Pigiai nusipirkus senos statybos būstą papildomos išlaidos gali viršyti lūkesčius


Įsigijote būstą kultūros paveldo objekto statusą turinčiame pastate ir ruošiatės jame apsigyventi, tačiau dar laukia remonto ir įsikūrimo darbai?, – klausia SEB atstovai. 70 kv. metrų butą kultūros paveldo saugomame name Vilniaus senamiestyje nebrangiai nusipirkęs Pranas pasakoja likęs nemaloniai nustebintas, kai sužinojo, kiek papildomų išlaidų ir laiko jam prireiks norint bute atlikti net ir menkiausius remonto darbus.

Prieš įsigydamas būstą vyras nežinojo, kad jame nebuvo atlikti istoriniai tyrimai ir nustatytos  pastato vertingosios savybės. „Paprastai kalbant, nebuvo atlikti tyrimai, kurios pastato dalys yra saugomos. Atvykusi komisija konstatavo faktą, kad būstas yra saugomas kultūrinio paveldo objektas, nustatė dabartinę jo būklę ir paaiškino, kad kol nebus atlikti tyrimai ir nustatytos vertingosios pastato savybės, tol negalėsiu atlikti net ir kosmetinio remonto“, – pasakoja vilnietis.

Nuo tada, pasak Prano, ir prasidėjo visų išlaidų skaičiavimas. „Teko girdėti, kad šių tyrimų kaina svyruoja nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų – priklauso nuo buto dydžio. O jei tai visas namas – tyrimas gali kainuoti net ir kelis tūkstančius eurų“, – teigia vyriškis.

Tačiau, anot jo, tai tik ledkalnio viršūnė, mat atlikus šiuos tyrimus ir gavus ataskaitą apie saugomas būsto dalis imtis remonto darbų vis dar negalima.

„Tada reikia kreiptis į architektus ar dizainerius, tačiau verta paminėti, kad ne į bet kokius, o tik į tuos specialistus, kurie gali dirbti su kultūros paveldo objektais. Tokių specialistų Lietuvoje yra labai nedaug. Šie specialistai turi parengti išsamų techninį planą, kaip norima pakeisti dabartinį kultūros paveldo objektą. Žinoma, jų įkainis priklauso nuo darbų masto, bet vien tik faktas, kad šių specialistų šalyje yra vienetai, rodo, kad kaina bus didesnė negu siūloma įprastų dizainerių ar architektų“, – sako Pranas.

Su parengtu techniniu planu būsto savininkui tenka keliauti į Kultūros paveldo departamentą, kuriame dokumentas yra pavirtinamas. Tačiau tuomet iškyla kita problema – remonto darbų atlikti negali bet kokia statybų bendrovė.

„Tai gali atlikti tik žmonės, kurie turi sertifikatą, leidžiantį dirbti su kultūros paveldo objektais. Mažiau įmonomas variantas – techninį planą parengęs architektas, prisiimdamas atsakomybę, gali išduoti leidimą darbus atlikti bet kam, bet, mano nuomone, mažai kas nori taip rizikuoti“, – mano Pranas.

Pasiskaičiavęs, kiek papildomų išlaidų jam gali tekti patirti norint remontuoti įsigytą būstą, vyras sako neskubantis pradėti buto renovacijos.

„Ši suma gali siekti nuo kelių iki dešimties tūkstančių eurų (priklauso nuo atliekamų darbų), o kol yra atliekami visi tyrimai, samdomi architektai, projektuotojai ir darbų vykdytojai. Mano duomenimis, pats procesas gali užtrukti kelis mėnesius ar net pusę metų. Todėl prieš planuojant įsigyti kultūrinio paveldo saugomą būstą reikėtų gerai įvertinti ne tik finansines, bet ir laiko sąnaudas“, – pataria Pranas.

Vyro nuomone, nemažos papildomos išlaidos dažnai verčia žmonės nusižengti. „Nenorėdami gyventi apsupti architektūrinių vertybių, žmonės remontuoja savo būstus nepaisydami paveldosauginių reikalavimų, tačiau vėliau neramiai miega, nes už darbus, atliktus be suderinimo, gresia tūkstantinės baudos“, – sako vilnietis.

Ką reikėtų žinoti prieš įsigyjant tokį būstą?

  • Pasidomėti, ar namas yra įtrauktas į saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą. Tai galima nesunkiai patikrinti Kultūros paveldo departamento tinklalapyje arba Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniuose skyriuose pagal objekto buvimo vietą
  • Susipažinti su kultūros paveldo objekto ar vietovės apskaitos dokumentais
  • Išsiaiškinti, ar paveldo objektas ir vietovė yra paskelbti savivaldybės ar valstybės saugomais. Tai susiję su galimybe gauti savivaldybės arba valstybės paramą tokio objekto tvarkymui.
  • Sužinojus, kad objektas yra įrašytas į registrą arba pastatytas kultūros paveldo vietovėje ar apsaugos zonoje,  nepamiršti, kad privalomai taikomi reikalavimai, susiję su statybiniais tyrinėjimais ir esminiais statinio reikalavimais

Kuo vadovautis planuojant remontą?

  • Atliekant darbus, taikomi Statybos techniniame reglamente nustatyti reikalavimai. Šiame reglamente, kurį galima rasti Kultūros paveldo departamento interneto tinklalapyje, nurodomi Statybos įstatymo ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo taikymo atvejai
  • Turi būti parengtas kultūros paveldo objekto – ypatingo statinio ir / arba tvarkybos darbų – projektai.  Norint juos įgyvendinti, reikalingas leidimas, o baigus darbus turi būti atliktas jų įvertinimas.

Statybos darbai apima tokius veiksmus: darbus, atliekamus statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo).

Keista, kad apie pigius senus namus jau sklando legendos, o atsivertus Nekilnojamojo turto pardavimų portalus (Aruodas.lt, Skelbiu.lt, Domoplius.lt) tokių statinių kainos siekia ir kelis šimtus tūkstančių. Vieno kvadrato kaina gali viršyti du ar net tris kartus naujos statybos būsto kvadratinio metro kainą.

Paruošta pagal SEB informaciją. Asociatyvi nuotr. 


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų