Pridėtinę vertę galima kurti ir iš to, kas niekam nereikalinga


Esminis skirtumas – atliekų prigimtis ir amžius

Į statybinių atliekų srautą iš statybos objektų patenka mišrios statybinės atliekos. Jas sudaro įvairių statybinių medžiagų pakuotės, apdailos likučiai, izoliacinių medžiagų likučiai ir atraižos, statybininkų darbo įrankiai ir individualios apsaugos priemonės. Griovimo metu susidarančios atliekos dažniausiai yra švaresnės. Tinkamai paruošus pastatą griauti, apardžius medines konstrukcijas ir nuėmus izoliacines, jei jų yra, medžiagas, lieka tik lengvai sutvarkomi sienų mūrai ir betonas. Jei numatyta projekte, jie gali būti sutrupinami mobilia įranga vietoje ir iš karto naudojami statybvietėse. Deja, griaunamų pastatų atliekos turi ir trūkumų – jose randama sovietmečiu naudoto asbesto. Asbestas, kaip jau dabar visiems žinoma, – kenksminga sveikatai medžiaga, o visos atliekos ir medžiagos, kuriose yra asbesto, priskiriamos prie pavojingų. Vis dėlto griovimo atliekas sutvarkyti lengviau, nes jos paprasčiau išrūšiuojamos.

Taupomi gamtiniai ištekliai

Dabar statoma itin daug gyvenamųjų ir komercinių objektų, tačiau, siekiant atlaisvinti teritorijas naujiesiems, nemažai griaunama ir senų pastatų. Pažvelgus vien į Vilniaus miesto statistiką, per šiuos metus nugriauta ar vis dar griaunama: „Velgos“ gamyklos likučiai, „Pergalės“ saldainių fabrikas, skaitiklių gamykla „Skaiteks“, „Vilijos“ siuvimo fabrikas, Grigiškių popieriaus fabriko neeksploatuojami pastatai, Šlifavimo staklių gamyklos dalis, VGTU laboratorijos ir kiti pastatai. Visa tai galėtų sudaryti gerokai daugiau kaip 0,5 milijono tonų griovimo atliekų. Tačiau šis atliekų kiekis nenukeliavo į sąvartynus ir po perdirbimo ar išrūšiavimo buvo panaudotas kaip antrinė žaliava. Kadangi toks įspūdingas antrinių žaliavų kiekis buvo panaudotas, vadinasi, tam buvo poreikis. Pritaikius atliekas antrinėms žaliavoms buvo sutaupyta gamtinių išteklių.

Kaupimas sąvartynuose – ne išeitis

Įmonė „Eviteks“ perdirbdama atliekas sukaupė didelę patirtį. Jos politika – neiti atliekų kaupimo keliu. „Eviteks“ vadovo požiūriu, atliekų, ypač statybinių, laidojimas sąvartyne – netinkamas tvarkymo būdas, todėl turi būti nuolat mažinamas. Viena statybinių atliekų kaupimo mažinimo priemonių – skatinti statybinių medžiagų gamintojus kurti savo atliekų surinkimo ir tvarkymo programas bei technologijas pagal pakuočių rūšiavimo principą. Kas geriau gali žinoti, kaip suvaldyti atskirų rūšių atliekas, jei ne jų gamintojas. Pasak griovimo darbus atliekančios įmonės įkūrėjo, svarbu atliekas ne tik saugiai ir efektyviai perdirbti, bet ir paversti jas vertingu produktu. „Eviteks“ atliekų perdirbimo aikštelė daugiausia naudojama atliekoms, kurias galima perdirbti ir panaudoti kaip antrines žaliavas, o kai kuriais atvejais net kaip naują produktą, surinkti.

Iš atliekų – vertingas produktas

Siekdama įvairias atliekas naudoti saugiems produktams kurti, įmonė nusprendė investuoti į technologines inovacijas. Ieškodama kontaktų su mokslo įstaigomis, pasinaudojo Mokslo ir technologijų agentūros inovacinių čekių projektu. Užmegztas įdomus ir produktyvus bendradarbiavimas su VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto Statybinių medžiagų laboratorija. „Įmonė „Eviteks“ labai aktyviai dirba kurdama inovatyvias atliekų perdirbimo technologijas, ieško efektyvių technogeninių medžiagų pritaikymo sprendimų. Viena tokių medžiagų – trupinto betono skalda, naudojama kelių dangoms ir pagrindams įrengti. Iš pradžių ši danga dulkėjo, tačiau panaudojus naujus mišinius iš trupintos betono skaldos ir priedo, surišančio smulkiąsias skaldos daleles bei dulkes, problema buvo išspręsta. Pasiekėme labai gerą rezultatą – ne tik pašalinome kelio dangos ar pagrindo dulkėtumą, bet ir pagerinome eksploatacines jų savybes“, – sakė Statybinių medžiagų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Valdas Balkevičius.

Nauda pačiai įmonei

Pagrindinės atliekos, patenkančios į UAB „Eviteks“ atliekų perdirbimo aikštelę, – atliekos iš įmonės nugriautų objektų. Tai labai naudinga įmonei, nes savo klientams ji gali pasiūlyti pačias palankiausias sąlygas, iškart pasiskaičiavusi dalį savo uždarbio, galimo uždirbti iš perdirbtų atliekų. Kitos griovimo darbus atliekančios įmonės visas atliekas, kurių neįmanoma perdirbti griovimo objekte, privalo atiduoti atliekų tvarkytojams ir sumokėti už jų utilizaciją, o „Eviteks“ dar papildomai gauna pajamų. Pasak V. Ragoško, įmonė nuolat ieško galimybių ir naujovių, vadovaudamasi tuo, kad kurti pridėtinę vertę iš to, kas niekam nereikalinga, yra tobula.


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

„See Sea Park“: šviesos buveinė

„Osamu Morishita Architect and Associates“ priėmė iššūkį Fukui prefektūroje (Japonija) sukurti vietą, kurioje žmonės galėtų diegti naujoves ir plėtoti naujus…

Has photos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų