Unikali Kuršių nerijos gamta tarsi provokuoja ją parodyti vis kitokią, todėl į asamblėją „EASA 2016. Not yet decided“ Nidoje susibūrę apie pusė tūkstančio architektūros ir urbanistikos studentų bei jaunų architektų iš maždaug 50 visų pasaulio žemynų šalių – Europos, Azijos, Pietų ir Šiaurės Amerikų, Afrikos, Australijos ir kt. – parodė, kad net ir mažiausias žmogaus rankomis sukurtas architektūrinis „aksesuaras“ gali paryškinti jos grožį dar nematytu rakursu, leidžia visiškai kitaip pajausti ir pritaikyti tūkstantį kartų pratrepsėtas erdves, o atvykėliams – sustiprinti ir taip pribloškiančių vaizdų efektą…

Europos architektūros studentų asamblėja (EASA) kasmet vyksta vis kitoje Europos valstybėje. Per 35 metų gyvavimą EASA sukūrė unikalų architektūros studentų bei jaunų architektų tinklą Europoje. Tai didelį kūrybinį užtaisą turinti bendruomenė, kurios tikslas – pagerinti miestų gyvenimą, suprasti vietos problematiką ir tiek, kiek leidžia kompetencija, pasiūlyti profesionalius sprendimus problemoms spręsti. Renginio vieta ir tema nusprendžiama rengiant konkursą. Prieš dvejus metus Lietuvos architektūros studentų ir architektų komanda, vadovaujama Justino Jakštonio, pristatė Nidos kandidatūrą ir iškovojo teisę pirmą kartą surengti šį prestižinį architektūros renginį Lietuvoje. Šiųmečio renginio Nidoje tema – „Not yet decided“ (liet. „Dar nenuspręsta“). „Kaip svarbu kuriant miesto vizijas ir likimą yra nuspręsti arba nenuspręsti. Todėl sukvietėme tokius paskaitininkus, kurie įkvėptų mąstyti apie apsisprendimų svarbą ir tai, ką jie gali lemti“, – pasakoja Justinas.

Kiekviena dirbtuvė paliko savo pėdsaką

Asamblėjoje veikė net 33 kūrybinės dirbtuvės, iš jų daugiau nei 20 buvo konstrukcinės – būtent jų darbai pasiliko mieste.

Vieną iš kūrybinių dirbtuvių kuravo generalinis rėmėjas UAB „Baumit LIT“. Susirinkusiems jauniesiems architektams ir kitiems dalyviams įmonės ekspertai pristatė unikalias ir neribotas galimybes, taikant modeliuojamąjį tinką „Baumit Creative TOP“. Su pagarba organizatoriai mini ir asamblėjos veiklą kuravusią Neringos savivaldybės Architektūros skyriaus vedėją Gražiną Žemaitienę, UAB „Gaudrė“ ir kitus rėmėjus.

Šiųmetėtema „Not yet decided“ idealiai atspindėjo organizatorių pasirinkimą dalyvius apgyvendinti kadaise buvusiuose prabangiuose sovietinės nomenklatūros apartamentuose „Auksinėse kopose“. „Šių statinių likimas jau gerą dešimtmetį kabo tarp žemės ir dangaus: jie neparduodami, čia nieko nevyksta, nesprendžiamas tolesnis likimas, nekuriama jokia koncepcija. O juk, objektyviai žiūrint, ir „Auksinių kopų“, ir prie jūros stūksančio visiškai apleisto valgyklos pastato architektūra yra įdomi, unikali ir to laiko architektūrinį istoriškumą atspindinti“, – sako asamblėjos organizatorius.

