„O kam BIM?“

2020 m. sausio 6 d.

Jau daugiau nei dešimtmetį ekspertai kalba apie BIM (angl. Building Information Modeling, liet. SIM arba statinio informacinis modeliavimas) naudą ir net būtinybę architektų darbe. Tačiau nemažai architektų ir rangovų vis dar dvejoja, stabčioja ir trepsi vietoje. Visi argumentai, kaip perėjome prie CAD programų, taip natūraliai laikas privers pereiti ir prie BIM, sulaukia nemažai kritikos. Juk šis įrankis reikalauja papildomų įgūdžių, investicijų ir žinių. Šiandien apie tai, ar mums (ne)reikia BIM kalbamės su šios srities praktikais Architektūtors linija“ architektais Simonu Čaikausku ir Faustu Lasiu.

Ar šiandien norintys konkuruoti laiku/kokybe ar kitais parametrais architektai turi realią alternatyvą BIM’ui

F.Lasys: BIM vienareikšmiškai yra vienas veiksnių, kuris ilgainiui pradeda taupyti tavo laiką, tačiau tai neprasideda tik įsigijus programinę įrangą, visų pirma reikia sukaupti nemažą praktinių žinių bagažą bei didelę elementų, medžiagų biblioteką, tik tada galima pajusti tikrąjį efektyvumą. Visiškai kitas parametras yra kokybė. Iš esmės tai priklauso tik nuo projektuotojo asmeninių savybių. Tūkstančiai pastatų buvo pastatyti be jokių modernių programinių įrangų, tačiau tai visiškai nedarė įtakos jų kokybei. Nors kokybė ir laikas atskiri parametrai ir priklauso nuo skirtingų veiksnių, galime įžvelgti ir sąsajų. Racionalus projektuotojas laiką, sutaupytą BIM‘o dėka, gali skirti gilesniems kūrybiniams procesams, kurie daro įtaką pastato kokybei.

S.Čaikauskas: Nors architektūra darosi vis labiau ir labiau konkurencinga sritis, panašiai kaip bet kuris kitas verslas, sėkmingas kūrėjas gali sulaukti pripažinimo ir negebėdamas tobulai valdyti BIM. Be jokios abejonės, šis pastatų projektavimo būdas labai padeda architektui sutaupyti laiko braižyboje ir statytojui pinigų statyboje, tačiau nebūtinai garantuos kokybišką architektūrą. Vis dar nėra išrasto būdo kaip greitai ir tiksliai generuoti meniškai vertingas idėjas. Jos gimsta architekto galvoje, o ne kompiuterio ekrane. Situacija su BIM man primena perėjimą nuo braižybos lentos – kulmano prie projektavimo kompiuterio ekrane naudojant CAD programas. Pažvelgus atgal, ko gero, neįsivaizduotume savęs diena iš dienos plušančių prie projektų be kompiuterių pagalbos. Technologinio progreso fone visai nenukentėjo kuriamų pastatų kokybė. Taigi, BIM yra rimtas architekto pagalbininkas, bet ne kūrybos pakaitalas.

Kokie sunkumai dažniausiai iškyla projektuojant statinius pagal šią metodologiją? 

F. Lasys: Visų prima, kaip ir minėjau, norint efektyviai dirbti programa, be puikių jos valdymo žinių reikia sukaupti ir didžiules bibliotekas elementų. Kita opi problema mūsų rinkoje yra ta, kad ne visi skirtingų sričių projektuotojai apskritai naudoja BIM. Norint pilnai išnaudoti programų teikiamus privalumus reikia, kad visi specialistai dirbtų trimatėje erdvėje. Kol kas, deja, labai dažnais vaizdas architekto kompiuteryje yra ant trimačio modelio keliami dvimačiai kitų projekto dalių brėžiniai.

