Nuo popierinių brėžinių iki informacinio modeliavimo: kaip namai kuriami XXI amžiuje


Kad ir kokios paskirties pastatas bebūtų kuriamas – verslo centras ar individualus būstas – architektams, dizaineriams, projektuotojams ir statybininkams tenka įgyvendinti daugybę užsakovo suformuotų užduočių: suprojektuoti būsimą statinį, jį vizualizuoti, suplanuoti biudžetą ir galiausiai – parodyti būsimo interjero sprendinius. Kaip efektyviai įgyvendinti visus šiuos uždavinius ir sukurti ne tik konkretų projektą, bet ir sukaupti visą jam aktualią informaciją viename faile? 

BIM modeliavimas – nuo pamatų iki jungiklių

Skaitmeninės statybos konferencijoje „BIMLINK“ pranešimą skaitęs AGACAD pastatų inžinierius Aleksandras Šeža parodė, ko artimiausiu metu prireiks visiems projektuotojams. Greitėjant projektavimo procesams ir didėjant duomenų srautams, specialistams būtina žinoti, kur operatyviai gauti užtektinai reikalingos informacijos ir kaip ją suvaldyti kuriant pastatą nuo pat pamatų iki elektros jungiklių.

„Technologijos keičia statybų ir projektavimo procesą. Atrodo, dar neseniai pieštuką ir popierių keitė kompiuterinis braižymas, o šiandien nuo jo jau pereinama prie informacinio modeliavimo. Tai kur kas patogiau, nes specialistai, o kartu ir užsakovai bei rangovai, modeliavimo sistemoje visą informaciją gali matyti sutelktą vienoje vietoje, lengvai apžiūrėti pastatą įvairiausiais pjūviais, sužinoti kokios medžiagos ir kur yra naudojamos, kiek ir kokių detalių reikia konkrečiam sprendimo įgyvendinimui“, – sako Aleksandras Šeža, AGACAD pastatų inžinierius.

Šiuo metu populiarėja informacinis pastato modeliavimas arba tiesiog BIM (angl. Building Informational Modeling) – tai profesionalų pasitikėjimą jau spėjęs užsitarnauti procesas, kuris kuriantiems pastatus skaitmeninėse platformose – inžinieriams, architektams, dizaineriams ir projektuotojams, leidžia pasiekti precizišką tikslumą ir detalumą.

Bendrovės JUNG atstovai pastebi, kad dirbant su BIM iš atskirų elementų sukuriamas trimatis informacinis pastato modelis, kuriame sukaupiama visa informacija apie inžinerinius ir konstrukcinius pastato parametrus, erdvių planavimą, sistemas ir jų elementus, interjero detalių išdėstymą, rekuperacijos ar elektros instaliacijų kūrimą, statybai naudojamas medžiagas ir tikslų jų kiekį.

Kokias bibliotekas naudoti?

Vienas svarbiausių BIM pranašumų – nuolat papildomos elementų bibliotekos, kuriose yra visa reikalinga informacija apie konkrečius produktus, jų funkcijas ir suderinamumą su kuriamu pastato funkcionalumu ir dizainu. Tinkamai sukurta elementų biblioteka pranoksta bet kokius tekstinius katalogus ir tampa kur kas funkcionalesne ir patogesne naudoti jų atmaina.

„BIM bibliotekos yra kelių rūšių. Jos gali būti privačios – pačių projektuotojų sukauptos failų bylos kompiuteryje, taip pat – debesies, kur visi žmonės gali kelti elementus, atitinkančius reikiamus standartus, arba nuolat papildomos ir prižiūrimos pačių gamintojų bibliotekos“, – pasakoja A. Šeža, statybų konferencijoje „BIMLINK“ pristatęs sektoriaus profesionalams aktualias BIM galimybes.

Modeliavimo sistema besinaudojantis specialistas, kuriantis tam tikrą pastato modelį, galį rinktis reikiamus produktus – pavyzdžiui, elektros instaliacijai kurti. Atvėręs biblioteką, jis gali matyti konkrečius produktų – šviestuvų, skydelių, jungiklių modelius, medžiagas, iš kurių jie pagaminti, matmenis ir visą kitą elemento kūrėjo pateiktą informaciją. Netgi – spalvines gamas, praverčiančias planuojant ir kuriant interjerą.

Gamintojų bibliotekos – vienos patikimiausių

Kadangi produktų kūrėjai yra suinteresuoti, kad jų sprendimai pirmieji patrauktų projektuotojų dėmesį, gamintojų bibliotekos yra vienos dažniausiai peržiūrimų ir atnaujinamų.

BIM platformoje galima rasti ir vieno solidžiausių prekių ženklų, protingo namo sistemų ir jungiklių kūrėjų – JUNG produkciją ir naudoti ją modeliuojant pastato erdves ar apšvietimą bei kitus konkrečius sumanymus.

„Modeliavimas skaitmeninėse platformose suteikia galimybę gamintojams iškart atskleisti didžiausius savo produktų privalumus ir kokybines jų savybes. Šiuo atveju, mūsų jungiklius galima iškart surasti, pasirinkti norimą rūšį, patikrinti, ar konkretus produktas pateisina visus projektuotojo lūkesčius. Ir, žinoma, esame suinteresuoti visuomet pateikti kuo naujausią, kuo aktualesnę informaciją: kai tik turime naują produktą, visuomet pridedame ją su išsamiais aprašymais į JUNG biblioteką BIM aplinkoje“, – komentuoja jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis.

Pasak jo, tokiose platformose, naudojamose pastatų kūrimui, laimi ir projektuotojas, ir jo užsakovas – klientas. Pastarajam pateikiamas iki smulkmių sukurtas namas ir jį galima apžiūrėti skaitmeninėje erdvėje visais pageidaujamais pjūviais – nelieka jokių nepamatuotų lūkesčių nei projekto rezultatui, nei konkrečių produktų gamintojams.

„Be to, ir atskirų produktų klientui nebereikia ieškoti – jau atvykęs pas gamintoją jis tiksliai žino gaminio modelį, funkcijas, kainas. Toks vieningas pastatų projektavimas skatina darbų našumą, o mūsų atveju padeda parodyti ir tuos produktus, kuriuos sunku apžiūrėti parduotuvėse: kadangi kuriame ne tik jungiklius, bet ir protingo namo sistemas, jų veikimą galima pamatyti tik konkrečiame protingame name arba skaitmeninėje projekcijoje “, – sako R. Skurdenis.

Panašu, kad informaciniam modeliavimui priklauso viso projektavimo ateitis. BIM yra procesas, kuris kasmet vis giliau skverbiasi ir reikšmingai tobulina projektuotojų ar kitų specialistų kasdienybę ir pasiekimus.

Nemokamai parsisiųsti ArchiCAD bei Revit konfigūratorius bei peržiūrėti JUNG elementų biblioteką patogiai galima paspaudus šią nuorodą: https://www.jung.lt/bim.

Bendrovės JUNG iliustracijos


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų