią idėją“. Komandą sudarė trys KTU architektūros studentės: Eimantė Jautakytė, Aistė Kundrotaitė ir Gintarė Marozaitė. Joms vadovavo doc. Dalius Šarakauskas. Pasirinkta Radviliškio miesto teritorija ir jos centrinės dalies viešųjų erdvių sutvarkymas bei daugiabučių gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų fasadų išraiškos pagerinimo (atnaujinimo) priemonių sukūrimas. Miestas pasirodė įdomus savo unikaliu geležinkelio bėgių mazgu (beje, miestas save laiko geležinkelių sostine). Taip pat viena iš komandos narių yra radviliškietė, tad miesto pažinojimas padėjo lengviau įsigilintini į miesto problemas ir jas spręsti. „Structum“ ambicingai studentų komandai pateikė keletą klausimų.

Kaip buvo kuriamas projektas?

Projekto kūrimas – tai ilgas ir daug iššūkių keliantis darbas. Natūralu, kad kuriant projektą pasitaikė gerų ir blogų dienų, tačiau, nepaisydamos to, stengėmės atlikti maksimalią Radviliškio miesto ir detalizuojamos teritorijos analizę. Neapsiribojome vien konkurso numatytomis sąlygomis. Tai leido pažinti miestą geriau ir suvokti jo istoriją, kontekstą, įvairias miesto problemas, dar geriau pažinti jo kasdienybę.

Su kokiais iššūkiais susidūrėte?

Vienas iš iššūkių buvo urbanizmo principų suvokimas. Tai mums gana naujas dalykas, su kuriuo nebuvome susidūrusios anksčiau, todėl prireikė nemažai laiko, kad suvoktume, kas tai yra. Kitas iššūkis – tinkamo susikalbėjimo paieškos komandoje. Visos esame skirtingos, su savo charakteriu, todėl projekto pradžioje dirbti buvo keblu. Vis dėlto, nuolat kalbantis ir ieškant kompromisų, pavyko ne tik sėkmingai parengti projektą, bet ir artimai susibendrauti su kolegėmis.

Kokie įspūdžiai pasibaigus konkursui?

Pasibaigus konkursui, buvo vis dar sunku suvokti, kad laimėjome pirmąją vietą, o metus laiko trunkantis intensyvus komandinis darbas baigėsi… Tačiau esame be galo laimingos dėl darbo rezultatų ir patirties, kurią gavome dalyvaudamos šiame konkurse.

Ko palinkėtumėte naujiems konkurso dalyviams ir kaip galėtumėte padrąsinti tuos, kurie nedrįsta dalyvauti konkurse?

Tikrai nėra ko bijoti dalyvauti tokiuose konkursuose. Tai puiki galimybė studentams išlaisvinti savo kūrybiškumą, pateikti genialių ir įdomių idėjų, prisidėti prie mažųjų Lietuvos miestelių gerinimo ir atgaivinimo. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad viskas nėra taip lengva, kaip atrodo. Norint laimėti konkursą ar bent jau pasiekti aukštų rezultatų, reikia įdėti labai daug darbo ir pastangų, kitaip sakant, gyventi tuo projektu ir juo tikėti. Mūsų komandai nuoseklus darbas su didžiule meile projektui leido sukurti produktą, atnešusį sėkmę.Radviliškio rajono savivaldybė, įvertinusi šių studenčių projektinį pasiūlymą, liko sužavėta ir kitais jų teritorijai skirtais studentų darbais. Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kazimieras Augulis sakė: „Konkurso metu buvo pasiūlyta daugybė naujų idėjų miesto įvaizdžiui gerinti, sukurta darni bei inovatyvi miesto plėtros koncepcija. Dalį sprendinių jau esame įgyvendinę, o kai kuriuos planuojame įgyvendinti artimiausioje ateityje. Šiuo metu toliau bendraujame su studentų komandomis dėl sprendinių konkretizavimo tose teritorijose.“

Pirmoji vieta „Už geriausią architektūrinį projektavimą“

Pirmąją vietą „Už geriausią architektūrinį projektavimą“ pelnė gausi KTU studentų komanda: trys architektūros studijų krypties studentai – Mylita Samoškaitė, Šarūnas Mikelaitis, Karolis Vaikšnys, du statybos inžinerijos studentai – Tomas Celencevičius, Eimantas Kascenskas, ir pastatų inžinerinių sistemų studijų krypties studentas Pijus Stankevičius. Komandos nariai – Pijus, Tomas ir Eimantas – taip pat buvo apdovanoti projekto partnerių „Samsung“ specialiu prizu už „Inovatyvų ir žalią inžinerinį sprendimą“. Pasirinkta teritorija buvo Tauragės miesto Bernotiškių ir J. Tumo-Vaižganto g. sankirtoje esantis komercinės paskirties sklypas, kuriame buvo numatyta suprojektuoti Tauragės miesto sporto areną. Studentus pasirinkti šią teritoriją labiausiai motyvavo tai, kokį statinį buvo numatyta suprojektuoti šiame sklype. Kita priežastis – iššūkių nebijantys statybos inžinieriai, kurie buvo vieni pagrindinių šios užduoties iniciatorių, norėjo spręsti kuo sudėtingesnes realaus projektavimo užduotis. Iššūkis architektams – sklypo forma ir jos sprendžiami uždaviniai.

„Structum“ ir šios komandos paprašė atsakyti į klausimus.

Kaip buvo kuriamas projektas?

Projektas buvo kuriamas nuolat. Kurdamas esi priverstas nemažai apie tai mąstyti, tad ir dirbome iš peties. Po vieną ir kartu. Savaitgaliais, darbo dienomis po paskaitų. Dažniausiai pasiskirstydavome darbais, o tada susitikę aptardavome iškilusius klausimus arba neaiškumus, kol prieidavome galutinį pasirinkimo variantą.

Su kokiais iššūkiais susidūrėte?

Didžiausias iššūkis buvo architekto ir inžinieriaus bendravimas. Realiuose projektuose tai dažnai būna sudėtinga. Tad ir čia buvo gera praktika, kaip suprantamai architektas turi paaiškinti inžinieriams, kad šie tiksliai ir aiškiai suprastų, kokie yra lūkesčiai. Inžinieriai stengdavosi architektams paaiškinti, kaip realiau atlikti užduotį, ypač ekonominiu bei loginiu pažiūriu. Būta visko, bet galų gale susitarėme. Tuo labai džiaugiamės.

Kokie įspūdžiai pasibaigus konkursui?

Labai džiaugiamės komandos laimėjimu, planuojame ir toliau dalyvauti kituose konkursuose, nes jau supratome save kaip komandą, sužinojome kiekvieno stipriąsias savybes ir tai, kad jos puikiai dera tarpusavyje.

Ko palinkėtumėte naujiems konkurso dalyviams ir kaip galėtumėte padrąsinti tuos, kurie nedrįsta dalyvauti konkurse?

Palinkėtume nebijoti ir pasitikėti savimi, nebijoti klysti, nes iš klaidų išmokstame daugiausia. Šis konkursas – puiki proga turiningai praleisti laiką, jį planuoti, dėliotis prioritetus ir nemažai išmokti.

Komandos vadovas doc. Gintaras Balčytis teigia: „Sporto ir kultūros centrų projektavimas – sudėtingas procesas dėl dviejų dalykų: gana sudėtingos funkcijos ir tokio pobūdžio pastatams būdingo didelio tūrio, kuris architektams sukuria tikrų architektūrinių ir urbanistinių iššūkių. Neturint patirties, tokio objekto funkcijos ir architektūrinės idėjos paieškoms prireikia labai daug kruopštaus darbo bei kūrybinės energijos. Džiugu, kad studentai atrado raktą šioms problemoms spręsti – kartu diskutuoti dėl sprendinių, bet kiekvienas atskirai atsakyti už savo pasirinktą projekto dalį. Toks kompleksinis komandinis darbas davė rezultatą – sukurtas pastato įvaizdis bei jo funkcinė schema puikiai atitinka tiek urbanistinius, tiek architektūrinius Tauragės reikalavimus. Manau, kad prisilietimas prie realaus architekto darbo ir mokėjimas sukoncentruoti jėgas į bendrą projektą yra puiki patirtis, kuri jaunam žmogui tikrai turės įtakos ne tik toliau studijuojant, bet ir siekiant profesionalo karjeros.“

Džiaugdamasis visais Tauragės rajonui pateiktais projektiniais pasiūlymais, savivaldybės meras Sigitas Mičiulis dėkojo už galimybę dalyvauti profesionaliai organizuotame projekte: „Buvo malonu susipažinti su studentais, kurie pateikė įdomių techninių sprendimų. Darbų pristatymo visuomenei metu studentai pasiūlė vertingų pastabų savivaldybės administracijai, kuri dar šiais metais nori paskelbti arenos projektavimo konkursą. Tikiuosi, kad ir kitais metais Tauragės savivaldybė dalyvaus šiame reikalingame projekte, kuris artina savivaldą su mokslu ir verslu.“

Antrosios vietos laimėtoja

KTU komanda ir jos nariai: Benas Kalinauskas, Jonas Kaluina, Guoda Majauskaitė, Eglė Steponavičiūtė, Justas Barauskas, Tomas Paškauskas, Elvinas Setkauskas, vadovas – doc. Martynas Marozas. Visi jie rengė Hipodromo teritorijos Butkelių r. ir rekreacinio parko projektą. Už kūrybingą, itin profesionalų darbą studentai užėmė ne tik antrąją vietą, bet ir pelnė „Delfi.lt“ skaitytojų simpatijas. Jų darbas surinko net 21 856 balsus. „Įspūdžiai po konkurso labai geri, nesitikėjome tokio gero rezultato. Dalyviai paruošė daugybę puikių darbų ir būti taip gerai įvertintiems – didelė garbė, – po konkurso kalbėjo komanda. – Linkime nebijoti, o imti ir bandyti! Konkursas suteikia labai gerą progą pasisemti patirties iš kitų, išmokti šio to naujo, patobulėti dirbant su komanda.“

Trečiosios vietos laimėtojai

Taip pat gerai nusiteikę po konkurso buvo ir trečiosios vietos laimėtojai – VGTU komandos nariai: Salomėja Lubytė, Neringa Dargvilaitė, Viktorija Ivickytė. Jų Palankės tvenkinio teritorijos ir jos prieigų sutvarkymui Plungėje vadovavo daktarė Dalia Dijokienė. Komandos darbas paliko neišdildomą įspūdį projekto partneriams „Gjensidige“. Įmonės atstovai apdovanojo komandą vertingu prizu.

Konkurse nepastebėtas liko ir nominaciją „Už išraiškingiausią architekto ambiciją“ pelnęs VGTU architektūros katedros studentų – Simono Čaikausko, Gabrielės Griušytės, Fausto Lasio – darbas. Jauniesiems profesionalams vadovavo prof. Sigitas Kuncevičius ir doc. dr. Darius Linartas. Komandos nagrinėjama teritorija – nusausinta Kunos upės atkarpa Švenčionių mieste, kurią siekiama atgaivinti pasitelkiant plaukų kasos metaforą: melioracijos metu nusausintą – „supintą“ – upę projektu bandoma paleisti, įvykio – kaspino atrišimo – vietoje tarsi mina, išardanti upės pančius, numatomas aktyvus ir naudojamas taškas – rekonstruojamas prekybos centras su autobusų stotimi. Už šio taško, virš „išpintos“ upės, tarsi pirštų galiukais gali prisiliesti žmogus: virš paleistų upės vingių, užliejamų pievų, aiškiu geometriniu tinklu formuojami pažintiniai takai, kurių susikirtimo taškuose numatomi įvairios paskirties moduliniai paviljonai: informacijos centras, arbatinės, krautuvėlės, edukacijos ir žaidimų erdvės. Projektu siekiama sukurti patrauklią rekreacinę zoną, galinčią padėti kurti Švenčionių, kaip žolelių sostinės, veidą, simbolizuojantį žmogaus ir gamtos sandūrą, kur šiuolaikiškas ir modernus miestas susitinka su natūralumu bei tradicijomis.

Partnerių „Gealan“ prizas „Už sistemos „Gealan-Kubus“ ir kitų inovatyvių sprendimų panaudojimą“ Švenčionių vaistažolių parko projekte atiteko Vilniaus dailės akademijos komandai – Solveigai Buoželytei ir Rokui Vainiūnui, vadovaujamiems architekto Artūro Burbos ir prof. Jūro Balkevičiaus.

„Structum“ linki, kad netikėtos ir drąsios idėjos, pateiktos studentų savivaldybėms, virstų realybe jau artimiausiu metu.

Temos:

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/340x600.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!