Palangos kino teatro „Naglis“ pritaikymo regioninės filmotekos reikmėms architektūrinio projekto konkursui pateikti 7 projektai. Kviečiame susipažinti su jais:
1. KINOPLATFORMA
IDĖJA. Pastatas formuoja Vytauto g. perimetrą. Čia kartu su Koncertų sale ir Kultūros ir jaunimo centru (Kurhauzu) jis sudaro urbanistinį trikampį, kur sutelktos erdvės įvairiems renginiams. Tai miesto kultūrinis židinys. Tačiau visuomeniniai pastatai gyvybingi tik renginių metu, o erdvės šalia jų nėra savarankiškai patrauklios.
Lyginant su Basanavičiaus gatve joms trūksta multifunkciškumo. Šalia įsikūrę nauji traukos taškai kaip „Rąžė“ ir „Meilės terasa“ per pastaruosius metus parodė platesnes galimybes laisvalaikio praleidimui prie natūralaus Rąžės upelio kraštovaizdžio.
Pagrindiniai urbanistiniai siekiai yra plėstis į rytinę pusę, reaguoti į kaimynines funkcijas, orientuotis į galimą Rąžės pakrantės plėtrą ir sujungti ją su Vytauto g. Tai leistų pritraukti platesnes vartotojų grupes skirtingu paros metu ir įveiklintų abi sklypo dalis. Sukuriant ženklišką elementą – KINOPLATFORMĄ, rytinė pusė galėtų tapti tarsi antru pastato ekranu, formuojančiu antrąjį pastato veidus ir sukurtų šiuolaikišką identitetą.
Vakarinė pusė orientuojama į aktyvią Vytauto gatvę, kviečiama aplankyti ir įsitraukti į visuomenines aktyvias funkcijas, o rytinė pusė veikia labiau kaip neformali erdvė.
2. ATGAL Į ATEITĮ
IDĖJA. Buvęs aiškiai užkoduotas vienas centrinis patekimas į pastatą skaidomas. Išlaikomas esamas, kompoziciškai stipriai artikuliuotas centrinis įėjimas, tuo pačiu formuojami papildomi, minkštesni ir šiuolaikiškesni patekimai į 
kitas pastato dalis – kino teatrą, kavinę, terasą. Iš simetrinio pastato, turinčio aiškiai suvokiamą reprezentacinę ir ūkinę puses, formuojamas pilnavertis tūris, lygiaverčiai suvokiamas skirtingais rakursais. Taip pilnai išnaudojama lokacija miesto atžvilgiu – centrinė miesto dalis ir gamtinės aplinkybės.
Visuomeninis pastatas formuoja skersinius ryšius, sujungiančius Vytauto gatvę su Rąžės upe ir naujai formuojama visuomenine erdve.
NAUJA VISUOMENINĖ ERDVĖ
Buvęs „ūkinis kiemas“ formuojamas kaip nauja ir šviesi visuomeninė erdvė, reaguojama į esamus vertingus landšafto bruožus – upės vingį su atsiveriančiomis perspektyvomis, esamą pušų masyvą. Tai ypač aktualu vertinant miesto rekreacinį potencialą ir šiltuoju metu išnaudojamus resursus. esama situacija projektuojama situacija
ARCHITEKTŪRINĖ IDĖJA
Pastato programoje užkoduotos dvi pagrindinės funkcijos – regioninė filmoteka ir kino teatras. Siekta aiškiai išskirti šias dvi funkcijas architektūrine kalba, tuo pačiu išsaugant istorinį pastato krūvį – nostalgišką modernistinio kino teatro charakterį.
FUNKCINIS SPRENDIMAS
Esama kino salė apsukama 180 laipsnių kampu. Tai leidžia po salės tūriu sukurti kokybišką, šviesią visuomeninę erdvę ir ją atverti į gamtą – Rąžės upės vingį ir prie jo augantį pušyną. Išnaudojant esamą sklypo reljefą mažoji salė projektuojama buvusios katilinės vietoje.
Uždari pastato fasadai atveriami, kuriamas atviro kino centro charakteris. Giliau sklype esantis pagrindinis patekimas į kino teatrą akcentuojamas kontrastingos spalvos grindinio danga ir fasado apdaila. Sukuriamas aiškus orientyras ir trauka nuo Vytauto gatvės pusės.
NOSTALGIŠKA ATMOSFERA
Reprezentatyvūs kino teatro fasadai, esantys Vytauto gatvės išklotinėje „įmuziejinami“ atkuriant jų vertingiausius elementus. Fasadui grąžinami langai, centrinis įėjimas su natūralaus medžio durimis, stendai afišoms, žaismingas neoninis pavadinimas. Interjere restauruojamas pano „Naglis ir Neringa“, grąžinama mozaikinio betono grindų danga. Pastato elementai atkuriami panaudojant kokybiškas ir ilgaamžes medžiagas. Istorinėje pastato dalyje įkuriama edukacinė ir ekspozicijų funkcijos – atkuriama istorinio kino teatro atmosfera papildo ir pratęsia edukacinę funkciją.
3. KINO VILA
IDĖJA. Nauja Filmoteka papildo Kino Teatrą kaip esamoje kino salėje laisvai stovintis tūris – Kino Vila – ir erdvė aplink jį. Paviljoniškų tūrių kompozicija ir medžiagiškumu yra referuojama į buvusią medinę Tiškevičių vilą ir kartu yra siekiama išsaugoti esamo kino teatro fasadus ir charakteringas erdves – viduje ir išorėje.
VAIZDAERDVĖS. Kino vila specifiškos formos – tai vieta žiūrėti (taip pat tyrinėti ir kurti) ne tik kino, bet ir judančius miesto vaizdus. Siūlomas paviljonas forma ir detalėmis kuria kadruotas, žiūros spektrą atitinkančias 
erdves su akcentiniais rakursais, fokusuotais į Palangos miesto, bei vidinius kino vaizdus – tai nauja, ženkliška, medinės vilos bruožų turinti, tūrinė kompozicija, veikianti kaip filmotekos ženklas ir vaizdo kūrimo prietaisas.
DU LYGIAVERČIAI ĮĖJIMAI – MIESTOŽENKLIAI. Esamas Naglio kino teatras ir naujai kuriama Kino Vila kartu sudaro dvigubą kompozicinę struktūrą – tai nauja ir sena, kino teatras ir filmoteka, perimetrinis tūris ir laisvai stovinti vila. Taip pat, nauja dviejų sąjunga pasiūlo dvi lygiavertes prieigas: iš Vytauto g., išsaugant istoriškai autentišką įėjimą, bei iš Rąžės upės pusės, siūlant viešą erdvę su vaizdu į upės parką ir kino terasą.
4. NAGLIS 2.0
IDĖJA. Urbanistiniu aspektu, siekiama maksimaliai įveiklinti visą objekto sklypo teritoriją, paverčiant ją lygiaverte kultūrinio komplekso dalimi (ypač sezono metu). Projekte remiamasi esamo pastato adaptyvaus pritaikymo prieiga, todėl, saugant esamą pastatą ir jo vietą, kardinalių urbanistinių pokyčių nenumatoma.
Tačiau planuojama geriau išnaudoti sklypo privalumus, t.y., pastato prieigas: 1) naujai formuojama erdvė priešais pagrindinį įėjimą iš Vytauto g. vakarinėje dalyje; 2) terasa / lauko kavinė pietinėje dalyje praėjime gilyn į sklypą; 3) lauko kinoteatras rytinėje dalyje, patrauklios rekreacinės erdvės prie Rąžės / Ronžės upės pakrantės suformavimas. Nedideliame ir gana ankštame sklype būtina maksimaliai išnaudoti jo galimybes. Daugiausiai neišn
audotų galimybių yra galinėje (rytinėje) sklypo dalyje. Laikome, kad upelio pakrantė turi didelį rekreacinį potencialą (nepaisant servitutinio privažiavimo į sklypą Vytauto g. 84). O greta išsidėsčiusių judrių ir ramių zonų derinimas – būdingas Palangos bruožas.
