Pėsčiųjų tilto sostinėje architektūriniame konkurse pateikti 9 darbai

2019 m. spalio 4 d.

Pėsčiųjų tilto per Neries upę, nuo A. Goštauto g. iki Upės g., Vilniuje, architektūrinio projekto konkursui pateikti 9 projektiniai pasiūlymai. Konkursui pateiktų darbų viešas aptarimas numatytas spalio 21 d., 16 val., architektų sąjungoje. Vertinimo posėdis numatytas spalio 22 d., – skelbia Lietuvos architektų sąjunga (LAS).

Iki posėdžio darbus galima pamatyti Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų 1, Vilniuje), antro aukšto atriume. Ekspozicija atvira darbo dienomis, darbo valandomis (pirmadienį – ketvirtadienį  nuo 9 iki 17 val., penktadienį – iki 16 val.).

„Alberto tiltas“

Architektai siūlo medinės arkinės konstrukcijos tiltą, kuris ne tik sujungia upės krantus, taip pagerindamas mikro mobilumo kokybę mieste, bet ir kuria integralią erdvę aplink. Tiltas tarsi sudarytas iš dviejų persipinančių elementų – jungia krantus keturiuose taškuose – apatines ir viršutines krantinių terasas, taip užtikrindamas maksimaliai patogų žmonių judėjimą. Grynos konstrukcinės logikos forma išpildo kompleksiškus situacijos poreikius, kuria minimalistinę architektūrinę išraišką ir užtikrina ekonomišką realizaciją.

Pasirinktos medžiagos – medinės klijuoto medžio konstrukcijos kuria dekoratyvų fasadą apžvelgiamą iš žemutinės terasos bei tolimesnių perspektyvų ir atliepia jautrų žvėryno charakterį.

„Besisukančių ratų tiltas“

Architektai rašo, kad šiuo metu yra ganėtinai problematiškas pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimas su šiais dviem rajonais. Taip pat tai labai aktualus susisiekimo taškas, kadangi iš Žvėryno galime patekti į Vilniečių taip mėgstamą Vingio parką, o iš Goštauto gatvės – į senamiestį. Taip pat šis tiltas yra aktualus Žvėryne besikuriančiam verslo centrų mazgui, kurio darbuotojams yra svarbus greitas susiekimas paspirtukais ar dviračiais su miesto centru bei senamiesčiu, ir atvirkščiai. Ateityje prie seimo planuojama steigti Lietuvos vyriausybės ministerijų miestelį, todėl šis tiltas taptu labai svarbus žmonėms dirbanties naująjame miestelyje, pabėgti nuo šurmulio į gamtą Žvėryne.

Todėl aiškinamąjame rašte detalizuoja, kad projektuojamo tilto konsepcija tarnauti pėstiesiems, dviratininkams, riedutininkams, elektrinio transporto naudotojams. Kadangi tiltas neskirtas sunkiąjąm transportui, todėl jo konsepcija, konstrukcija lengva ir grakšti. Tiltas sudarytas iš arkos ir plieno trosų, kurie atspindi dviračio ratą – t.y. pagrindine konsepcija kam yra skirtas šitas tiltas. Tilto rėmas paprastos tiesios formos, neišaukiantys. Tilto fasadui parinkta veidrodinės blizgios plokštės, kuriose turėtų atsispindėti upės tyvuliuojantis vanduo, bei tiltą supanti aplinka. Taip pat, šis sprendimas turėtų išryškinti pagrindinę tilto mintį – dviračio ratą, o patį tiltą sulieti su aplinka, vizualiai padaryti jį kabantį ore.

„Goštauto tiltas“

Architektai pristato, kad tilto sprendimas paremtas siekiu funkciškai atskirti pėsčiųjų ir dviračių takus. Nors dviračių ir pėsčiųjų
takai dažnai projektuojami greta, kuriant dviračių takų magistrales, takų sugretinimas nėra itin praktiška ir saugu. Tilto spredimas atskiria šias funkcijas, ir sujungia dviračių taką šiaurinėje upės pusėje su pietuose paupiu nusidrieksiančia dviračių magistrale.

Kadangi funkcijos yra atskirtos, tad skirsis ir patyrimas keliaujant tiltu. Pėsčiųjų tilto dalis formuoja lenktą arką , kylančią aukštyn ir vizualiai orientuotą link Gedimino prospekto. Dviračių takas leidžiasi žemyn link upės ir vėl švelniai kyla atgal į tą patį lygį ir organiškai susijungiančia su ateityje siūlomais dviračių takais. Kuriant tilto koncepciją svarbu buvo, kad pati tilto erdvinė struktūra būtų vientisa ir formuotų tilto konstrukciją”, – nurodo architektai.

„Gulbės skrydis“

Šį architektūrinį pasiūlymą pateikę architektai nurodo, kad tiltas pasižymi didžiausiu švarumu, racionalumu ir kompozicijos paprastumu (o kartu ir įgyvendinimu), tačiau sukuria ne trivialiąformą, bet originalią, atpažįstamąir matomąnet ištolo, sukuriantįskiriamąjįženkląsausumos žygio teritorijoje.