Akis traukiantys, naudotis kviečiantys

Su į UNESCO pasaulio gamtos ir kultūros paveldo sąrašą įtraukta unikalia Lietuvos pajūrio vietove buvo susieti ir forumo dalyvių praktiniai bei teoriniai projektai. Jie, vadovaujami užsienio šalių bei Lietuvos architektų, realiais darbais stengėsi pagrįsti idėjas – vietinei bendruomenei pristatytos ilgalaikės urbanistinės vizijos bei ekonominės strategijos, kuriomis buvo siekta pažvelgti kūrybišku kampu į Neringos architektūrines bei sociokultūrines problemas bei iššūkius.

Nidą papuošė žaismingi šiuolaikinės architektūros objektai ir instaliacijos, puikiai pritaikyti ir įsilieję į kurorto erdves. Jaunųjų architektų realizuoti darbai eksponuojami pajūryje, Kuršmarių prieplaukose ir kitose atvirose Nidos erdvėse. Iš jų itin akį traukia 10 metrų aukščio medinis apžvalgos bokštas „Highlight“ ant Urbo kalno, šalia Nidos švyturio, – jis pastatytas ant čia kažkada buvusių Kremliaus kontroliuojamų vyriausybinių poilsio namų (vadinamosios „Kosygino vilos“) pamatų. „Įrodėme, kad ir tokioje jautrioje vietoje kaip Nida įmanoma padaryti tai, kas prieš dvejus metus atrodė neįmanoma – tada į mūsų sumanymą čia pastatyti tokį bokštą miesto valdžia pažvelgė su šypsena, o štai šiandien jis jau tapo nauja traukos ašimi!“ – didžiuojasi J. Jakštonis.

Naują susitikimų erdvę gyventojams ir Nerijos svečiams dovanoja šalia Parnidžio kopos ant atviros prieplaukos įkurdinta instaliacija „The Living Boom“ – vadovaujami dviejų ispanų, austro ir italės grupelės jaunieji kūrėjai medine siena atitvėrė prieplaukos pabaigą, įrengė baldus ir taip sukūrė uždarą nuo miesto erdvę pasimatymams ir jaukiems pasisėdėjimams.

Nidos paplūdimyje airių architektai sugalvojo medinę konstrukciją „Dream Dune“, atkartojančią kopų siluetą. Tai naujas rekreacinis objektas, ant kurio galima tiek pasilypėti, tiek prisėsti, tiek pasislėpti nuo intensyvios saulės. Taip pat paplūdimyje suomių architektai iš medinių konstrukcijų surentė sauną: juodas medinis kubas išraiškingai kontrastuoja su balta aplinka. „Šia pirtimi galės naudotis visi norintieji. Apskritai skandinavai paliko bene didžiausią įspūdį, jie pasirodė artimiausi mūsų kultūrai. Iš Ispanijos, Portugalijos, Italijos atvykę žmonės į asamblėją įnešė linksmumo, pozityvumo. Žodžiu, darbo prasme vieni įdomesni, šiaip bendraujant – kiti, sunku lyginti, o būti kartu buvo įdomu“, – pastebi asamblėjos organizatorius.

Žvalgantis po Nidos apylinkes galima atrasti dar ne vieną „EASA 2016“metuįgyvendintądarbą.

Ar prigis žiedinės ekonomikos daigai?

Vizijų pristatymas išprovokavo diskusiją apie tvarių miestų potencialą bei gana naujus miesto planavimo modelius, paremtus miestiečių dalyvavimu bei inovatyvios žiedinės ekonomikos modeliu. Ypatingas laikas buvo skirtas „žaliajai“ idėjai – ji Nidos bendruomenei buvo pristatyta intriguojančio socialinio žaidimo „Bring Nida Full Circle“ metu: buvo brėžiamos kurortų architektūros ateities vizijos, gvildenami aktualūs šiuolaikinės urbanistikos ir gamtos santykiai. „Žiedinės ekonomikos planavimas leidžia sukurti labai mažai atliekų, visos medžiagos „keliauja“ ratu: iš sugriauto sukuriamas naujas produktas, visi procesai susieti tarpusavyje, apie juos žino bendruomenė, o visos miesto institucijos glaudžiai bendrauja tarpusavyje dėl bendro veiksmų koordinavimo, kad
kiekvienas būsimas projektas turėtų tęstinumą, kad mieste liktų kuo mažiau nepanaudotų antrinių žaliavų, kad būtų taupomi ne tik materialūs dalykai, bet ir energija. Šie žiedinės ekonomikos principai yra priešprieša šiandienei vartotojiškai kultūrai, todėl architektams tenka užduotis projektuojant pastatus iš anksto numatyti, kad statinys galbūt jau po penkerių metų galėtų pakeisti funkciją, t. y. kad būtų numatomas daugiafunkcis jo likimas ir jo perplanavimo galimybė, kad „mirdamas“ gimtų iš naujo“, – aiškina J. Jakštonis.

