Šiuo metu gatvės meno renginius organizuoja kiekvienas didesnis miestas, tačiau jie labai skiriasi. Paprasčiausias būdas surengti festivalį yra pasirinkti matomiausias sienas ir sukviesti kuo garsesnius menininkus joms išpiešti. Taip mieste paliekamas ryškus pėdsakas. 

Kasmet vykstančio „Vilnius Street Art“ organizatoriai semiasi patirties iš vieno svarbiausių gatvės meno renginių pasaulyje „Nuart“, kuris vyksta Norvegijos Stavangerio mieste, turinčiame vos 130 tūkst. gyventojų. Nuo 2001-ųjų gyvuojantis nekomercinis „Nuart“ sutraukia svarbiausius pasaulio gatvės menininkus ne tik tam, kad papuoštų miestą, bet kad nagrinėtų netikėtas temas, atrastų naujų talentų ir kūrybinių krypčių.

Gatvės meno populiarumas pavertė jį įrankiu įvairiems tikslams – spręsti vietos bendruomenių socialines problemas, atkreipti dėmesį į gamtosaugines krizes ir rinkti lėšas kovai prieš aplinkos niokojimą. Tačiau ryškiausia tendencija yra gatvės meno komercializavimas, kai festivalius užsako valdžia arba įmonės, norinčios pasireklamuoti ir parodyti savo progresyvumą. „Tai, kad Dubajuje prekybos centras organizuoja festivalį, rodo, kad gatvės menas yra nebe nišinė, o labai konvencinė veikla“, – sako „Vilnius Street Art“ kuratorė Gabija Grušaitė.

Grafikas Dominykas Gutauskas teigia, kad esminis gatvės meno judėjimo bruožas – meno integravimas į plačiąją visuomenę.

„Kuriant gatvėje, tenka stebėti reakcijas ir smagu, kad dauguma žmonių reaguoja pozityviai ar net susižavėję: pagiria, pasidžiaugia, kai kurie net padėkoja. Smagu, kai užkalbina vyresnės kartos menininkai ir pabendrauja kaip lygūs su lygiu, pataria. Tai darbo procese labai žavi ir įkvepia. Galbūt miestiečiai teigiamai reaguoja dar ir dėl to, jog šis menas yra lengvai pasiekiamas, šiek tiek akiplėšiškas, kuriamas tiesiog čia ir dabar – gatvėje. Manau, įspūdį daro ir dideli kūrinių masteliai. Tikriausiai dėl savo vis dar neįprasto žanro jis yra patrauklus, romantiškas, jaunatviškas ar nerūpestingas. Tačiau nereiškia, kad į tai, ką darome, žiūrime pernelyg atsipalaidavę ar nerimtai“, – miestiečių reakcijomis dalijasi menininkas Tadas Vincaitis (Plūgas).

Kita vertus, kartais architektūra, kaip meno sritis, taip susilieja su gamta ir aplinka, kad jų atskyrimas būtų beveik brutualus. Garsi fotografė Nina Košak užfiksavo miesto meno pavyzdžius arba, kaip ji pati sako, kada visa visas miestas yra vienas didelis eskizas. 

Nina Košak nuotr.