Praėjimo pasažu jungiamos pastato prieigos Vytauto g. ir toliau nuo gatvės esanti medžiais apaugusi rytinė dalis užtikrintų visos teritorijos įveiklinimą skirtingais scenarijais (judri erdvė prie vienos centrinių miesto gatvių, pasažas su suoliukais ir kavine, ramesnė erdvė su žalia erdvė rekreacijai ir lauko kinui).
5. JŪROS EKRANAI
IDĖJA. Architektūrinė idėja buvo atrasti dialogą tarp esamos sovietinės kino teatro architektūros ir siūlomos modernios stilistikos priestato. Siekėma funkcionalizmo švaros, vengėmiama architektūros, konkuruojančios su esamu pastatu. Sprendiniai paremti plano ryšiais bei projektavimo užduotimi.
Nauji fasadai, stiklo-fasadinės sistemos, su pirmame ir antrame aukštuose skirtingais rėmų rimtais. Ieškota, kaip atskleisti šios vietos ypatybes, sukurti individualias erdves.
6. CAMERA
Koncepcijos naratyvinis sluoksnis siekia apimti vietos istoriją (Palanga, Tiškevičių dvaras, Naglio kino teatras). Be šio istorinio – semantinio sluoksnio, labai svarbus yra naujai suteikiamas simbolinis veiksnys – kokią žinią turi skleisti naujai kuriamas krašto filmotekos pastatas. Projekto simboliui impulsą suteikė foto – kino kamera, kurianti pastato žodinę reikšmę CAMERA.
Pastato koncepcija yra šių dviejų sluoksnių kompozicija: vietos istorinis kodas Naglio kino teatro fasadas + modernaus kino meno sklaidos simbolis Camera;
restauruota Naglio kino teatro fasadų dalis – tai lengvai atpažistamas Palangos kino teatro pastatas, kurio architektūra tapusi bendrine pokario kino teatrų modernios architektūros kalba.
Išsaugoti vaizdą nuo Vytauto gatvės – reiškia išsaugoti kurorto architektūros istoriją ir išsaugoti pokario modernių kinoteatrų istoriją.
Projekto – Regioninės filmotekos sukūrimo – tikslas reikalauja modernios struktūros su būtinom erdvėm, ryšiais. tai kino salių ir AKMC patalpos projektuojamos apjungiant išsaugomą pastato dalį su naujai kuriama( statoma nugriaunant esamą žiūrovinę salę ir katilinę). Naujai projektuojama ir saugoma pastato dalys apsijungia į simbolinį Cameros tūrį. Nuo Rąžės upės pusės matome naują modernų, o kartu ir ženklišką pastatą, žvelgianti Cameros objektyvu.
7. MAVAM
IDĖJA. Pagrindinio tūrio priekiniame fasade išsaugojami ir paryškinami istoriniai pastato architektūros elementai. Kino salių tūrio fasadai kuriami imituojant 
šiuolaikinį meną, naudojamos šviesos ir metalo detalės. Trečiasis, kavinės tūris yra lyg įliejamas į gamtą, taip šis tūris priartinamas prie supančio kraštovaizdžio, Šventosios upės slėnio.
INTERJERAS. Pagrindinė erdvė, vestibiulis, projektuojamas šviesių tonų su aiškiai išskirstytomis kryptimis į skirtingas veiklas. Antrame aukšte esanti edukacinė erdvė pasižymi multifunkciškumu ir komfortabilumu, čia lankytojai galės ateiti pasisemti žinių apie filmografiją, patys kurti filmus ar vaizdo įrašus ar pailsėti.
Antrajame tūryje didžiąją dalį užima renginių salės, čia kuriamas modernus puošnus interjeras.
Trečiasis tūris yra kavinė / knygynas, tai poilsio ir gero laiko erdvė. Čia kuriamas jaukus neįpareigojantis interjeras.
FASADAS. Pagrindinis pastato fasado apšvietimas yra lyg projektorinės imitacija. Taip pabrėžiamas pagrindinis įėjimas, kuris kviečia žmones ne tik vizualiai, bet ir jausmiškai.
