Oro uostas išmaniajame mieste

2018 m. liepos 9 d.

Admin Structum.

Tokiuose didmiesčiuose kaip Niujorkas, Čikaga ir Londonas yra ne vienas oro uostas ir dažniausiai juos valdo skirtingos, tarpusavyje konkuruojančios bendrovės. Jų atstovai pastebi naujos infrastruktūros, leidžiančios oro uostus sujungti tarpusavyje, poreikį. Nors kol kas tai tėra tyrimų ir diskusijų objektas, oro uostų architektūrai keliami vis didesni reikalavimai.

Vienas įspūdingiausių praėjusių metų statinių buvo 2017 m. baigta Oslo oro uosto plėtra. Objektas išplėstas iki 115 000 m2 (iki tol buvo apie 60 000 m2). Oro uostui buvo nustatyti nauji tvarumo standartai. Ekspertai liaupsina konkurencingą objekto dizainą, kuriame sniegas naudojamas vietoj aušinimo skysčio. Šis sprendimas buvo įvertintas pirmuoju pasaulyje oro uosto pastatui suteiktu BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method – tarptautinis prestižinis tvariųjų pastatų standartas).

Architektų bendrovė „Nordic Office of Architecture“ tęsė originalaus oro uosto architektūrinę išraišką ir racionalų paprastumą, kurį 1998 m. patys ir sukūrė, pritaikydami ir pristatydami naujus dizaino elementus keleivių patirčiai didinti. Architektai atnaujino geležinkelio stotį, kuri leidžia net 70 % visų keleivių patekti į oro uostą viešuoju transportu. Tai įspūdinga, žinant, kad tikimasi padidinti oro uosto pajėgumus nuo 19 mln. iki numatomų 30 mln. keliautojų per metus. Šiam tikslui suprojektuotas ir papildomas 300 m ilgio pakilimo taką.

Daugiadisciplinė projektavimo komanda taikė visapusišką požiūrį į tvarumą, įskaitant tai, kad buvo priimtas sprendimas kuo didesnę energijos dalį pasigaminti patiems. Sniegas nuo kilimo ir tūpimo takų surenkamas ir žiemą saugomas specialiose aikštelėse. Vasarą sniegas naudojamas aušinimui. Visame pastate pasirinktos natūralios medžiagos: grindims – mediena iš Skandinavijos miškų, panaudotas perdirbtas plienas, o statybos darbams – aplinkai nekenksmingas betonas, sumaišytas su ugnikalnio pelenais. Nors objekto dydis ir keliautojų srautas padvigubėjo, pasirinkus aplinką tausojančias medžiagas, išmetamas CO2 kiekis sumažėjo net 35 %.

Dar daugiau, pastatas pripažintas pasyviuoju, nes, patobulinus izoliacijos lygį, energijos suvartojimas sumažėjo net 50 %, palyginti su senąja Oslo oro uosto versija.

Skandinavijos architektūros biuro steigėjas ir dizaino vadovas Gudmundas Stokke komentavo, kad pastato tvarumui buvo ypač svarbūs interjero dizaino sprendimai: „Svarbiausias kokybės rodiklis – keleivių komfortas. Dirbtinis apšvietimas sukurtas tik kaip minimalus priedas prie ypač didelio natūralios dienos šviesos lygio. Jis gali būti nustatytas taip, kad atspindėtų skirtingas nuotaikas pagal orą, sezoną ir dienos laiką. Kompaktiškas pastato išdėstymas, skaidrumas ir atviros erdvės suteikia keliautojams malonumą ir ramybę. Panoraminis langas, esantis šiaurinėje pastato pusėje, 300 m ilgio stoglangis ir išlenkto stiklo langai iš abiejų pusių atveria nepakartojamą kraštovaizdį.“

Primename, kad praėjusiais metais rekonstrukcija pradėta vykdyti ir Vilniaus oro uoste, tiesa, kiek kuklesnė. 2017 m. vasarą sėkmingai iš pagrindų atnaujintas kilimo ir tūpimo takas. Taip pat buvo pakeistos senosios terminalo pertvaros, eskalatorius, inžinerinės sistemos, suformuotos naujos erdvės parduotuvėms, įrengtos naujos grindys bei keleiviniai liftai. Per 2017 m. oro uostas aptarnavo 5,2 mln. keleivių ir 55 tūkst. skrydžių. Paskutinė didelė projekto dalis – keleivių išvykimo terminalo rekonstrukcija prasidės 2019-aisiais ir tęsis iki 2021 metų.

Urbanistai sako, kad vienintelis būdas vertinti miestus kolektyviai – žvelgti į juos per oro uosto langą. Net septynis oro uostus turinčio Niujorko metropolis atliko tyrimą, kuriuo siekiama ištirti ir iš naujo įvardyti oro uostus kaip ekosistemą, priklausančią nuo architektūros ir miestų planavimo, dizaino, skaitmeninių sąsajų. Ne pelno siekianti organizacija „Aerial Futures“ kvies diskutuoti šiomis temomis jau kitą savaitę (liepos 19 d.) Denverio meno muziejuje. Pranešimus skaitys tokie ekspertai kaip Curtis Fentressas iš bendrovės „Fentress Architects“, Amy Ford iš Kolorado transporto departamento ir Fredas Merrilas iš įmonės „Sasaki“. 

/img/banners/Artwork Milena_Structum_340x600px.gif
Būk pirmas!