Pasyvioji renovacija. Gali būti sutaupoma daugiau nei 94% energijos

2018 m. sausio 26 d.

Irena Dirgėlienė

Lietuvoje daugėja renovuojamų ir ketinamų renovuoti daugiabučių namų. Kyla klausimas, kaip atnaujinti pastatus taip, kad jie savo energijos sąnaudomis atitiktų pasyviųjų gyvenamųjų namų rodiklius, būtų energiškai efektyvūs, sandarūs, išsiskirtų puikia garso bei šilumos izoliacija iri komfortišku mikroklimatu patalpų viduje. Įgyvendinti visus šiuos žingsnius gali padėti pasyvioji renovacija, kuri, specialistų teigimu, padeda sutaupyti daugiau nei 94 % šildyti ir vėsinti skirtos energijos.

Pasyviosios renovacijos pavyzdžiu laikytinas 2011 m. Suomijoje įgyvendintas daugiabučio namo atnaujinimo (renovacijos) projektas. Modernizuotas senas, daugiau nei prieš keturis dešimtmečius pastatytas, daugiabutis virto pasyviu gyvenamuoju keturių aukštų pastatu. Darbai pradėti nuo projektavimo: parinkti šiltinimo konstrukciniai sprendimai, atlikti energijos sąnaudų skaičiavimai, mazgų ir atskirų jungčių konstravimo darbai, apsispręsta dėl vėdinimo sistemos ir pastato sandarumo, kuris matuotas statybos proceso pabaigoje. Patys pirmieji daugiabučio renovacijos darbai: nudaužytas surenkamojo gelžbetonio elemento išorinis fasado apdailos sluoksnis, nuimta šiltinimo medžiaga ir paruoštas pagrindas specialiai surenkamiems fasado skydams montuoti.

Renovacijos procedūra Suomijoje paprasta, logiška ir nesudėtinga, tačiau ji skiriasi nuo įprastos renovacijos pavyzdžių. Skydai – sandarūs ir kokybiški fasado apšiltinimo elementai – į statybos vietą buvo atvežti jau pagaminti. Jie buvo sumontuoti uždarose gamyklos patalpose, kuriose jų neveikė drėgmė ir krituliai. Gamykloje tokie skydai, ruošiami ant specialių stalų, pagaminami greičiau nei statybos vietoje. Tad, kai objekte montuojami jau paruošti elementai, renovacijos darbai vyksta gerokai sparčiau, reikia mažiau specialistų, prižiūrinčių statybos darbus.

Plokščiojo daugiabučio namo stogo vietoje įrengta palėpė su šlaitiniu stogu. Ji apšiltinta nedegia patikima šilumos izoliacija iš akmens vatos. Palėpėje buvo sumontuota viso namo vėdinimo sistemos įranga. Langai įrengti izoliaciniame šiltinamajame sluoksnyje, todėl pastate susidaro mažiau šilumos tiltelių.

Dėl šios priežasties padidėjo tikimybė prarasti mažiau šiluminės energijos. Balkonai prie daugiabučio buvo pristatyti kaip atskiri elementai. Juos atskyrus nuo pagrindinių atitvarų sumažėjo šilumos nuostolių.

Specialistai teigia, kad pasyviąją suomių naudotą renovaciją galima taikyti ir Lietuvoje. Tai, kad senų daugiabučių namų gelžbetonio plokštės mūsų šalyje tarybiniais metais nebuvo šiltinamos, darbus net palengvintų, todėl dabar nereikėtų nudaužyti fasadų, valyti ir specialiai parengti skydų. Ekspertai tvirtina, kad perimant suomių patirtį svarbu suvokti, jog renovacijos procesas turi būti sujungtas į vieną visumą: nuo projekto iki statybos darbų. Esą tokia technologija gali būti naudojama Lietuvoje šiltinant daugiabučius namus.

Lietuvoje modernizuojamiems pastatams dabar keliami reikalavimai pasiekti ne žemesnę kaip C energinio efektyvumo klasę, tačiau vertinant optimalias sąnaudas modernizuotas daugiabutis turi pasiekti ne žemesnę nei A energinę klasę. Specialistų nuomone, C energinio naudingumo klasės pastatas per 30 metų eksploatacijos kainuoja net brangiau už pastatą, kurį apšiltinant pasiekti A+ energinio naudingumo klasės reikalavimai, todėl ilguoju periodu geriau apsimoka šiltinti pastatą storesniu sluoksniu.

„Pasiekus C klasę, kas mėnesį mokama brangiau, nors pradinės investicijos – mažesnės, ir atvirkščiai – pasiekus B klasę iš pradžių investuojama daugiau, o paskui mokama pigiau, tačiau galutinis rezultatas po 30 metų bus toks: B klasės pastatas kainuos pigiau, o bendros išlaidos C klasės pastate bus tokios pačios kaip A+ klasės pastate. Taigi storiau šiltinant galutinis rezultatas bus pigesnis“, – skaičiuoja ekspertai.

Antra vertus, racionalus atsiperkamumo ilguoju laikotarpiu ir investicijų bei pasiektos energinio efektyvumo klasės santykis šiek tiek skiriasi, atsižvelgiant į tai, kuo pastatas šildomas. Skaičiavimai rodo, kad šildant gamtinėmis dujomis racionali riba yra B klasė, tačiau kai šiluma tiekiama centralizuotai, racionalu būtų pasiekti A klasę, bet ir A++ klasė – geras sprendimas, o šildantis elektra galima drąsiai siekti A++ klasės. 

Ekspertai, kalbėdami apie investicijų atsipirkimą per ilgą pastato eksploatavimo laikotarpį, atkreipia dėmesį, kad gyvenamieji pastatai Lietuvoje sudaro apie 75 % bendro ploto, o daugiabučių pastatų bendras plotas – daugiau kaip 52 mln. m2, todėl jų apšiltinimo kokybė yra labai svarbi.

 

Mūsų šalyje pasyviosios renovacijos pavyzdžiu galima laikyti Vilniuje, A. Mickevičiaus gatvės devintuoju numeriu pažymėtą namą. Tai pirmasis Lietuvoje daugiabutis namas, modernizuotas iš D klasės į A klasę ir sutaupantis daugiau kaip 94 % energijos, skirtos šildyti ir vėsinti.

/img/banners/340x600.gif
Būk pirmas!