Požiūrį į būstą keičia 15 minučių miesto koncepcija: leidžia gyventi patogiau ir tvariau

2022 m. kovo 10 d.

Structum.lt.

portalas@structum.lt

Dar ne taip seniai didesnius miestus charakterizavo aiškus skirtingų funkcijų atskyrimas. Aplink reprezentacinį miesto centrą driekėsi pramonės ir gyvenamieji rajonai, o toks suskaidymas diktavo ir visą miesto gyvenimo ritmą, žmonių bei transporto srautus. Tačiau toks modelis kelia nemažai problemų ir nebeatitinka šiandienos gyventojų poreikių, kurie nebenori gyventi „miegamuosiuose“ rajonuose, o ieško miesto gyvenimo centro artumo ir išvystytos paslaugų infrastruktūros.

Dėl to pagrindinė urbanistinė tendencija ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje šiandien yra miestų tankinimas. Darnios miestų plėtros ir infrastruktūros vystytojų „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas tai vadina 15 minučių miesto koncepcija, pagal kurią bendrovė įgyvendina daugelį savo būsto projektų.

Skirtingos miesto funkcijos persipina

K. Vanago teigimu, 15 minučių miestas yra toks, kuriame per tiek laiko galima pasiekti visas reikiamas paslaugas, pramogas ir erdves poilsiui. Kitaip tariant, tai miestas, kuriame ribos tarp darbo, pramogų ir gyvenamųjų zonų išnyksta, o visos šios funkcijos persipina. Tokiame mieste gerai išvystyta paslaugų ir mobilumo infrastruktūra, aukštos kokybės būsto projektai ir puoselėjamos viešosios erdvės sudaro sąlygas patogesniam, įdomesniam bei sveikesniam gyvenimui. Tuo pačiu tai didina miesto tvarumą ir skatina jame aktyvesnius socialinius, ekonominius bei kultūrinius procesus.

„Anksčiau praktikuotas miesto skirstymas į funkcines zonas yra pasenęs ir slopina miesto potencialą. Skirtingos funkcijos kuria sinergijos efektą ir išlaisvina miesto gyvybinę energiją. Juk, jeigu žmonių gyvenimas, darbas ir pramogos erdviniu požiūriu yra atskirti, tai reiškia, kad dalį dienos skirtingos miesto dalys bus ištuštėjusios, jose vangiai vystysis paslaugos ir kitos komercinės veiklos. Ir priešingai – kompaktiškame 15 minučių mieste žmonių yra praktiškai visą parą. Čia jie gyvena, dirba, eina pietauti ar atsigerti kavos kavinėse, susitinka su draugais, keliauja pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiais, tvarko savo kasdienius reikalus bankuose, paštuose ar kitose įstaigose, pramogauja kino teatruose, koncertuose, renginiuose – visa tai nenutolstant nuo namų“, – sako K. Vanagas.

Žmonės nori lengvai pasiekiamo miesto gyvenimo

Vystytojų atstovo teigimu, patogus visų paslaugų pasiekiamumas lemia ir mažesnį poreikį važinėti automobiliais. Vietoje jų dažniau renkamasi eiti pėsčiomis, sėsti prie dviračio ar paspirtuko vairo, skubant pora stotelių pavažiuoti viešuoju transportu. Tai atitinka šiuolaikinių miestų deklaruojamus tvaraus judumo siekius, norą humanizuoti miesto erdves ir padeda mažinti mieste transporto spūstis bei taršą.

„Tokią miestų transformaciją, visų pirma, lemia kintantys pačių gyventojų poreikiai ir noras būti miesto gyvenimo centre, prasmingai ir įdomiai leisti savo laisvą laiką, nešvaistyti jo transporto spūstyse, gyventi aktyviau ir sveikiau. Dėl to ieškoma galimybių gyventi centrinėse miesto dalyse. Būtent jose vystomi nauji būsto projektai susilaukia didžiausio susidomėjimo. Daugelyje Vilniaus ar Kauno centre vystomų mūsų projektų visi butai yra nuperkami dar iki pasibaigiant statyboms. Tai rodo, kad 15 minučių miesto idėja gyventojams yra išties patraukli“, – sako K. Vanagas.

Svarbu gyventojų poreikiams pritaikyta namų aplinka

Anot K. Vanago, šią idėją visiškai atitinka architektūros ir urbanistikos konkurso „Išmanusis miestas“ partnerių „YIT Lietuva“ vystomi būsto projektai – „Naujojo Skanseno“ kvartalas Šnipiškėse, kur formuojasi naujasis miesto centras, „Matau Vilnių“ namai šalia Tauro kalno ir dešiniojoje Neries krantinėje Kaune, kitapus senamiesčio, vystomas „Piliamiesčio“ kvartalas. Visų šių projektų lokacija suteikia galimybes naudotis visais gyvenimo mieste privalumais ir turėti patogią prieigą prie viešųjų bei žaliųjų miesto erdvių.

„Be abejo, vadovaujantis 15 minučių miesto koncepcija nepakanka miesto centre pastatyti naujo daugiabučių kvartalo. Svarbu jį tinkamai integruoti į esamą urbanistinį, architektūrinį ir kultūrinį-istorinį kontekstą, sukurti atitinkamą laisvalaikio infrastruktūrą, pasirūpinti kokybiškomis poilsio erdvėmis. Šiems aspektams skiriame itin didelį dėmesį. Pavyzdžiui, vystydami „Piliamiesčio“ kvartalą sutvarkėme Neries krantinę, čia įrengėme pėsčiųjų ir dviračių takus. Taip pat pasirūpinta gyventojų poilsiui skirtomis erdvėmis, vaikų žaidimų aikštelėmis. Svarbiu projekto akcentu tapo ir ant Neries kranto įrengtas apžvalginis amfiteatras su vaizdais į Kauno pilį ir senamiestį. Į namų aplinką ir juos supančias poilsio erdves daug investuojame visuose savo projektuose“, – pasakoja K. Vanagas.

15 minučių miesto būstas – kokybiškas ir tvarus

K. Vanago teigimu, 15 minučių miesto koncepcija taip pat žengia koja kojon su tvarumo ir pastatų efektyvumo didinimo tendencijomis. Gyventojai nori gyventi aplinkai draugiškesniuose namuose, kurių aukštą energinį efektyvumą užtikrinantys sprendimai, leidžia sumažinti ne tik CO2 emisiją, bet ir sąskaitas už šildymą. Pastarasis aspektas tapo dar aktualesnis pasaulinės energetikos krizės kontekste.

„Kokybiniai būsto parametrai, patogus išplanavimas, erdvūs balkonai ar terasos 15 minčių koncepciją atitinkančiuose namuose taip pat išlieka itin svarbiais aspektais. Gyventojai nenori daryti kompromisų – rinktis tarp patogios būsto vietos ir kokybės. Investuodami į būstą pirkėjai šiandien siekia, kad jų poreikiai būtų patenkinti maksimaliai. Tai reiškia, kad vystytojai savo projektus turi itin gerai apgalvoti ir darniai priderinti juos tiek prie bendrų miesto plėtros procesų, tiek gyventojų poreikių. Būtent to siekiame vystydami savo projektus“, – sako K. Vanagas.

Temos:

https://structum.lt/wp-content/uploads/2022/08/340x430-px_Structum.lt_.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!