Nemunas tarp Kauno ir Kuršių marių taps patogesnis laivybai

2019 m. spalio 9 d.
Nemuno upės ruožą nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių numatoma modernizuoti, užtikrinant reikiamą jo gylį ir plotį bei pagerinant sąlygas laivybai. Taip siekiama vidaus vandenų kelyje E41 užtikrinti galimybę plaukioti keleiviniams laivams ir krovininėms baržoms. Projektas, kurio vertė – 28,3 mln. eurų, susisiekimo ministro įsakymu įtrauktas į Europos Sąjungos investicijomis finansuojamų projektų sąrašą, – skelbia susisiekimo ministerijos atstovai. 

„Aplinkosaugos ir ekonominiu požiūriu galimybė plukdyti krovinius didžiausia Lietuvos upe yra patraukli alternatyva kitoms transporto rūšims – tiek kelių, tiek geležinkelių transportui. Modernizuotas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelias E41 suteiks galimybę patogiai ir saugiai plaukioti keleiviniams laivams ir krovinių baržoms, leis verslo įmonėms gerokai pigiau nei sausumos keliais gabenti didelius kiekius krovinių“, – sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Lietuvos vidaus vandenų kelias E41 Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Jis priskirtas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliams ir per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kaliningradą (Rusija) per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.

Lyginant krovinių vežimo kainas tarp Kauno ir Klaipėdos, vidaus vandenų keliai sėkmingai konkuruoja su automobilių keliais, pervežant bet kokius kiekius krovinių. Su geležinkeliais konkuruojama pervežant didesnius kiekius. Apklausus potencialius krovinių vežėjus prognozuojama, kad jau iškart įgyvendinus projektą krovinių vežimo vandens transportu paklausa per metus sudarys apie 300 tūkst. t per metus, neskaitant Vidaus vandens kelių direkcijos savo reikmėms pervežamo grunto.

Tikimasi, kad ateityje krovinių daugės, tai prognozuoja ir Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija. Numatoma, kad 2040 m. automobilių keliais į Klaipėdos uostą bus vežama apie 18,4 mln. t krovinių per metus, t. y. 3,5 mln. t daugiau nei 2017 m. Jei dalis šių krovinių nebus perkelta į vidaus vandenų kelius, automobilių keliais per metus važiuos apie 140 tūkst. daugiau vilkikų, keliai bus labiau apkrauti, intensyvės krovininio transporto eismas.

Per daugelį metų dėl finansinių ir techninių pajėgumų trūkumo E41 laivakelyje susiformavo seklumos. Jų formavimąsi skatina tai, kad upėje esantys hidrotechnikos statiniai – bunos dėl blogos techninės būklės nebeatlieka savo funkcijos. Siekiant, kad vaga būtų mažiau užnešama, būtina sutvarkyti esamas ir, esant poreikiui, įrengti naujas bunas ar kitas vagos tvarkymo priemones. Modernizavus kelią, bunos formuos reikiamų matmenų laivakelį, kurį natūraliai gilins susiaurėjusi srovės tėkmė. Vidaus vandens kelių direkcija kelio matmenis galės išlaikyti atlikdama valymo, ženklinimo ir kitus priežiūros darbus.

2019 m. navigacijos laikotarpiu eksploatuojami valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai.

Susisiekimo ministerijos nuotr. 

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/V_JUNG_KNX_F_50_STRUCTUM-340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!