PASTATAI, VIRSTANTYS KOMPIUTERIAIS, ARBA 10D REALYBĖ

2019 m. kovo 1 d.

Admin Structum.

admin@estructum.lt

Skaitmeninis ryšys pastatus pavers robotais arba bent jau išmaniaisiais įrenginiais – tokias tendencingas prognozes vasario 7 d. išsakė inovacijų ir architektūros lyderiai žurnalo STRUCTUM organizuotoje konferencijoje „Šiuolaikiniai pastatų modeliai ir jų architektūra“.

PASTATAS – APLINKOS DALIS

Architektas prof. Gintaras Čaikauskas konferencijos dalyviams iškart nurodė prieštarą, skaitydamas savo pranešimą apie modeliavimą „Architektūra – aplinkos dalis. Tradicijos versus inovacijos“.

„Eidamas į paskaitą, pamačiau robotą su užrašu 9D. Mes, architektai, džiaugiamės, kad turime 3D. Taigi klausimas, kiek gi tų D iš viso gali būti? Aš manau, kad gali būti 10D. Apie 9D galima pasiskaityti, bet dėl dešimtojo noriu atkreipti jūsų dėmesį ir pasiūlyti savo versiją, kad dešimtasis matmuo yra žmogaus pasąmonė. Tas 10D galbūt yra pirmas D. Nesvarbu, kurioje srityje dirbame, bet, jeigu 1D neturėsime, nebus nieko“, – sakė architektas, rodydamas Lukiškių aikštės projekto 3D vizualizaciją.

Šiandien jau ne tik maketuojame ir modeliuojame. Kaip pasakoja architektas, vis labiau populiarėja filmukai, kuriuos žiūrėdamas per akinius klientas / užsakovas gali praktiškai pasižvalgyti po ką tik pasiūlytą projektą, t. y. paliesti jungiklį ar stalą, pasivaikščioti po erdves.

Pasak prof. G. Čaikausko, gavęs užduotį, kūrėjas meninę idėją paverčia koncepcija ir pradeda modeliuoti: eskizavimas ranka (šis modeliavimo metodas senas kaip pats pasaulis – juk ir Pitagoras piešė smėlyje), maketavimas, kompiuterinis modeliavimas (atsiradusios technologijos pakeitė, tačiau nesumenkino pirmųjų archajiškų metodų), tada konceptuali vizualizacija, maketas ir virtualūs brėžiniai.

„Net kelis apdovanojimus laimėjusios „Paroc“ gamyklos maketai buvo braižomi ranka. Atsiradusios kompiuterinės technologijos padeda architektui, tačiau 10D niekur neišnyksta. Man visada brangūs pirmieji eskizai, tai tas 10D, nuo kurio viskas prasideda. Kūrėjas, kuris jaučia kūrybos džiaugsmą ir gali vadovautis jausmu, o ne protu, yra labai laimingas“, – sakė architektas.

Apie tai, kad architektūra yra aplinkos dalis, o kintant aplinkai neišvengiamai keičiasi ir statiniai, skaitė pranešimą ir architektas Algimantas Neniškis. Pasak jo, visų pokyčių kontekste svarbiausias išlieka žmogus. Ir nesvarbu, ar tas žmogus gyvena Olandijoje, ar Vilniuje.

„Olandus permeskime į Vilnių, o vilniečius – į Amsterdamą ir pamatysime, kokie vienodi esame. Skiriasi tik įstatyminės bazės“, – kalbėjo A. Neniškis.

Architektas vieną iš savo ir komandos kurtų projektų – „Ogmios miestą“ – apibūdino kaip dviratį.

„Jeigu prekybos centras būtų automobilis, tai „Ogmios miestas“ būtų dviratis arba kabrioletas. Jeigu lis – lankytojas sušlaps, jeigu saulė švies – įdegs. Kurdami šią sistemą, siekėme sukurti tiesioginį ryšį su aplinka. Kad būtų saugu, kad nereikėtų kovoti su savo mažamečiu, norinčiu eiti žaisti, o galima būtų kartu su juo išeiti į žaidimų aikštelę ir naudotis viešosiomis erdvėmis“, – pasakoja pranešėjas. Tam tikri elementai, tarkim, mažesni nei standartiniai suoliukai, sukūrė naują požiūrį į visą sistemą, suprogramavo, kad žmogus gali tikėtis daugiau.

