Pastatai, funkcionuojantys kaip puikiai sureguliuoti robotai arba 10D realybė

2019 m. vasario 7 d.

Agnė Vilkišienė.

agniete@structum.lt

„Žmogaus gyvenimas vos spėja paskui inovacijas. Architektūra taip pat keičia žmonių gyvenimus. Tad kaip inovacijos keičia architektūrą?“, – vasario 7 dieną, vykusios konferencijos „Šiuolaikiniai pastatų modeliai ir jų architektūra” metu, klausė konferenciją moderavusi Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė.

Pastatas – aplinkos dalis

Architektas prof. Gintaras Čaikauskas konferencijos dalyvius iškart pastatė į prieštarą. Savo pranešime „Architektūra – aplinkos dalis. Tradicijos versus inovacijos“ skaitė pranešimą apie modeliavimą.

„Eidamas į paskaitą, pamačiau robotą su užrašu 9D. Mes architektai džiaugiamės, kad turim 3D. Taigi, klausimas, kiek gi tų D iš viso gali būti? Aš manau, kad gali būti 10D. Apie 9D galima pasiskaityti, bet į dešimtąjį – aš noriu atkreipti dėmesį ir pasiūlyti savo versiją – tai yra žmogaus pasąmonė. Tas 10D yra galbūt 1D. Nesvarbu kurioje srityje dirbame, bet jeigu to 1D neturėsime, tai nebus nieko“, – sako architektas, rodydamas Lukiškių aikštės projekto 3D vizualizaciją.

Šiandien jau ne tik maketuojame ir modeliuojame. Kaip pasakoja architektas, vis labiau populiarėja filmukai, kuriuos per akinius žiūrėdamas klientas/užsakovas gali praktiškai pasižvalgyti po ką tik pasiūlytą projektą, t.y. paliesti jungiklį ar stalą, pasivaikščioti erdvėse.

Pasak prof. G. Čaikausko, gavus užduotį, kūrėjas meninę idėją paverčia koncepcija ir pradeda modeliavimą: eskizavimas ranka (šis modeliavimo metodas senas kaip pats pasaulis. Juk ir Pitagoras piešė smėlyje), maketavimas, kompiuterinis modeliavimas (atsiradusios technologijos pakeitė, tačiau nesumenkino pirmųjų archajiškų metodų), tuomet konceptuali vizualizacija, maketas ir virtualūs brėžiniai.

 „Net kelis apdovanojimus laimėjusios „Paroc“ gamyklos maketai buvo brėžiami ranka. Atsiradusios kompiuterinės technologijos padeda architektui, tačiau 10D niekur neišnyksta. Man visada brangūs pirmieji eskizai, tai tas 10D, nuo kurio viskas prasideda. Kūrėjas, kuris jaučia kūrybos džiaugsmą ir gali vadovautis jausmu, o ne protu, yra labai laimingas“, – sako architektas.

Pranešėjas pasakojo, kaip dalyvavo konkurse „Klaipėdos Naftos“ administracinių patalpų projektavimui. Buvo apsiūlytas labai nestandartinis pasiūlymas, tačiau komisijos nariai darbą atmetė, įvardindami, kad tai ne architektūra, o dizainas. Vėliau tarptautinė žiūri kitame kontekste šį projektinį pasiūlymą nominavo kaip labiausiai inovacinį projektą.

Apie tai, kad architektūra yra aplinkos dalis, o besikeičiant aplinkai neišvengiamai keičiasi ir statiniai, skaitė pranešimą ir architektas Algimantas Neniškis. Pasak jo, visų pokyčių kontekste svarbiausiu išlieka žmogus. Ir nesvarbu ar tas žmogus gyvena Olandijoje ar Vilniuje.

„Olandus permeskime į Vilnių, o vilniečius į Amsterdamą ir pamatysime, kokie vienodi mes esme. Skiriasi tik įstatyminės bazės“, – kalbėjo A. Neniškis ir pridūrė, kad norėdami pakeisti aplinką, turime pradėti svajoti.

Architektas konferencijos dalyviams pateikė net kelis pavyzdžius, kaip galima įkvėpti gyvenimą į gatves. Juk architektas gali užtikrinti, kad saulė šviestų į langus, kad mažos bendruomenės galėtų laisvai ir saugiai naudotis pirmais aukštais. Kaip pasakoja pranešėjas, yra mitas, kad daugiaaukščiai pastatai daugiau talpina gyventojų. Iš tiesų tarp jų turi būti platesnės gatvės, didesni atsitraukimai.

