Žinant tokias ne vienos valstybės žvejų socialines ir ekonomines problemas, Europos Sąjungos (ES) žuvininkystės politikoje ši žvejyba įgauna vis didesnę svarbą. Todėl siekiant užtikrinti tausia žvejyba užsiimančių žvejybos įmonių ekonominį gyvybingumą, žvejybos laivų, ypač mažų, savininkai kviečiami pasinaudoti jiems skirta Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonėje „Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas“ numatyta parama. Paraiškas finansinei paramai gauti žvejybinių laivų savininkai gali teikti iki šių metų gruodžio 29 d.
Neabejojama, kad žvejai, pasinaudoję šia paramos galimybe ir šiuo metu eksploatuojamus pasenusius, daug kuro naudojančius bei gamtą teršiančius variklius, pakeitę naujais ar modernizavę turimus, sumažins patiriamą finansinę naštą ir padidins savo veiklos ekonominį gyvybingumą.
Didelis susidomėjimas paramos galimybėmis
Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas Mindaugas Rimeikis pastebi, kad tik paskelbus apie planuojamą finansavimo laivų varikliams keisti ar modernizuoti skyrimą, šia galimybe susidomėjo ne viena dešimtis laivų, ypatingai mažųjų, savininkų.
„Mažieji laivai, žvejojantys priekrantės zonoje, iš tiesų yra labai pasenę. Kadangi ši žvejybos rūšis neneša didelio pelno, žvejai neišgali investuoti daug savo lėšų į jų modernizavimą ir taip sumažinti savo kaštus. Atsiranda užburtas ratas – nesugebi investuoti į modernizavimą – auga tavo kaštai. Auga kaštai – mažėja galimybės atnaujinti turimą įrangą“, – sako M. Rimeikis.
Pasak asociacijos pirmininko, žvejai iš karto suprato, kad pasinaudodami teikiama parama šią problemą jie galės išspręsti – modernizuoti esamus variklius arba juos pakeisti į tokio paties galingumo naujus ekonomiškus, vartojančius mažiau energijos. Tokia investicija į atnaujinimą padidins veiklos produktyvumą ir žvejų pelną.
Siekiama ilgalaikės naudos
„Ši priemonė turės ne vieną teigiamą efektą. Trumpalaikėje perspektyvoje ekonominę naudą pajus žvejai, kurie atnaujinę variklius, stipriai sumažins jų eksploatacinius kaštus. Ilgesnio laikotarpio perspektyvoje tokių ekonomiškų ir energiją taupančių variklių naudojimas sudarys esmines sąlygas tausiai žvejybai bei reikšmingai sumažins žuvininkystės poveikį jūros aplinkai. Tai tuo pačiu leis žvejams geriau planuoti savo ilgalaikes investicijas bei pagrįstai tikėtis didesnio laimikio kiekio ateityje“, – įsitikinęs Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Krištonaitis.
Kas gali gauti paramą?
Pretenduoti į paramą gali visų žvejybos laivų savininkai, tačiau prioritetas – mažesniųjų – iki 12 metrų ilgio – žvejybos laivų variklių atnaujinimas. Be to, pirmenybė yra teikiama tiems laivams, kurie per metus iki paraiškos pateikimo buvo eksploatuojami – laivas žvejojo ne mažiau kaip 60 dienų.
Priemonę įgyvendinti galima vykdant projektus, kuriuose esami laivo varikliai keičiami į tos pačios galios variklius (jei žvejybos laivo bendras ilgis neviršija 12 metrų); esami laivo varikliai keičiami į 20 proc. mažesnio galingumo (jei žvejybos laivo bendras ilgis yra nuo 12 iki 18 metrų); esami laivo varikliai keičiami į 30 proc. mažesnio galingumo (jei žvejybos laivo bendras ilgis yra nuo 18 iki 24 metrų).
Daugiau informacijos apie Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones galima rasti
Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
