„Naujasis finansavimo modelis yra žymiai patrauklesnis ir lankstesnis, todėl viešųjų pastatų atnaujinimas turėtų spartėti. Tai ne tik prisidės siekiant privalomų nacionalinių energijos taupymo tikslų, bet ir bus vienas iš ekonomikos skatinimo, ypač regionuose, instrumentų. Kviečiame viešųjų pastatų valdytojus pasinaudoti šia galimybe“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Viešųjų pastatų atnaujinimui numatytos dvi finansavimo schemos: biudžetinių įstaigų pastatų atnaujinimui bus skiriama grąžinamoji subsidija iki 100 proc., viešųjų įstaigų ir centralizuotai valdomo turto valdytojo pastatų projektai bus finansuojami derinant Energijos efektyvumo fondo (ENEF) paskolas (iki 30 proc.) ir grąžinamąją subsidiją (iki 70 proc.). Projektams, taikantiems energijos taupymo paslaugų teikėjo modelį, finansavimas bus skiriamas teikiant grąžinamąją subsidiją net iki 80 proc., o paskolą – iki 20 proc.

Subsidijų dydis priklausys nuo pasiektos energetinio naudingumo klasės, atnaujintų pastatų ploto ir suvartojamos energijos kiekio sumažėjimo. Pavyzdžiui, pasiekus A arba B klasę ir jame sumažinus energijos sąnaudas daugiau kaip 45 proc., reikės grąžinti tik 30 proc. visų projekto išlaidų sumos (įskaitant ir paskolą).

Viešųjų pastatų atnaujinimo finansavimo tvarka keičiama norint paskatinti viešųjų pastatų naudotojus siekti C arba aukštesnės energinio naudingumo klasės, pagerinti pastatų būklę ir sutaupyti kuo daugiau energijos. Tikimasi, kad atnaujintuose pastatuose energijos sąnaudos sumažės 30 proc. ir daugiau.

Šiam viešųjų pastatų atnaujinimo etapui skirta beveik 24 mln. eurų ES paramos.

Lietuva yra įsipareigojusi kasmet atnaujinti ne mažiau kaip 3 proc. valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų ploto.

VIPA skelbia. kad viešųjų pastatų valdytojai paraiškas VIPA galima teikti iki liepos 1 d.

@Asociatyvi nuotr.