„Projektuodami daugiabučių kvartalą Olandijoje, mes koncentravomės į viešųjų erdvių sukūrimą, erdvės, dedikuotos gyventojams, puoselėjimą. Kad gyventojai turėtų pirmąjį aukštą ir visus jo privalumus. Viešųjų erdvių ir gatvių tinklą ilgai kūrėme ir Vilniuje projektuodami prekybos centrą „Ogmios miestas“. Jeigu prekybos centras būtų automobilis, tai „Ogmios miestas“ būtų dviratis arba kabrioletas. Jeigu lis – lankytojas sušlaps, jeigu saulė švies – įdegs. Kurdami šią sistemą siekėme sukurti be tarpišką ryšį su aplinka. Kad būtų saugu, kad nereiktų kovoti su savo mažamečiu, norinčiu eiti žaisti, o galima būtų kartu su juo išeiti į žaidimų aikštelę ir naudotis viešosiomis erdvėmis. Tam tikri elementai, tarkim, mažesni nei standartiniai suoliukai, sukūrė naują požiūrį į visą sistemą, suprogramavo, kad žmogus gali tikėtis daugiau“, – pasakoja pranešėjas.

Algimantas Neniškis apibūdina ir savo architektų studijos „DO architects“ biuro patalpas. Visiškai panaikintas ryšys tarp aplinkos ir biuro. Atviri langai, dirbdamas pakeli galvą ir matai, kad ateina klientas. Taip emociškai pasiruoši sutikti tą žmogų.

„Mes galime pakeisti begalę dalykų, galime savo gyvenimą padaryti tokį kaip Olandijoje. Aš nesiskundžiu Vilniumi. Turiu vieną dilemą. Noriu padaryti, kad Vilnius būtų prie jūros. Šyla klimatas – gal išdegs? Galima pasitelkti technologijas, kurios bangas kelia baseinuose. Vilnius yra pilnas vietos, kuriose galima padaryti geriausią bangą, sukurti rekreacijos zonas. Kodėl sostinė negali būtų kurortu? Juk čia tiek sutvarkytų takelių. Norite nesutvarkytų? Prašom, penkiolika minučių nuo miesto centro. Svajokime ir kurkime savo miestus“, – sako pranešėjas ir priduria, kad inovacijos daro miestus geresnius, tačiau tai nėra architekto duona. Jis gali moderuoti ir naudoti inovacijas, o ne jas kurti.

Pastatas – robotas?

Katalonijos pažangios architektūros instituto architektas Marco Ingrassia tuojau oponavo pranešėjui. Pasak jo, technologijos keičia miestų struktūrą, tad kaip tos struktūros prisitaiko prie šiuolaikinių tempų? Skaitmenis ryšys ir kitos inovacijos pastatus pavertė mažais robotais. Tad mes turime keisti ir pastatų dizainą.

„Architektūra turi duoti atsakymus ir spręsti socialines bei klimato kaitos problemas. Mes vis dar gyvename miestuose, kuriuos keisdami kartais pamirštame skirtingas miestų zonas: senamiestis, pramoniniai rajonai, tankiai apgyvendintos zonos. Esame erdvės vartotojai, kurie skaitmeninio ryšio ir išmaniųjų įrenginių pagalba naikina ribą tarp virtualios realybės ir realybės. Taigi, pastatai turi tapti kompiuteriais“, – sako M. Ingrassia.

Katalonijos pažangios architektūros institutas dirba su skirtingų sričių specialistais, o jų tyrimų pagrindas yra įvairių sričių, įvairių gebėjimų turinčių žmonių (verslo ir akademijos atstovų) komandinis darbas.

Katalonijos pažangios architektūros institutas prieš keletą metų pirmasis pasaulyje 3D technologijomis atspausdino tiltą, kuris ir šiandien tebestovi Barselonoje. Ir ties tuo nesustojo. Pranešėjas klausia, kokios medžiagos turi didžiausią potencialą? Buvo tikslas atspausdinti su 3D technologijomis medžiagą, kuri būtų energetiškai efektyvi. Tačiau kaip ta pati sistema gali dirbti ir pasyviai, ir aktyviai? Tam panaudota keramika ir į ją integruotos samanos.

„Samanos gali augti tamsoje ir kurti energiją net ir šešėlyje“, – pastebi M. Ingrassia. 

Apie tai kaip išsaugoti sąmanas ne metus ir ne du papasakojo „Gaja Decor group“ vadovė Asta Krikščiukienė. 