„Mes galime pakeisti begalę dalykų, galime savo gyvenimą padaryti tokį, kaip Olandijoje. Aš nesiskundžiu Vilniumi. Turiu vieną dilemą. Noriu padaryti, kad Vilnius būtų prie jūros. Šyla klimatas – gal išdegs? Galima pasitelkti technologijas, kurios bangas kelia baseinuose. Vilnius yra pilnas vietų, kuriose galima padaryti geriausią bangą, sukurti rekreacijos zonas. Kodėl sostinė negali būti kurortas? Juk čia tiek sutvarkytų takelių. Norite nesutvarkytų? Prašom – 15 min. nuo miesto centro“, – sakė pranešėjas ir pridūrė, kad inovacijos daro miestus geresnius, tačiau tai nėra architekto duona. Jis gali moderuoti ir naudoti inovacijas, o ne jas kurti.

SKAITMENIS RYŠYS PASTATUS PAVERTĖ ROBOTAIS

„Žmogaus gyvenimas vos spėja paskui inovacijas. Architektūra taip pat keičia žmonių gyvenimus. Tad kaip inovacijos keičia architektūrą?“ – klausė konferenciją moderavusi Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė.

Katalonijos pažangios architektūros instituto architektas Marco Ingrassia sakė, kad technologijos keičia miestų struktūrą, tad kaip tos struktūros prisitaiko prie šiuolaikinių tempų? Skaitmenis ryšys ir kitos inovacijos pastatus pavertė mažais robotais. Todėl turime keisti ir pastatų dizainą.

„Architektūra turi duoti atsakymus ir spręsti socialines bei klimato kaitos problemas. Mes vis dar gyvename miestuose, kuriuos keisdami kartais pamirštame skirtingas miestų zonas: senamiestis, pramoniniai rajonai, tankiai apgyvendintos zonos. Esame erdvės vartotojai, kurie skaitmeniniu ryšiu ir išmaniaisiais įrenginiais naikina ribą tarp virtualios realybės ir realybės. Taigi pastatai turi tapti kompiuteriais“, – sakė M. Ingrassia.

Katalonijos pažangios architektūros institutas dirba su skirtingų sričių specialistais, o jų tyrimų pagrindas yra įvairių sričių, įvairių gebėjimų turinčių žmonių (verslo ir akademijos atstovų) komandinis darbas.

Katalonijos pažangios architektūros institutas prieš kelerius metus pirmasis pasaulyje naudodamasis 3D technologijomis išspausdino tiltą, kuris ir šiandien tebestovi Barselonoje. Ir atlikę tai nesustojo. Pranešėjas klausia, kokios medžiagos turi didžiausią potencialą? Buvo tikslas išspausdinti su 3D technologijomis medžiagą, kuri būtų energiškai efektyvi. Tačiau, kaip ta pati sistema gali dirbti ir pasyviai, ir aktyviai? Tam panaudota keramika ir į ją integruotos samanos.

„Samanos gali augti tamsoje ir kurti energiją net šešėlyje“, – atkreipė dėmesį M. Ingrassia. Architektui pritaria ir bendrovės „Gaja Decor group“ vadovė Asta Krikščiukienė.

Pasak pranešėjos, ne tik pastatas yra aplinkoje, bet ir atvirkščiai. Aplinką būtina integruoti į interjerą. „Konservuoti“ augalus bandyta jau seniai. Buvo žinoma, kad augalus stabilizuoti galima ištraukiant iš jų vandenį ir pripildant glicerolio. Tai kokybiškai pavyko padaryti tik prieš 25 metus prancūzams. Dabar kompanijos ir plantacijos yra įvairiose pasaulio vietose: Kolumbijoje, Ekvadore…

„Ši technologija yra patentuota. Ji inovatyvi ir patraukli ne tik dėl to, kad augalams nereikia priežiūros, laistymo, bet ir todėl, kad gražiausiu vegetacijos laikotarpiu užkonservuoti augalai turi nedegumo klasės sertifikatą, sugeria garsą. Augalai išsaugo savo kvapą, leidžia kurti įvairias idėjas, įgyvendinti žmonių svajones. Iš jų galima formuoti gėlių kompozicijas, paveikslus“, – pasakoja pranešėja, rodydama įstabaus grožio pavyzdžius.

„Gaja Decor group“ turi daugiau nei aštuonių rūšių eukaliptų, kvepiančių rožių ir kitų gėlių, egzotinių augalų. Iš jų gaminami šviestuvai Vokietijoje sulaukė milžiniško populiarumo. Augalai gyvena ten, kur natūraliomis sąlygomis negalėtų gyventi. Juos galima transportuoti, panaudoti ne vieną kartą.

Nuotr. Paulius Čilinskas

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/V_JUNG_KNX_F_50_STRUCTUM-340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!