S.Čaikauskas: Be jau minėto žinių bagažo, reikalingo optimizuoti procesus, ir tik dalinio projekto komandos BIM‘iško išprūsimo, aš kaip jaunas kūrėjas matau kitą riziką. Vis daugiau architektų išmokę naudotis programa ir jos teikiamomis darbo su architektūrine forma galimybėmis, gali jomis apriboti savo kūrybinę paletę, nebeieškoti naujų saviraiškos būdų. Kitaip tariant kūrybos kalbą pakeisti vadinamąja BIM kalba.

Apie BIM galimybes jau kalbame daug metų. Ar metodologija keičiasi? Jeigu taip – kaip? kas keičiasi, dirbant su BIM?

F. Lasys: Iš esmės BIM koncepcija išliko nepakitusi nuo pat pradžių, galima išvesti BIM ir automobilio paralelę, nuo pat pradžių nekito nei jo paskirtis, nei principas. Nors kasmet jis tobulėja, keičiasi, tačiau pokyčiai nėra fundamentalūs ir daiktas/programa atlieka tą pačią funkciją. Kiekvienais metais gauname atnaujintas programų versijas, su pakitimais kurie paspartina darbą. Esmingesni pokyčiai susiję su BIM vyksta žmonių galvose, net ir didžiausi tokio tipo programų skeptikai, patyrę profesionalai, pamažu supranta, jog norint išlikti rinkoje, BIM yra neišvengiamas įrankis.

S.Čaikauskas: Svarbus pokytis, jog vis daugiau klientų pageidauja, kad projekto komanda dirbtų BIM aplinkoje. Šis reikalavimas pastaraisiais metais pagal nutylėjimą suprantamas privačiame sektoriuje vis drąsiau žengia į valstybinį. Galbūt tai duos naudos ir mokesčių mokėtojams, nes bus įmanoma efektyviau valdyti statybos procesus ir pastato administravimą. Tokiu būdu sutaupytus pinigus galima skirti architektūros ir statybos kokybei skatinti arba nukreipti į kitas sritis.

Konferencijoje „BIM – privalomas statybų pramonės atributas” skaitysite pranešimą „O kam BIM?“…

F. Lasys: Tai klausimas, kuris dažnai skamba iš BIM skeptikų. Šis klausimas nebūtinai atspindi mūsų poziciją. Pranešimo metu į skirtingas lentynėles bandysime sudėlioti visus ir prieš, išskirsime aspektus, kur aklai galima pasitikėti programa, o kur žmogaus intelektas yra pranašesnis. Galima sakyti, kad iš esmės bandysime per jauno architekto prizmę atsakyti į dažnai kiek ironiškai skeptikų užduodamą klausimą „O kam BIM?“

S.Čaikauskas: Gyvenime nėra vienareikšmiškai gerų arba blogų dalykų, manau tas pats pasakytina ir apie BIM. Kaip ir kiekviena naujovė, jis iš pradžių buvo sutiktas skeptiškai, vėliau vis labiau ir labiau įsileidome į savo kasdienį darbą, net gi pradėjome mokytis universitetuose. Galbūt dabar jau pasiekti ir aiškiai matomi pirmieji rezultatai. Naudojantis šia metodika suprojektuota ir pastatyta nemažai pastatų. Bendruomenė pasiekė tam tikrą brandą, kai galima apžvelgti rezultatus ir į juos pažiūrėti, ir iš kritinės, ir iš giriančios pozicijos bei atsakyti, dėl ko mums jo (ne)reikia?

Daugiau apie darbo su BIM privalumus ir trūkumus architektai Simonas Čaikauskas ir Faustas Lasys pasakos vasario 6 d. 10 val. PC OZAS, „Multikino” salėje vyksiančioje konferencijoje „BIM – privalomas statybų pramonės atributas”. Norinčių dalyvauti konferencijoje, būtina registracija: Facebook renginyje arba Structum portale.

Nors konferencija nemokama, tačiau galima pirkti bilietus ir būti garantuotiems sėdima vieta.
Bilietus galite įsigyti čia.

Temos:

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/V_JUNG_KNX_F_50_STRUCTUM-340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!