Apžvalgos „Žiedinė Neringa“ metu buvo svarstyta, kaip šiųmetės asamblėjos rezultatus galima būtų darniai pritaikyti itin jautriam vietiniam kontekstui, atsižvelgiant į priklausomybę nuo sezoniškumo bei kintančių turistų srautų. Buvo pasiūlytos naujos, užsienio patirtimis, pavyzdžiui, sėkmingai realizuotu urbanistiniu projektu Reikjaviko turistiniu žiedu, paremtos vizijos, pasiūlyta variantų, kaip tvariai panaudoti griaunamų pastatų statybinį laužą ir medžiagas.

Kūrybinių dirbtuvių „Bring Nida Full Circle“ vadovai Donatas Baltrušaitis ir Viačelavas Ivanovas pristatė savo autorinį strateginį miestų planavimo žaidimą „The Game of Powers“, paremtą Amsterdamo žaidimu „Play the City“, kuris naudojamas kuriant realius, didelio masto architektūrinius bei urbanistinius projektus. Tokie urbanistiniai žaidimai naudojami kaip svarbus įrankis planuojant tvarią aplinką Briuselyje, Delyje, Stambule, Keiptaune ir kitur. Tokie žaidybiniai įrankiai leidžia išvengti klaidų ir atrasti naujų gamtai, aplinkai ir žmonėms palankių sprendimų. Po EASA šis žaidimas padovanotas Neringos savivaldybei. Juk Kuršių nerijoje iki šiol akis bado nevykę praeities eksperimentai: gražiausiose vietose nuo sovietmečio kiurksantys apleisti pastatai, nelegalios statybos saugotinose draustinio teritorijose, dviprasmiškai vertinamas ant Parnidžio kopos įrengtas Saulės laikrodis… „Pradedant organizuoti asamblėją Nida atrodė tokia neliečiama, o pasibaigus šis mitas griuvo, nors gamtos nepažeidžiamumas ir liko išsaugotas. Dauguma viešosiose ir atvirose erdvėse pristatomų projektų trumpalaikiai, netgi laikini, sukurti iš lengvų surenkamųjų konstrukcijų, tad autoriai paliko Neringos savivaldybei nuspręsti jų likimą“, – sako J. Jakštonis, dar kartą patikindamas, kad pagrindinis tokių architektūros sąskrydžių tikslas – gerinti ES miestų ir regionų erdvių gyvenimo kokybę, o įsigilinus į vietines problemas – siūlyti teritorijų šeimininkams profesionalius ir originalius sprendimus.

„EASA 2016“ organizatoriai:

Justinas Jakštonis,

Morta Pilkaitė,

Kipras Kazlauskas,

Nadrius Bialyj,

Gedailė Nausėdaitė,

Saulė Gabrielė Petraitytė,

Vytautas Narušis,

Mykolas Malskis,

Lukas Atas,

Gabrielė Jurevičiūtė,

Santa Simonavičiūtė,

Dovilė Gudavičiūtė,

Vilius Balčiūnas,

Linas Ūsas.

Alexandros Kononchenko nuotraukos