Netradicinis būstas namų jaukumui sukurti

2018 m. gegužės 28 d.

Agnietė Vilkišienė

Šį kartą palikime namelius medyje ar plūduriuojančius namus kiaušinius išsiskirti norinčių žmonių fantazijai, o pakalbėkime apie populiariausius, bet vis dar netradiciniais laikomus būstus. Įrengiant modulinius namus ir loftus, reikia architektų ir dizainerių profesionalumo, tačiau šias erdves paversti jaukiais namais tikrai verta.

Loftai – aštuntą dešimtį skaičiuojanti mada

Gyvenimui pritaikytos apleistos gamyklos ar buvusių dirbtuvių era prasidėjo Niujorke prieš daugiau nei 80 metų. Maždaug prieš penkmetį ir Lietuvoje būstai tokiuose pastatuose buvo pigesni, be to, dažniausiai arčiau svarbiausių miesto objektų. Beje ir pati erdvė nepasidavė jokiems klasikiniams dizaino rėmams, tad žaibiškai tapo individualistų, išskirtinį gyvenimo būdą propaguojančių žmonių simboliu.

Lietuvoje išaugus loftų tipo būsto poreikiui ir sumažėjus patraukliose vietose esančių apleistų gamyklų skaičiui, pradėti statyti modernūs, nauji lofto stiliaus gyvenamieji pastatai. Šie būstai turi visus seno fabriko atributus: didžiulę erdvę, langus per išorinę sieną, atidengtas pastato konstrukcijas, aukštas lubas, po kuriomis galima įrengti antrą aukštą.

Vienas tokių stebuklų 2013 m. iškilo sostinės Fabijoniškių mikrorajone. 11 aukštų pastate „Grandas“ telpa komercinės patalpos, butai ir įspūdingi daugiau nei 4 m aukščio loftai. Šių erdvių projektuotojai paliko atvirus konstrukcinius elementus, taip pat nestandartiškai didelį aukštį. Jis leidžia gyventi moderniai, tarkim, įsirengti miegamąjį ir darbo erdvę antresolėse, taip padidinant būsto plotą net kelis kartus. Apie loftus galima kalbėti daug, tačiau vieno nenuneigsi – įrengiant tokio stiliaus patalpas, fantazijai ribų nėra. Tereikia išmokti suvaldyti dideles erdves. Visai kita situacija su Skandinavijoje labai populiariais moduliniais nameliais.

Moduliniai nameliai arba architektūriniai monstrai

Moduliniai nameliai dar nėra populiarūs Lietuvoje. Greičiausiai dėl to, kad mūsų šalyje vis dar gajos modulinių namelių ir jūrinių konteinerių asociacijos. Kita vertus, jie paprastai būna mažo ploto, jiems reikia žemės sklypo ir visų komunikacijų, atsiranda papildomų bėdų su statybos inspekcija, bandant ją įtikinti, kad tai ne laikinas, o nuolatinis statinys. Be to, tikslas, kad 40–50 m2 būste keturi ar penki žmonės jaustųsi patogiai, yra lyg išbandymas dizaineriui – aukštasis pilotažas, su kuriuo susidoros net ne kiekvienas profesionalas.

Modulinių namelių gamintojai sako, kad jų statybai naudojamos tokios pačios medžiagos, kokios naudojamos ir statant bet kokį naujos statybos būstą. Tokiuose namuose galima įrengti geoterminį šildymą, grindų šildymą, kietojo kuro katilus, rekuperacinę sistemą. Modulis – karkasinis rėmas su statramsčiais, užpildytas iki 40 cm šiltinimo medžiagos (dažniausiai tai polistireninis putplastis, mineralinė vata). Rėmas gaminamas iš 3–4 mm lankstytų ir valcuotų profilių, kurie padengiami antikoroziniais dažais. Korozijos grėsmės nėra, nes rėmai uždengti ir neturi sąlyčio su išore.

Modulinių namų rėmai gali būti išardomi ir pritaikomi laikiniesiems pastatams. Tačiau puikiai gali būti naudojami ir kaip gyvenamieji būstai. Tokių namelių fasadas gali būti tinkuojamas ir dažomas, apklijuojamas mediena, apdailos plokštėmis.

 

Namelius galima jungti tarpusavyje ir lengvai konfigūruoti vidaus pertvaras. Jeigu šeima padidėjo, galima prijungti vieną modulinį namelį ir taip padidinti gyvenamąją erdvę. Taip pat yra galimybė statyti modulius vieną ant kito ir kurti trijų aukštų namą. Vis dėlto dažniausiai modulinius namelius renkasi tie, kuriems erdvės ir laisvės pojūtis nėra didesnis pranašumas nei privatumas. Todėl architektams ir dizaineriams tenka pasukti galvą, kaip įrengti nedidelę erdvę jos gyventojų komfortui. Kartais rezultatai pranoksta lūkesčius.

Namai vamzdžiuose?

Galima tik spėti, kada ir ar į Lietuvą iš viso ateis modulinių namelių mada, bet su būsto problema susiduriantys japonai rado kitą alternatyvą – 20 tonų sveriančius modulinius būstus įkomponuoti į laisvas Honkongo urbanistines erdves, pavyzdžiui, 2,5 m skersmens standartinius gelžbetoninių vamzdžių segmentus.

Saloje, kuri yra apgyvendinta labai netolygiai, o urbanizuotose salos dalyse gyventojų tankumas siekia net 26 tūkst. km2, šiuo metu vykdomas bandomasis projektas „OPod Tube Housing“. Jame numatyta, kad 9,29 m2 ploto būstuose sutilps mažas butas. Mažas japoniškais standartais reiškia, kad net į 10 m2 būstą bus įkomponuota gyvenamoji erdvė, vonia ir virtuvė. Daugiau nei kompaktiškuose būstuose būtų naudojami paprastam lietuviui nesuvokiamai funkcionalūs baldai, pavyzdžiui, stiklinės durys atstotų ne tik lauko duris, bet ir virtuvės, miegamojo sandėliuko langą. Pasak projekto sumanytojų, toks būstas orientuotas į jauną dviejų žmonių porą, gyvenančią Honkonge ir negalinčią įsigyti didesnio būsto.

/img/banners/340x600.gif
Būk pirmas!