Ne tik pastatas yra aplinkoje, bet ir atvirkščiai. Aplinką galime/būtina perkelti ir integruoti į interjerą. Išsaugoti augalus bandyta jau seniai. Buvo žinoma, kad augalus stabilizuoti galima ištraukiant iš jų vandenį ir pripildant glicerino. Ta kokybiškai pavyko padaryti tik prieš 25 metus, prancūzams. Dabar kompanijos ir plantacijos yra įvairiuose pasaulio vietose: Kolumbijoje, Ekvadore…

„Ši technologija yra patentuota. Ji inovatyvi ir patraukli ne tik todėl, kad augalams nereikia priežiūros, laistymo, tačiau ir todėl, kad gražiausiu vegetacijos laikotarpiu užkonservuoti augalai turi nedegumo klasės sertifikatą, sugeria garsą. Augalai išsaugo savo kvapą. Augalai leidžia kurti įvairias idėjas įgyvendinti žmonių svajones. Iš jų galima kurti gėlių kompozicijas, paveikslus“, – pasakoja pranešėja, rodydama įstabaus grožio pavyzdžius.

 „Gaja Decor group“ turi daugiau nei aštuonias rūšis eukaliptų, kvepiančių rožių ir kitų gėlių, egzotinių augalų. Iš jų gaminami šviestuvai Vokietijoje sulaukė milžiniško populiarumo. Augalai gyvena ten kur natūraliomis sąlygomis negalėtų gyventi. Juos galima transportuoti, panaudoti ne vieną kartą.

Patogiam gyvenimui

Konferencijos „Šiuolaikiniai pastatų modeliai ir jų architektūra” pranešėjai akcentavo, kad plečiasi ne tik miestų teritorijų ribos, tačiau ir patys miestai stiebiasi į viršų. Bendrovės „Hydro Building Systems“ Baltijos šalių vadovas Rimantas Staknevičius pastebėjo, kad per artimiausius penkis metus Londone iškils daugiau nei 500 aukštybinių pastatų, kurie visiškai pakeis dabartinę miesto panoramą. Tos pačios tendencijos pastebimos ir kituose miestuose. 

„Klimatui atšilus dviem laipsniais Celcijaus, ketvirtadalis gyvosios faunos išnyks. Žmonės bus priversti migruoti į kitas klimatines zonas. Dėl ko mes turime turėti šiltus langus? 40 proc. energijos pasaulyje suvartojama pastatams šildyti. Šį energijos suvartojimą reikia mažinti. Todėl vienas iš „Hydro Building Systems“ įmonės siekių – tapti ekologiškesniais, t.y. kad medžiagos būtų tvaresnės, produktai energetiškai efektyvesni. Taip, aliuminio produktai gali būtų ir tvarūs, ir energetiškai efektyvūs“, – sako R. Staknevičius.

Pranešėjas pasakoja, „Hydro75” – iš perdirbtų technologijų pagaminta medžiaga. „Hydro Building Systems“ pirmieji pristatė ir į rinką įvedė poliamidą sukurtą iš perdirbtų medžiagų.

Apie tai, kad rinka keičiasi, todėl keičiasi ir rinkai siūloma produkcija, konferencijoje pasakojo dar vieni inovatoriai – Algis Kviklys, įmonės „Inovatyvi statyba“ direktorius. Pranešėjas pasakoja, kad inovatyvios statybos technologijos pirmiausiai suteikia milžinišką vertę užsakovams.

„Pagal individualius brėžinius pagaminame, transportuojame ir sujungiame modulinį namą. Per dvidešimties metų patirtį daug kartų matėme statybinę estafetę, kurią vienas kitam perduoda mūrininkai, betonuotojai, fasadininkai ir t.t. O mes siūlome viską iš vienų rankų – apšiltintą individualų namą vos per vieną mėnesį“, – pasakoja A. Kviklys.

Visi žinome betoninį skydą, kurį pagamina ir surenka, o tada jį sandarina. Tad kuo skiriasi „Inovatyvi statyba“? A. Kviklys pasakoja, kad betono ir armatūros pagalba viską sujungia su šilta, besiūle konstrukcija. Blokeliuose naudojamos medžio drožlės yra gerokai stambesnės nei įprastai, todėl suteikia tinkamą purėtumą ir drėgmės pasiskirstymą, o tai lemia puikias termoizoliacines savybes, mikroklimatą.

Tai reiškia, kad tinkamą varžą galima gauti parinkus tinkamą blokelio arba termoizoliacijos storį. Išskirtinė vertė vartotojui – labai preciziškas tikslumas, tempas ir laiku įgyvendinamas projektas.

Apie tai, kad gyvename per greitai besikeičiančiame pasaulyje, kad aukotume savo komfortą, kalba ir Povilas Mizgaitis, bendrovės „Paradis liftai“ pardavimų vadovas. Liftų įrengimo tendencijos krypsta trejomis kryptimis: inovacijos, pritaikomumas ir komfortas.

