Baigta skandinaviško stiliaus parduotuvių erdvė
Pagal prekybos centrų plotą vienam gyventojui Lietuva užima trečiąją vietą Europos Sąjungoje po Švedijos ir Nyderlandų. Kovą šį rodiklį pagerino ir prekybos centras NØRDIKA. „Džiaugiamės prisidėję prie vientiso ir darnaus prekybos slėnio įgyvendinimo darbų. Slėnis užima beveik 39 tūkst. m2ir sklandžiai įsilieja į čia vyraujančią urbanistinę erdvę“, – teigia AB „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. Jo vadovaujama įmonė buvo atsakinga už NØRDIKA statybos darbus.
Prekybos slėnio antrame pastate kuriasi specializuotos vietinių ir tarptautinių prekių ženklų (tarp jų – keli nauji Lietuvoje) parduotuvės, duris atveria ir 17 tūkst. m2 ploto „Senukų“ parduotuvė.
Prekybos centrą NØRDIKAautomobiliu gali pasiekti apie 200 tūkst. žmonių vos per 5–10 min., o įrengus Vakarinį aplinkkelį šis skaičius turėtų dar labiau išaugti. Šalia prekybos slėnio NØRDIKA yra įrengta apie 1 100 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, 44 iš jų skirtos žmonėms su negalia. Stovėjimo aikštelei pritaikyta kintamo apšvietimo sistema, leidžianti taupyti elektros energiją, reguliuojant apšviestumo lygį pagal esamą lauko apšvietimą ir prekybos centro darbo laiką.
Infrastuktūroje – tik sertifikuotos medžiagos
Skandinaviškas verslo modelis įpareigojo, kad statybos darbai būtų atlikti ypač kokybiškai, darbų metu didelis dėmesys buvo skiriamas ekologijai, atliekų rūšiavimui.
II NØRDIKAstatybos etapo vykdymo metu UAB „Lemminkainen Lietuva“, siedama vienos seniausių Lietuvos kelių tiesimo įmonės patirtį su tarptautinėje erdvėje veikiančios korporacijos „Lemminkainen“ ir nuosekliai dirbdama įgyvendinant didžiausius infrastruktūros projektus, atliko sklypo tvarkymo darbus. Įmonė įrengė per 7 tūkst. m2 asfalto dangų, kurias norint patiesti prireikė iškasti daugiau nei 132 398 m3 grunto. Bendrovės specialistai įrengė automobilių stovėjimo aikštelę, pratęsė prekybos slėnio NØRDIKA pirmojo statybos etapo metu nutiestus dviračių bei pėsčiųjų takus, sutvirtino šiaurinį šlaitą, skiriantį prekybos centrą „Ikea“ ir vystomą projektą, įrengė ažūrinių plytelių dangą ir kitus infrastruktūros gerinimo elementus. Visiems darbams atlikti buvo naudojamos tik sertifikuotos ir itin kokybiškos medžiagos.
Automobilių stovėjimo aikštelėje įrengtos dangos, naudojant aukšto modulio asfaltbetonio mišinius. Siekiant sutrumpinti darbų atlikimo terminus ir patenkinti kokybei užtikrinti keliamus reikalavimus, darbams atlikti naudotas nuotoliniu trimačiu būdu valdomas mechanizmų parkas.
BIM – nuo pirmojo štricho iki paskutinės konstrukcijos
NØRDIKA projektavimo ir statybos procesui buvo naudojamas BIM (angl. Building Information Modelling – statinio informacinis modeliavimas) įrankis, kuris projektą vykdžiusioms įmonėms – „Descon“, „Unitectus“ ir „YIT Kausta“ – padėjo puikiai atlikti darbą.
Prekybos centro konstrukcijų darbo projektą įmonė „Descon“ atliko naudodama „Open BIM“ programą „TEKLA Structure“. Šiuo įrankiu visą reikiamą informaciją – medžiagų kiekius, specifikacijas, ypatybes, darbų pobūdį – buvo galima užšifruoti ir saugoti vienoje visiems statybų dalyviams prieinamoje vietoje. Vienos pirmųjų pradėjusių Lietuvoje naudoti BIM technologiją UAB „Descon“ direktorius Mindaugas Dagys sako, kad ši programa padėjo išvengti klaidų, atsirandančių projektuojant su CAD. „Pasitelkiant BIM technologijas ir kompiuterį darbas vyko realiuoju laiku. Visą mūsų darbą, projekto korekcijas užsakovas stebėjo nuotoliniu būdu. Taip buvo taupomas brangus laikas, išvengta ilgų posėdžių, o ir pats projekto interaktyvus valdymas ir koordinacija buvo paprastesnė ir efektyvesnė“, – apie darbo pobūdį pasakojo M. Dagys.
