Plečiamos antibakterinių paviršių panaudojimo galimybės

2020 m. gegužės 21 d.

Berlyne dirbantys dizaineriai Martinas Binderis ir Claudio Rimmele sukūrė žaidimų aikštelės, kurioje vaikai galėtų saugiai žaisti pandemijos metu, koncepciją. Visi aikštelės paviršiai yra antibakteriniai.

Kūrėjai pasiryžo pristatyti erdvę, kuri apsaugotų vaikus nuo galimo užkrėtimo ir kartu leistų linksmai bendrauti.

Žaidimų aikštelė yra sudaryta iš individualių žaidimo sričių, kurios suformuotos kaip lelijos tvenkinyje. Lapo formos platformos gali atlaikyti dideles apkrovas.

Žaidimų platformos gali pritaikyti įvairius užsiėmimus ir žaidimus. Kai kuriuose yra smėlio, o kituose viduje yra kopėčios arba „horizontalūs žiurkėno ratai“.

Kiekvienas vaikas gali turėti savo žaidimų platformą su atskirais keliais, vedančiais į atskirus įėjimus, iš kurių jie galėtų saugiai pamatyti ir bendrauti vieni su kitais.Vaikai būdami skirtingose platformose gali bendrauti kalbėdami į specialius tuščiavidurius vamzdelius.

Elementai, kurie yra veikiami tiesioginio kontakto su vaikais, pavyzdžiui, rankenos ir vamzdeliai, yra pagaminti iš metalo, kad būtų lengvai dezinfekuojami. Duetas siūlo įdiegti dezinfekavimo balionėlius, kad palengvintų šį valymo procesą.

„Nors Vokietijoje vėl atidarytos žaidimų aikštelės, žaisti su nežinomais vaikais kol kas neįmanoma, nerizikuojant užsikrėsti. Jiems socialiniai ir fiziniai dirgikliai yra būtini fiziniam ir psichiniam vystymuisi ir norint išmokti svarbių socialinių įgūdžių. Tad vaikams reikia interaktyvaus žaidimo lauko“, – teigė kūrėjai.

Siekdami geriau suprasti tėvų ir jų vaikų poreikius, dizaineriai atliko šeimų su mažais vaikais apklausas, kurie aprašė jų kasdienį gyvenimą karantino metu.

„Daugeliui tėvų buvo aišku, kad reikia rasti sprendimą pasiūlyti savo vaikams daugiau fizinio aktyvumo su draugais gamtoje. Svarbi tyrimų ir plėtros dalis buvo biologinių formų ir natūralių medžiagų tyrimas“, – teigė jie.

„Norėdami parodyti natūralią vandens lelijos galią, botanikas Josephas Pakstonas dar 1849 metais pastatė savo dukterį ant milžiniškos vandens lelijos lapo. Žaidimų aikštelės turi būti tokios pačios saugios ir stabilios, kaip šie lapai“, – aiškino kūrėjai.

Pasak kūrėjų, šis projektas atsirado, kaip dalis dueto bandymo permąstyti ilgalaikį miesto žaidimų aikštelių dizainą. Reikia užtikrinti, kad net jei tai pasikartotų, ir pandemijų metu, vaikų žaidimų aikštelės liktų atviros.

Šiuo metu dizaineriai ypač aktyviai ieško sprendimų, kurie leistų vaikams gyventi kuo įprastesnį gyvenimą, net ir karantino metu. IKEA suprojektavo šešis fortus, kuriuos galima pastatyti iš savo gaminių, tokių kaip stalai ir antklodės. „Metaform Architects“ vaikams sukūrė veido skydelius, kuriuos galima pritaikyti kaip akinius su gyvūnų ausimis, virtualiaisiais akiniais ar augalais.

Pasitelkiamos pažangios medžiagos

Mokslininkai teigia, kad jau yra įrodyta, jog įvairios bakterijų rūšys, tokios kaip Staphylococcus aureusClostridium difficileEnterococciAcinetobacter baumannii ir kt. ant liečiamų paviršių sveikatos priežiūros įstaigų aplinkoje išgyvena daug mėnesių.

„Pažangios medžiagos, pavyzdžiui, fotokatalitiniai savaime išsivalantys paviršiai, gali deaktyvuoti ant paviršiaus esančius infekcijos sukėlėjus ir taip užkirsti kelią bakterijų perdavimui tarp užterštų paviršių ir pacientų ar sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų. Įvairūs sunkiųjų metalų junginiai, įskaitant TiO2, Cu2O, ZnO ir Ag taip pat yra žinomi, kaip turintys antimikrobinių savybių. Šie junginiai sutrikdo bakterijų augimą“, – pabrėžia KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto fizikos katedros mokslų daktarė K. Bočkutė.

Dažnai bakterijos gyvuoja ant paviršių suformuodamos bakteriologines bioplėveles, kurios yra kur kas atsparesnės antibiotikams negu pavienės bakterijos.

Pagrindiniai veiksniai, lemiantys bakterijų prisitvirtinimą prie paviršių ir bioplėvelės susiformavimą, yra cheminės ir fizikinės bakterinės ląstelės savybės. Bakterijų sukibimą su paviršiais lemia įvairios paviršiaus savybės.

Nustatyta, kad paviršiniai dariniai, kurių matmenys yra daug mažesni už bakterijų ląsteles, slopina bakterijų prisitvirtinimą, todėl, pasak mokslininkės, nanodarinių (metalo ir metalo oksido) kaip antibakterinių paviršių naudojimas yra perspektyvus būdas kovai su bakterijomis klinikinėje aplinkoje.

Taip pat ir biomedžiagų paviršių modifikavimas, kad jos būtų atsparios bioplėvelių formavimuisi, pavyzdžiui, sukuriant superhidrofobinius struktūrizuotus paviršius, kurie atstumtų bakteriją ir neleistų jai nusėsti ant paviršiaus. Tad šiuo metu mokslininkai aktyviai dirba kuriant fotokatalitinius antibakterinius paviršius ir modifikuojant paviršius nanodalelėmis, pasižyminčiomis antibakteriniu poveikiu – mokslo grupė kuria antimikrobinių titano oksido plonų sluoksnių paviršių savybių prognozavimo modelį.

Pasak mokslininkės, tokio modelio sukūrimas lems intensyvesnį naujųjų antimikrobinių dangų panaudojimą bei bakterijų kontrolę.

@Architektų vizualizacijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!