Pėstiesiems draugiški „penkiolikos minučių miestai“: misija įmanoma(?)

2021 m. vasario 8 d.

Gabija Bujokaitė.

gabija@structum.lt

Kadaise nuo modernių ateities miestų buvo neatsiejamos puikiai išvystytos transporto schemos, jie buvo neįsivaizduojami be dangoraižių ir greito gyvenimo tempo. Tačiau jau kurį laiką vis labiau populiarėja lėtesnis gyvenimo ritmas arčiau gamtos, gyventojus apdovanojantis aukštesne gyvenimo kokybe. Mažesni miestai yra draugiškesni pėstiesiems – juose viskas lengvai ir greitai pasiekiama, o kartais – vos per penkiolika minučių. Kol vienuose miestuose tokie pokyčiai atrodo lyg iš fantastikos srities, kiti imasi iniciatyvos, kurdami pėstiesiems draugiškas kaimynystes, vadinamas „penkiolikos minučių miestais“.

„Penkiolikos minučių miesto“ idėją išplėtojo Sorbonos universiteto profesorius Carlosas Moreno, įkvėptas Jane Jacobs, kaimynystę laikęs socialinėmis jungtimis. C. Moreno tikslas – pagerinti miestiečių gyvenimo kokybę. Profesorius koncepcijoje svarsto, kaip miestai galėtų būti geriau suprojektuoti, kad patenkintų pagrindinius gyventojų poreikius. Anot jo, darbovietė, valstybinės įstaigos, viešieji parkai, parduotuvės ir įvairios pramogos turėtų būti patogiai pasiekiamos tiek pėsčiomis, tiek keliaujant dviračiu. Pagal C. Moreno koncepciją, nedideli atstumai mieste leidžia stiprinti bendruomeniškumo jausmą, labiau investuoti į vietinį verslą.

Nors „15-os minučių miestas“ pasauliniu mastu gali pasirodyti lyg utopija, kurios neįmanoma įgyvendinti, daugybė politikos atstovų visame pasaulyje miestams jau dabar suteikia šansą atgimti, gerinant juose gyvenimo kokybę. Vis daugiau dėmesio skiriama miestų planavimui, jų struktūros gerinimui, eismo perskirstymui, iš kelių iškeldinant automobilius ir taip atlaisvinant vietos pėstiesiems bei dviratininkams.


Vienas iš miestų, sekančių šia strategija – Paryžius. Ją, beje, labai palaiko ir jo merė Anne Hidalgo, kurios tikslas yra paskatinti savarankiškesnę bendruomenių plėtrą visuose Paryžiaus rajonuose. Didysis lūkestis yra transformuoti Prancūzijos sostinę į aplinkai draugiškesnes apylinkes, siekiant sumažinti taršą ir taip sukurti socialiai bei ekonomiškai dinamiškas teritorijas. Pristatydama šį planą, Hidalgo pareikalavo, kad ši miesto atgaivinimo strategija apimtų ir kitas sritis, įskaitant neginkluotas policijos pajėgas, įsipareigojimą pasodinti daugiau medžių ir dideles baudas už necivilizuotą elgesį, kaip šiukšlinimas. Paryžiaus merė pareiškė, kad nori sukurti maksimalias sąlygas keliavimui pėsčiomis po sostinę, per ateinančius trejus metus kiekvienoje gatvėje įrengiant dviračių juostą. Svarstote, kaip keistųsi automobilių eismas? Jis gerokai sumažėtų, nes dviračių juostų įrengimui reikėtų atlaisvinti net 60 000 automobilių vietų!

Paryžiaus pavyzdžiu seka ir tokie didieji miestai kaip Melburnas, kuriame buvo sukurta „dvidešimties minučių“ kaimynystė. Kaip sufleruoja kaimynystės pavadinimas, joje viskas yra pasiekiama per dvidešimt minučių. Kopenhaga – dar vienas puikiai žinomas urbanistinio miesto pavyzdys, kur yra puikiai išvystytas judėjimas ne tik pėsčiomis, bet ir dviračiu. Šia transporto priemone greitai ir patogiai pasieksite norimas miesto vietas.

Spėjama, kad tokiems pokyčiams ateityje bus skiriama dar daugiau dėmesio. Poreikį perplanuoti eismo bei gyventojų srautus parodė ir pasaulį sukrėtusi pandemija. Prireikus mažinti žmonių srautą, pradėta svarstyti, kaip sukurti daugiau galimybių keliauti pėsčiomis, būnant gryname ore. Įmonė „Here Technologies“ sukūrė interaktyvų žemėlapį, kuris parodo, kurie miestai jau sėkmingai krypsta link „penkiolikos minučių miesto“ tikslo. Kai kurios kaimynystės jau yra sėkmingai prisitaikiusios prie pėsčiųjų poreikių, tačiau, bėgant laikui, jų atsiras dar daugiau. Prie to stipriai prisideda ir miestų planuotojai, naudojantys „penkiolikos minučių miesto“ modelį ateities miestų konceptams sukurti.

Prie modernių ateities miestų kūrimo prisideda ir septintus metus STRUCTUM organizuojamas nacionalinis projektas „Išmanusis miestas“. Konkursas atveria galimybes architektūros, urbanistikos, statybos, kraštovaizdžio ir kitų disciplinų studentams bei profesionalams savo idėjomis, nugulusiomis prieš projektiniuose pasiūlymuose prisidėti prie Lietuvos regionų savivaldybių atsinaujinimo. Pasiūlymų sprendiniai ilgalaikėje perspektyvoje turėtų generuoti pajamas, prisidėti prie ekonominės aplinkos gerinimo, užimtumo didinimo, socialinių problemų sprendimo ir kitų teigiamų pokyčių.

Žemėlapio šaltinis: Paris En Common

Asociatyvi Unsplash nuotr.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2021/02/cdstyle_baneris-2.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!