„Prekybos slėnio projektavimo ir statybos detalusis planas buvo parengtas be „gyvų“ susitikimų, tačiau skaičiavimų tikslumu lenkia daugumą jau įvykdytų projektų, – pastebi ir „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas. – Be to, pastatą analizuojant įvairiais pjūviais, ką leidžia BIM sistema, galima gauti naudingos informacijos: stebėti, kaip kinta kainos statybos darbų laikotarpiu, ar nebuvo viršyti numatyti medžiagų, techninės įrangos kiekiai, ar išdirbis buvo teisingas ir kt.“
Faktas, kad dirbant su BIM modeliavimo programomis smarkiai sumažėja klaidų tikimybė. Tai yra itin aktualu statybų sektoriui, nes išvengiama ne tik papildomų ardymų ir taisymo darbų, bet ir papildomų išlaidų.
Taikant BIM įrankį, tokiuose aukšto lygio pastatuose kaip NØRDIKA, kur naudojama daugiau nei 1 000 tonų metalo, neatitikimų ir klaidų buvo išvengta.
M. Dagys pabrėžia, kad statybos darbai paspartėjo, nes nereikia taisyti projekto, o tai dažnai nutinka dirbant tradiciniais metodais. BIM leidžia net 80 % sumažinti darbų perdarymo ir dėl to nenumatytų statybos išlaidų riziką, kuri atsirasdavo dirbant su CAD.
Įgyvendintas NØRDIKAprojektas teikiamas „BIM Forum Vilnius 2016“ apdovanojimams. „Sėkmės tikėtasi, nes šis projektas labiausiai iš kitų įgyvendintų projektų atspindi statybos dalyvių tarpusavio bendradarbiavimo visumą ir laiku apsikeistos informacijos naudą“, – sako UAB „Descon“ vadovas, pabrėždamas, kad įmonė didelę darbo su BIM patirtį sukaupė rengdama konstrukcijų projektus Skandinavijoje.
Elegancija apgaubti architektūriniai sprendiniai
„Kuo sudėtingesnis projektas, tuo BIM aktualesnis, – sako su NØRDIKA projektu dirbęs architektų grupės „Unitectus“ architektas Povilas Čepaitis. – Kurdami pastato fasadą atsižvelgėme į faktą, kad prekybos centrai dažniausiai būna labai žemi, ilgi ir platūs. Ir NØRDIKA, palyginti su „Ikea“ pastatu, yra kiek žemiau, todėl norėjome jos pastatus iškelti pabrėždami jų tūrį, aukštį ir vertikalumą. Vertikalios akcentinės sienos, atitrauktos nuo fasado, sumažina horizontalumą, paaukština pastatą, suteikia jam didingumo. Ir pastato eksterjere, ir interjere apdailai naudojome tris pagrindines medžiagas – metalą, stiklą ir jaukumo suteikiantį, itin retai prekybos centrų apdailai naudojamą medį.“
Pastato fasadui įrengti buvo naudotos „sumuštinio“ tipo plokštės, o akcentinėms sienoms – aukšto slėgio laminato plokštės „FunderMax“ ir aliuminio kompozito plokštės „Larson“. Siekiant pabrėžti skandinavišką pastato stilių, akcentinės fasado sienos buvo įrėmintos juodos spalvos aliuminio kompozito plokštėmis „Alucoil“. Juoda spalva išryškina akcentus, kurie suteikia kontrasto, išraiškingumo ir elegancijos. Tarp pastato fasado ir akcentinių sienų palikta erdvė lauko terasoms. Erdvė pritaikyta lankytojams, medžio dekoro apdaila tarsi primena apie žmogaus ir gamtos sąveiką, joje kuriamas saugumo pojūtis. Apatinė akcentinių sienų dalis perregima, pro ją dienos šviesa patenka į terasas. „Tos permatomos sienų dalys suteikia pastatui žaismingumo, žiūrint iš toliau „nubyrėjimas“ švarus, fasadas estetiškas ir patrauklus“, – komentuoja P. Čepaitis. „Unitectus“ BIM naudoja nuo 2010 m. ir pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio dėl skaitmeninės statybos galimybių.
Inovatyvius fasado sprendimus teikiančios įmonės EXTERUS, UAB „Alu Systems“ rinkodaros vadovė Marija Žemaitienė pabrėžė, kad aukšto slėgio laminato plokštės (HPL) ir aliuminio kompozito plokštės II etapo NØRDIKA pastato apdailai parinktos dėl kelių išskirtinių ypatybių: jos, lyginant su kitomis lakštinėmis medžiagomis, yra labai lengvos, lengvai pjaustomos, nereikia papildomo pjūvio vietos apdirbimo ir turi didelę spalvų gamą. Plokštės „FunderMax“ beveik nuo visų kitų HPL plokščių skiriasi aukštu atsparumu atmosferos poveikiui ir aukšta UV spinduliams atsparumo klase, o tai labai svarbu permainingų orų Lietuvos klimato zonoje. Jos Lietuvoje fasadų apdailai naudojamos jau daugiau nei 15 metų, įgyvendinti projektai ir įgyta patirtis patvirtina jų kokybę – fasadai ir po daugelio metų atrodo lyg nauji. Austrų gamintojo „FunderMax“ ilgametė patirtis Europoje bei kitose pasaulio šalyse taip pat byloja apie šių HPL plokščių kokybę, joms suteikiama tarptautinė gamintojo garantija. Plokštės „FunderMax“, komponuojant skirtingų dydžių ir tekstūrų plokštes, yra lanksčios – dėl to atsiranda galimybė kokybiškai išpildyti atskirus fasado elementus. Šios plokštės taip pat naudotos ir prekybos centro vidaus lubų apdailai. „Iš lauko nuo stogelio slenkanti medžio apdaila sklandžiai pereina iš lauko į vidų, taip kurdama pastato stiliaus vientisumą“, – pastebi EXTERUS atstovė.
Koja kojon su inžinerinėmis inovacijomis
Pagrindinės pastato konstrukcijos yra surenkamosios gelžbetoninės kolonos, cokolinės plokštės, denginys – iš metalinio karkaso. Denginį iš metalinio karkaso gamino ir sumontavo pagal BIM sistemą parengtus brėžinius UAB „Kauno pramontažas“, dirbanti pagal valstybinius ir tarptautinius kokybės sertifikatus. Jie įmonei suteikia teisę atlikti bendruosius ir specialiuosius statybos darbus – metalo konstrukcijų, įvairios paskirties pastatų, katilinių, siurblinių, kompresorinių montavimą.
Sienoms apšiltinti naudotos termoizoliacinės plokštės su putų poliuretano užpildu, polistireninis putplastis EPS80, akmens vata „Paroc ROB80“. Taip pasiekta B energinio naudingumo pastato klasė.
II statybų etape, atsižvelgiant į I etapo metu atliktus darbus, UAB „Dizaja“ patobulino keletą inžinerinių sistemų sandarinimo, tvirtinimo ir skardinimo sprendinių. Tai leido padidinti įrengtų sistemų patikimumą ir ilgalaikiškumą.
Nuotolinis automatizuotas pastato valdymas
NØRDIKAII etape įdiegta pastato automatizuoto valdymo sistema. Ji jungia šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, gaisro gesinimo, dūmų šalinimo, apšvietimo, apskaitos surinkimo sistemas. Ši sistema numato galimybę gauti informaciją iš pagrindinių sistemų elementų apie jų darbą, sujungus valdymo elementus į bendrą kompiuterizuotą valdymo ir kontrolės įrenginių tinklą. Numatyta galimybė valdyti šiuos įrenginius nuotoliniu būdu iš bet kurios pasaulio vietos per internetą.
Valdymo sistemos operatorius gali realiuoju laiku stebėti visų pagrindinių sistemų ir įrenginių darbą, gauti visą informaciją apie įvykius ir priimti sprendimus nenumatytais atvejais bei susidarius avarinėms situacijoms, kai automatika nesuveikia arba iškyla realus pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai.
Pastate – komfortabilus klimatas
Siekiant išlaikyti pastato mikroklimato parametrus, buvo įrengtos šildymo, vėdinimo bei vėsinimo sistemos. Atestuota įmonė UAB „Dizaja“, įgyvendinanti pastatų inžinerinių sistemų projektavimo, diegimo ir kompleksinio projektų valdymo sprendimus įvairios paskirties pastatuose, NØRDIKA II plėtros etapo metu čia įrengė aukšto efektyvumo oro vėdinimo sistemas, kuriose sumontuotos vėdinimo kameros „Komfovent“. Jas naudojant patalpos ne tik vėdinamos, bet taip pat šildomos ir vėsinamos. Šis sprendinys puikiai tinka tokio tipo pastatams, leidžia greitai ir efektyviai keisti patalpų klimato parametrus. Per šį etapą taip pat buvo naudojami gamintojo „Midea“ oriniai šilumos siurbliai. Jie didžiąją dalį šildymo sezono pastatą visiškai aprūpins šiluma (šiluma bus gaminama, kol lauko temperatūra sieks iki –15 ºC). Visi pastate sumontuoti inžineriniai įrenginiai turi aukštą energinio naudingumo lygį.
Užsibrėžus tikslą tausoti energijos išteklius, patalpų orui šildyti pirmiausia išnaudojama energiškai efektyvesnė šilumos siurblių tiekiama šiluma. O jei jos nepakanka – tik tuomet naudojama miesto šilumos tinklų tiekiama šiluma.
FOTOGRAFAS Evaldas Lasys