Kompozicinis ir konstrukcinis pasirinkimas yra tiltas su trosu nes yra pigesnis ir leidžia lengvai statyti vietoje; mažos pėsčiųjųdviračiųtilto eksploatacinės apkrovos suteikėdidesnękompozicijos laisvęir galimybęrealizuoti antenas, kurios palaiko lygiagrečius lieka. Jie turi artikuliuotąformąkuri nėra tiesinė, jie seka asimetriškąlūžusiąliniją, labai savitąformą, suteikiančiąvisos konstrukcijos dinamiškumąlygiagrečiai išdėstydami atramas, kurios visos, išdėstytos plokštumoje, suteikia elegancijos ir lengvumo. Suvokimas keičiamas atsižvelgiant įpožiūrio tašką. Planimetriniu požiūriu gatvės lygio sankryža vyksta per didelio skersmens žiedines sankryžas abiejuose galuose, leidžiančius palaipsniui jungtis, taip pat ir aukščio lygyje, su esamu keliųtinklu.

„Lengvas šuolis“

Pėsčiųjųtilto idėjąsudaro dviejųpagrindiniųreikšminiųarchitektūriniųvienetųdermė. Ažūrinėkarntinės jungianti laiptųtako arka ir ant jos ištempta gatviųtako juosta. Arkos taka su tilto taku apjungia aikštelė– poilsio, apžvalgos zona. Architektūrinėtilto išraiška yra lengva ir plastiška, „skriejanti viršupės“, neužgožianti, o subtiliai sujungianti verslo centrųzonas abiejuose krantuose.

Pėsčiųjųtiltas yra sukurtas ne tik kaip funkcinis statinys, skirtas išvieno kranto pasiekti kitą, bet ir kaip rekreacijai, gamtos bei saulėlydžiųstebėjimui, viešiems gyventojųsusibūrimams pritaikyta vieta. Apšviesta aikštelėnet tamsiuoju paros metu yra patraukli lankytojams. Lankytojai gali laiptais, arka nusileidžiančiais nuo pagrindinio tilto tako, patekti įNeries krantines. Arkinėtilto konstrukcija leidžia jįpadaryti kiek įmanoma mažiau masyvų, suteikia jam plastiškumo, sušvelnina jo priešpriešąsu aplink esančia natūralia gamta, – nurodo architektai.

„Lux semita“

Siūloma konstrukcija yra kombinuotasis kabamasis paremtas arka plieninis pėsčiųjų tiltas, kuriam įgyvendinti idealiai tinka esamas krantinių reljefas. Konstrukcija apjungia du natūralių gamtos formų skirtingos elgsenos elementus, sukuriant erdvinę liauną racionalią struktūrą be „pašalinių“ elementų, kuri sklandžiai sujungia Neries krantus ir minimaliai įtakoja gretimus projektus.

„Naujasis tiltas žmogui“

Visi takai yra sujungti vienas su kitu riboto nuolydžio rampomis, kad pagal DfA principus (dizainas visiems) būtų prieinami kiekvienai vartotojų kategorijai.

Dėl šių priežasčių mes dirbome ties centriniu tiltu, galinčiu sujungti krantus ir tuo pat metu užmegzti ryšį su upe (apskritą aikštę su vaizdu į vandenį) ir pateikti šiuolaikišką, blaivų ir prasmingą dizainą. Tada iš šios centrinės erdvės sukūrėme ištisinių takų, galinčių įveikti šalutines gatves, seriją, lengvai sujungti kitas miesto dalis”, – aiškina architektai.

„Neries vartai“

Tilto idėja – lokali dominantė – orientyras žymintis svarbų miesto mazgą – patekimą į besiformuojančią Naujamiesčio dalį. Miesto centro panoramą papildo dar viena vertikalė prisidėdama prie silueto išraiškingumo. Nuosaikiai auganti tilto struktūra yra pagarbi smulkesnio mastelio Žvėryno miestovaizdžiui, o iškilusi dominantė integrali Vilniaus vartų bei urbanistinės miesto kalvos panoramoje. Simboline prasme tiltas tampa Neries vartais į miesto centrą.

„Žvejo tiltas“

Kaip nurodo architektai, siūloma tilto ir prietilčių koncepcija siūlo nauju išraiškingu objektu praturtinti Vilniaus miestovaizdį. Vilnius – kontrastų ir netikėtų perspektyvų miestas, kuriame miškas ateina iki miesto centro, medinės architektūros rajonai ribojasi ir persipina su naujos žvilgančios architektūros verslo centrais. Siūloma tilto ir prietilčių koncepcija – seno žvejų kaimo kontūrų Lukiškių kranto dalyje pažymėjimas kraštovaizdinėmis priemonėmis, kuriant jose naujas lokalias rekreacines erdves. Tiltas šioje teritorijoje atsiranda kaip metamo iš vienos upės pusės į kitą tinklo ženklas, du krantus susiejantis simbolis. Šiomis priemonėmis urbanizuotoje ir greitai kintančioje teritorijoje įprasminamos išnykusias praeities ir istorijos žymės ir kuriama nauja, šiuolaikinė, funkciškai integruotų teritorijų kokybė.

Lietuvos architektų sąjungos informacija. Vilniaus universiteto nuotr. Vizualizazijas ir daugiau informacijos galite rasti čia.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/V_JUNG_KNX_F_50_STRUCTUM-340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!