NT rinką Lietuvoje koreguoja ir karas Ukrainoje

2022 m. kovo 4 d.

Structum.lt.

portalas@structum.lt

Išankstiniais analitikų duomenimis, Vilniuje per vasario mėnesį rezervuota 440 naujų būstų (butų ir kotedžų) – panašus skaičius kaip ir sausio mėn. (418). Pasiūlą papildė vos du nauji projektai ar etapai, o bendras sostinės naujų būstų sandėlis sumenko nuo 3 678 būstų sausį iki 3 3396. Būsto kainos taip pat išliko beveik tame pačiame lygmenyje kaip sausį: augo vos 0,3 proc. ir pasiekė 2 504 Eur/kv. m.

Kaune antrasis metų mėnuo buvo tingiausias per pusmetį: sutarta vos dėl 53 naujų būstų rezervacijos. Antrą mėnesį iš eilės laikinojoje sostinėje rinkoje nepasirodė nė vienas naujas projektas, dėl to pasiūla smuktelėjo iki 1 056 vnt., o kainos atsispyrė nuo 2 000 Eur žymos: praėjusio mėn. gale nauji būstai pirminėje Kauno rinkoje kainavo 2 020 Eur/kv. m.

„Taigi šiandien Vilniaus rinkoje rezultatas – vertinant nepakankamą pasiūlą ir užsitęsusį patį nepriteklių – buvo geras, – Sako „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis. – tačiau visų akys dabar krypsta į Ukrainoje vykstančius įvykius. Jie yra šiurpinantys, tačiau NT rinkai Lietuvoje pasekmes jie turėtų turėti trumpalaikes ir tikrai ne dramatiškas.

Specialistas esamas nuotaikas, iš dalies, lygina su COVID-19 pandemijos pradžia, pirmuoju karantinu: tai irgi buvo naujas reiškinys, prie kurio reikėjo prisitaikyti. Kaip ir dabar, taip prieš dvejus metus susidūrėme su situacija, su kuria nemaža dalis gyventojų nebuvo susidūrę.

„Konflikto pradžioje, iki savaitgalio fiksavome sumažėjusį užklausų ir kontaktų skaičių, tačiau, skirtingai nei užpernai, prasidėjus pirmam karantinui, jis nebuvo nėra nukritęs iki minimumo ir po savaitgalio vėl kyla. Net pačiomis pirmomis karo dienomis CITUS pasirašė būstų pirkimo preliminariųjų sutarčių; tai rodo, kad nepaisant situacijos pirkėjai atsisakyti pirkti būstą neskuba“, – patvirtina Š. Tarutis.

Jis pasakoja, kad klausimų iš klientų. tiesiogiai dėl konflikto, kol kas nesulaukiama daug: klientams rūpi, ar statybos projektuose vyksta toliau.

„Savo klientams komunikuojame, kad įsipareigojimus projektuose vykdėme, vykdome ir vykdysime: statybos darbai tęsiami, su partneriais atsiskaitoma kaip įprasta, o mūsų projektuose rusiškų ar baltarusiškų medžiagų dalis tėra nereikšminga. Su trūkinėjančiomis tiekimo grandinėmis, brangstančiomis medžiagomis ir panašiais iššūkiais mūsų pirkimų skyrius efektyviai tvarkytis mokosi jau dvejus metus – jų netikėtai „nepaimsi“, – sako ekspertas.

Ko laukti toliau

Prasidėjęs neapibrėžtumo laikotarpis labiausiai priklausys nuo jo trukmės. NT eksperto vertinimu, kadangi Lietuva yra ES ir NATO narė, čia yra visiškai saugu, o pasaulis kaip niekada vieningai nuolat didina spaudimą Rusijai dėl užpultos kaimynės, didžiausia rizika rinkoms ir ekonomikai yra emocinė žmonių būsena, nerimas, kurį sukelia karas Ukrainoje. Tačiau jis neabejoja, kad vis stiprėjančios sankcijos bus efektyvios ir agresorė Rusija bus priversta deeskaluoti situaciją, o įtampa atslūgs visame pasaulyje.

Vertindamas esamą kapitalo ir pasiūlos struktūrą Vilniaus pirminėje rinkoje Š. Tarutis akcentuoja faktą, kad būsto rinka didelio spaudimo nepatirs, nes sostinėje nėra daug pastatytų ir dar neparduotų projektų, tai didelių supurtymų rinkai neatneštų – tiesiog nėra stovinčių ir „valgyti prašančių“ pastatytų ir neparduotų butų.

Iššūkių sukelti gali medžiagų ir darbo jėgos trūkumas – tačiau šios rizikos toli gražu nėra naujiena.

„Trūkinės tiekimo grandinės, dalis medžiagų taps nepasiekiamos, nes nebebus sertifikuojamos ES, o tai toliau didins būstų savikainą. Spaudimą ir šioje vietoje mažina pasiūlos konjunktūra: fiksuojant stiprų kainų augimą, plėtotojai suprato, kad ankstyvoje stadijoje išparduoti turtinius vienetus yra pavojinga. Dėl to šiandien rinkoje nėra daug projektų, kurie išparduoti net nepradėjus statyti“, – aiškina analitikas.

Iš kitos pusės, jis įžvelgia naujų galimybių: Lietuva – populiari kryptis ukrainiečiams atvykti dirbti. Dabartinėje situacijoje, fiksuojant jau daugiau nei pusę milijono pabėgėlių, tikėtina, dalis jų liks Lietuvoje ir kurs gyvenimą čia. Greičiausiai, pradžioje būstą jie nuomosis, o bet vėliau ieškos ir nuosavo būsto. Specialistas primena, kad viena didžiausių Vilniaus būsto rinkos klestėjimo priežasčių – pozityvi demografija, siekianti iki 10 000 gyventojų metinį prieaugį, ir augantis darbo užmokestis, sudarantis galimybes apsirūpinti būstu.

Žinoma, šie faktoriai gali paspartinti būsto kainų augimą, kuris gali būti staigesnis nei anksčiau prognozuoti 8–10 proc.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2022/09/STRUCTUM-soninis-baneris-1.jpg

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!