Pastatų istorijos: buvo-yra-(ne)bus


Leidykla „Lapas” savo veiklą pradėjusi kaip architektūrinė leidykla ir toliau tęsia savo misiją pasakoti apie architektūrą ir išmokyti išgirsti, ką mums pasakoja pastatai. Jau rudenį pasirodys nauja architektūros serija „Architekstai” kartu su paskaitomis bei susitikimais su architektūros pasaulio žmonėmis. Leidyklos atstovai skelbia, kad tikimasi, jog tiek paskaitos, tiek knygos skatins diskusiją ir klaus: „Kodėl reikia kalbėti apie architektūrą?”

Pirmoji paskaita apie architektūrą buvo surengta praėjusią savaitę, Lietuvos Nacionalinėje Mažvydo bibliotekoje. Architektūros fotografas Norbert Tukaj pasakojo apie pastatus, kurie buvo užfiksuoti leidyklos LAPAS išleistame Vilniaus architektūros gide, kuris anot Norberto iš dalies atstoja miesto architektūros albumą, kuriame tam tikru laikmečiu fotografijose sustabdoma istorinė akimirka, kuri, tikriausiai, nepasikartos.

Istorija susideda iš to kas buvo, kas yra dabar, o kas bus ar ne – tai yra nesibaigianti diskusija((ne)bus). Nuotraukoje matomas priestatas šiuo metu yra rekonstruojamas ir pokytis tarp to, kaip buvo ir kaip yra dabar, yra pavyzdys, kaip keičiasi miestas. Fotografija padeda užfiksuoti šį pokytį metuose, metų laikuose ar dienos eigoje. Mokslų akademijos priestatas, Žygimantų g. 1, Vilnius, pastato autorius A.Brusokas,1976. Fotografijos N.Tukaj, 2015, 2019

Istorija susideda iš to kas buvo, kas yra dabar, o kas bus ar ne – tai yra nesibaigianti diskusija((ne)bus). Nuotraukoje matomas Mokslų akademijos priestatas (autorius A.Brusokas, 1976) šiuo metu yra rekonstruojamas ir pokytis tarp to, kaip buvo ir kaip yra dabar, yra pavyzdys, kaip keičiasi miestas. Fotografija padeda užfiksuoti šį pokytį metuose, metų laikuose ar dienos eigoje. „Ir tai yra architektūros dokumentavimo žavesys: padarai fotografiją ir stebi, ar užfiksuota vieta keičiasi ar ne, ir tuomet užfiksuoji pokytį,”- apie savo darbo subtilybes pasakojo Norbertas.

Kalbėti ir klausyti apie architektūrą ne tik reikia, bet ir yra labai įdomu. Kaip sako architektūros istorikė Marija Drėmaitė „Apie architektūrą reikia kalbėti todėl, nes pastatai patys nekalba, o žmonės visgi nori žinoti daugiau nei mato jų akys.”

Buvusi Ryšių minsterija, dab. Sveikatos apsaugos minsiterija, projektuota Justino Šeiboko yra pavyzdys, kaip pagarbiai reikėtų elgtis su pastatais. Tai viena iš nedaugelio sovietmečio modernizmo pastato restauracija. Betoninės fasado dalys jau buvo aptrupėjusios, kyšojo armatūra – o šiandien antram gyvenimui prikeltas pastatas toliau puošia ir puoš Vilniaus senamiestį. Ryšių ministerija, Vilniaus g 33, Vilnius, pastato autorius J.Šeibokas, 1979, fotografas N.Tukaj, 2019

Rudenį apie architektūrą bus kalbama daug, kadangi pasirodys garsioji Le Corbusier knyga „Apie architektūrą”. Išleista 1923 m. ji padarė didelę įtaką kelioms architektų kartoms.  Taip pat leidyklos atstovai pristatys JAV žurnalistės Jane Jacobs pagrindinį veikalą „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas” (1961), kuris turėjo didelę įtaką urbanistikai, sociologijai ir urbanistinės ekonomikos raidai.

Žiemą pasirodys ilgai lauktas Neringos architektūros gidas.

Norbert Tukaj, Jonės Miškinytės ir Karolio Želtinio nuotraukos


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų