Architektas Patrikas Schumacheris pasiūlė kaip įveikti būstų krizę

2019 m. liepos 29 d.

Jis pasiūlė panaikinti socialinį būstą ir privatizuoti gatves. Tuomet britai pradėjo stebėtis, ar garsiosios architektės Zaha Hadid, nuolat į skandalus įsiveliantis, įpėdinis yra labiausiai nekenčiamas žmogus architektūroje? Neilgam, nes ilgiau padiskutavus paaiškėjo, kad architekto siūlomos novatoriškos idėjos gali tapti išsigelbėjimu nuo būsto krizės.

Kai Patrikas Schumacheris, kuris perėmė studijos „Zaha Hadid Architects“ vairą po to, kai 2016 m. pradžioje mirė legendinė jos įkūrėja, pasakė kalbą Pasaulio architektūros festivalyje Berlyne, jis beveik sukėlė riaušes. Kalboje, kurioje buvo kalbama apie tai, kaip sumažinti miesto būstų kainas, jis pasiūlė panaikinti socialinį būstą, privatizuoti visas viešąsias erdves – įskaitant gatves – ir parduoti plėtrai didžiąją dalį Londono Hyde parko.

„Mano mintys, kurias aš propaguoju, yra neįprastos, bet aš manau, kad jos yra reikalingos“, – tuokart sakė  Patrik Schumacher. Po tokių pasisakymų kai kurie kolegos ragino neleisti jam ateityje rašyti ir viešai kalbėti.

Kai visiems, tai niekam?

P. Schumacheris nebuvo jokia užribio figūra. Jis buvo vienos iš garsiausių architektų studijos partneris, kuris padėjo sukurti visame pasaulyje pripažintus statinius, pradedant MAXXI muziejumi, Romoje. Jis turi filosofijos daktaro laipsnį ir yra parašęs dviejų tomų veikalą „Architektūros autopoezė”. Mirus „Zaha Hadid Architects“ įkūrėjai jis paveldėjo ne tik įmonės vadovo kėdę, tačiau ir įtaką.

„Jei šiandien žiūrėsite į viešąsias erdves, tai turėtų būti viską apimančios erdvės skirtos visiems, tačiau jos yra griežtai kontroliuojamos. Tai yra bendro pobūdžio, tam tikros statistinio žmogaus ir statistiniams žmogui sukurtos erdvės, dažniausiai be įkvėpimo. Manau, turėtų būti daug daugiau įvairovės. Manau, kad šios viešosios erdvės yra iššvaistytos, jei jas tvarko visuomenė, vietiniai biurokratai. Įsivaizduočiau, kad gatvės įgauna charakterį, jei verslininkai įsivaizduoja savo potencialą ir jį išlaisvina”, – sakė architektas.

Didinti užstatymo intensyvumą

P.Schumacheris dažnai įsivelia į tokius viešus disputus. Jis beatodairiškai teigė, kad „parametrizmas“,turėtų pakeisti modernizmą, kad jis taptų universaliu XXI amžiaus stiliumi. Jis nevengia ginčytis su architektūros kritikais. Socialiniuose tinkluose jis rašė, kad vyriausybės neturėtų daugiau finansuoti meno ir architektūros mokyklų. Tačiau jis gana stebėtinai pagrindžia savo liberalųjį požiūrį.

Kalbėdamas apie tai, kaip sukurti būstą kiekvienam, architektas sakė, kad išeities taškas – ne būsto krizės sprendiniai, o bendras inovacijų trūkumas ir pernelyg didelis vystymosi proceso gretinimas, kuris, pasak pranešėjo, yra įperkamumo krizės veiksnys.

„Teritorijų užstatymo planai neveikia, paskirstant žemės paskirtį. Žemės naudojimas yra nustatytas politiškai. Bendri sutarimai lyg iš anksto apsprendžia kiekvieną kvadarinį metrą. Mes turime tūkstantį visuomenės grupių, kurios neprivalo būti vienodai aptarnaujamos kiekvienoje erdvėje. Galėtume turėti tam tikrų erdvių, kurioms būtų įmanoma šiek tiek sumažinti taisykles. Kitoje erdvėje jūs aptarnaujate kitokią visuomenės dalį”, – sakė jis.

Kaltinamos ne tik taisyklės, bet ir patys reguliuotojai. „Planuotojų galia suteikia daug netikrumo. Londono ir kitų miestų tankis yra per mažas. Tankis nėra tai, ką aš abstrakčiai skatinu. Tai yra kažkas, ko norima“, – tvirtina architektas.

Visa tai prieštarauja visuotinai priimtam metodui, kai bandoma padaryti būstą prieinamesnį.

Atsisakyti subsidijų

„Tai prisideda prie to, kad mažėja būstų įperkamumo. Jei visą naują plėtrą apkraunate 50% subsidijuojamu būstu, tai yra kažkas, kas įskaičiuojama į kainas ir butai tampa brangesni. Yra savotiška veidmainystė nuolat minėti kylančias kainas, tačiau galų gale neleisti joms kristi.  Aš buvau pavaizduotas kaip toks piktadarys, kaip fašistas, o tiesiog išsakiau nuomonę, kad miestai turi ir toliau pritraukti geriausius ir šviesiausius piliečius, įskaitant imigrantus, ir sukurti „klasterizuojančią“ aplinką kūrybinės klasės pramonės klestėjimui“– teigė architektas.

Žemės kainos yra didžiausia grėsmė šiam miesto prioritetui. Žmonės išsikrausto iš Los Andželo, iš Bay įlankos. Dėl žemės kainų jie turi sukurti kitas technologijų grupes.

Kai kurie Schumacherio kritikai pripažįsta, kad idėja diferencijuoti būstus ir erdves yra tinkama. Rašydamas „Architektų žurnale“ Paulius Finchas palaikė P. Schumacherio raginimą didinti užstatymo tankį ir permąstyti standartus. Urbanistė Lanas Ritchie planavimo reglamentų permąstymą pavadino „teisėtu“. Žinoma jie griežtai atsisako palaikyti P. Schumacherį dėl socialinių būstų panaikinimo.

„Didžioji dalis to, ką jis pasakė, buvo aiškiai nepriimtina tiems auditorijos žmonėms, taip pat ir man, turintiems socialinę sąžinę“, – rašė L. Ritchie.

Leisti rinktis rinkai

P. Schumacherio idėjos apima tankų globalų miestą, tranzitą, kūrybinių klasių ekonomiką, imigraciją ir įvairovę, architektūros ir dizaino galią pagerinti gyvenimą. Jis siūlo pašalinti visas kliūtis laisvos rinkos viršenybei ir pasiūlyti rinkai daugiau apsisprendimo variantų nei tiesiog vienas standartizuotas būstas, kuriame virtuvė sujungta su gyvenamuoju kambariu ir mažas dešimties kv metrų miegamasis.

„Pagrindinė prielaida yra tai, kaip mes iš tikrųjų galime sukurti gerovę visiems “, – rašė architektas.

Matthew Joseph nuotr. 

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/V_JUNG_KNX_F_50_STRUCTUM-340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!