Planas Niujorkui: išplėsti Manheteną ir pastatyti 180 tūkst. naujų būstų

2022 m. sausio 19 d.

Structum.lt.

portalas@structum.lt

Rutgerso universiteto ekonomikos profesorius Jasonas Barras pasiūlė Manheteno pakraštyje pridėti daugiau nei 700 hektarų atgautos žemės, pavadintos „New Mannahatta“. Taip esą būtų galima aprūpinti žmones papildomu būstu bei kovoti su klimato kaita.

Pavadinta New Manahatta dėl vietinio Niujorko salos pavadinimo, planas išplėstų Manheteno salą iki Niujorko uosto už Laisvės statulos.

Barras teigia, kad Manheteno išplėtimas padėtų sustiprinti atsparumą kylančio jūros lygio grėsmei. Jis apsaugotų pažeidžiamas vietoves ir būtų suprojektuotas taip, kad aplink perimetrą būtų šlapžemės ir pelkės, kurios sugertų audrų bangas.

Naujoje žemėje, kurią riboja Hadsono ir Rytų upės, būtų sukurta 180 tūkst. naujų būstų, kuriuose galėtų gyventi 247 tūkst. žmonių.

„New Mannahatta“ tikslas yra padėti išspręsti dvi dideles krizes Niujorke.

Pirma, nuolat kylanti audrų bangų ir potvynių problema dėl klimato kaitos. Antra, Niujorkui reikia daugiau būstų. Mieste yra didelė būsto įperkamumo problema ir bet koks pasiūlos padidinimas gali padėti išspręsti šią problemą.

Miestas negali nusisukti nuo savo problemų“, – sako Barras.

Nors pasiūlymas yra drastiškas, Barras mano, kad reikia plataus masto iniciatyvų, kurios padėtų išspręsti didėjančias miesto problemas.

„Reikia drastiškų veiksmų, nes mažų žingsnelių status quo nepasirodė adekvatus atliekamoms užduotims. Būsto kainos ir toliau kyla. Atėjo laikas mąstyti kūrybiškai ir drąsiai“, – aiškino jis.

Pasak Barro, pasiūlymas grindžiamas ankstesniais istoriniais precedentais, nes Manheteno sala buvo daug kartų pratęsta nuo tada, kai ją apgyvendino europiečiai XVII a.

„Naujos žemės kūrimas yra šimtmečių senumo tradicija“, – paaiškino Barras. „Žemutinis Manhetenas, esantis į pietus nuo Rotušės, buvo išplėstas beveik 50 procentų. Olandai, tada anglai, tada amerikiečiai sukūrė šią žemę, nes tai padėjo Niujorko ekonomikai augti ir klestėti.“

Barras apskaičiavo, kad pasiūlymas galėtų būti įgyvendinamas ir dėl didelių nekilnojamojo turto kainų Niujorke.

Jis skaičiuoja, kad skirtumas tarp pastato statybos sąnaudų ir būsto pardavimo verčių galėtų būti panaudotas dirbtinės žemės ir susijusios infrastruktūros sukūrimui finansuoti.

„Yra tam tikra ekonominė logika. Nekilnojamojo turto vertė mieste dabar yra tiek didesnė už vidutines pastatų sukūrimo ar keitimo išlaidas, tad iš esmės miestas galėtų panaudoti šį skirtumą savo naudai.

Žemutinis Manhetenas yra vienas vertingiausių ir svarbiausių NT objektų pasaulyje, kodėl jo nepagaminus daugiau? Jei miestas ketina išleisti milijardus potvynių sienoms ir kitiems atsparumo projektams, kodėl gi nepabandžius gauti ir daugiau būsto?“, – klausia Barras.

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!