Kaip pasakoja Povilas Mizgaitis, liftai tai nėra vien tik kelionė į viršų. Šiandien matome miestų, kuriuose neužtenka pakilti į vieną dangoraižį, plėtrą. Kalbame apie miestus, kuriuose dangoraižių kompleksai skatina ieškoti naujesnių, inovatyvių ir patogesnių sprendimų.

„Rinkos inovacijų lyderis „Thyssenkrupp“ pasiūlė sprendimus, kuriais galima perkeliant per tą patį laiką, tiek pat žmonių, sutaupyti beveik penktadalį vietos. Tereikia liftus, važiuojančius viena šachta, skaidyti į viršutinės ir apatinės dalies, o pirmame aukšte įrengti dvi patekimo į liftą aikšteles. Vilniuje yra trys tokios sistemos. Naujausiame objekte Saudo Arabijoje – vienuolika. Tačiau yra išmanesnių sistemų. Viena tokių „Twin“ sistema. Tai pati sistema, tik liftai nesujungti, o važiuoja atskiromis šachtomis. Magnetinių jutiklių pagalba yra užtikrinamas saugumas, kad jie nesusidurtų. Ši sistema leidžia sutaupyti 25 proc. ploto. Taigi, iš keturių šachtų lieka trys“, – apie inovacijas pasakoja P. Mizgaitis.

Pranešėjas pastebi, kad liftai reikalingi ne tik dideliuose miestuose, dideliuose pastatuose. Liftas ar keltuvas dažnai pasitarnauja ir mažose viešbučiuose, erdvėse. Šiandien liftai gali būti sumontuojami ir labai mažose šachtose (kalbama apie 36 cm), jie gali kilti kampu ir užtikrinti komfortą beveik visose gyvenimo situacijose.

„Paradis liftai“ atstovas pristatė liftus, skirtus individualiems namams ar butams. Su išmaniuoju įrenginiu galima keisti tokio lifto spalvą, dizaino elementus. Plonos, bet tvirtos konstrukcijos ir tylus veikimas, galimybė valdyti telefonu – tai kas leidžia pamiršti varginančią buitį namuose.

Išmanaus apšvietimo įtaka

Pasak „Biownlight“ verslo vystymo vadybininkės Eglės Mikštavičienės, niekas nenori svajoti, galvoti kaip save realizuoti ir net valgyti tamsoje. Saulė daug metų valdė žmogaus dienos ritmą. Prieš du milijonų metų, kai žmogus  surado ugnį, žmogus pradėjo kurti savo taisykles. Ir tik prieš 200 metų, jau su elektros lempute rankoje, žmogus pradėjo keisti dienos ritmą.

„Žmogus bus visada valdomas pagrindinių stichijų. Niekas net nekeliame klausimo, kad vanduo, maistas, žemė, oras turi būti švarūs, o kaip dėl šviesos? Šviesa mums atrodo savaime suprantamas, pamatinis poreikis. Tamsoje niekam nerūpi ar esame sotūs. Mes nenorime nieko daugiau, kaip vėl gebėti susigaudyti erdvėje. Viena smegenų dalis kontroliuoja energijos suvartojimą, maisto kiekio poreikį, cukraus balansą. Ir visą informaciją ši smegenų dalis gauna iš akies. Šviesos spektro pokytis inicijuoja miego hormono gamybą vakare, o ryte – atvirkščiai. Deja, šiuo metu didžiąją dalį dienos praleidžiame patalpose ir šis ritmas išsiderina“, – sako E. Mikštavičienė.

Šiemet planuojama Vilniuje pastatyti dar 170 tūkst, kv. m papildomo ploto biurams. Biuras tampa motyvatoriumi, ypač srityse, kuriose vyksta kova dėl darbuotojų. Ir pastatytas darbo stalas prie lango jokiu būdu nereiškia sprendimo. Tuomet kyla kiti klausimai – vėsinimas, patalpų šildymas. Taigi, sprendimą turi pateikti inovacijos. Sveiko ir žmogaus bioritmui naudingo apšvietimo integravimas į pastatus leidžia padidinti žmogaus produktyvumą.

„Didžiausia vertybe išliko žmogus. „Biownlight“ kartu su Kauno technologijų universiteto mokslininkais sukūrė apšvietimo technologiją, kuri subalansuoja žmogaus bioritmus. Tai saulė po stogu. Vidinis laikrodis, dienos eigoje, automatiškai palaiko natūralų ritmą. Ryte mėlynas šviesos kiekis palaiko budrumą, antroje dienos pusėje šio atspalvio sumažėja ir leidžia žmogaus kūnui atsipalaiduoti. „Biownlight“ technologija nesukelia akių peršėjimo, nėra (ne)matomo mirgėjimo“, – sako pranešėja.

/img/banners/baneris-(340x600-px).jpg
Būk pirmas!