Projekto „Išmanusis miestas VI“ dalyviai – profesionalai


Architektūros studija „Altitudės“

Architektai: Gerda Antanaitytė, Aurimas Baužys, Andrius Laurinaitis, Algimantas Rybelis

KONTAKTAI

info@altitudes.lt | www.altitudes.lt

Pasirinkta projektuoti teritorija

Gargždų turgus

Koks, Jūsų požiūriu, bus ateities miestas? Ar šiandien tai įmanoma tvirtai konkretizuoti?

Tai labai sudėtingas klausimas, ne vieną amžių kurstantis futuristų vaizduotę. Visai nesena istorija rodo, kad ateities miestus matėme kaip technikos mašinas, iš kurių išstumiamas žmogus: skraidantys automobiliai, robotai, susintetinta aplinka. Žiūrint iš šiandieninio taško, kai į mūsų aplinką jau glaudžiai integruotos technologijos, juntamas lakoniškumo, natūralumo ir grįžimo į gamtą poreikis. Technologijų teikiamam patogumui ieškoma atsvaros natūraliuose ir pirmykščiuose elementuose. Tad išmanus miestas visų pirma privalo būti adaptyvus – gebėti keistis ir reaguoti į žmogų bei kintančius jo poreikius.

Kas Jus įkvepia kurti? Kaip, kada ir kur gimsta Jūsų originaliausios mintys?

Geriausias įkvėpimas yra tiesiog darbas. Kuo daugiau dirbi, tuo paprasčiau ir greičiau įveiki vis naujas užduotis ir iššūkius. Mūsų darbus labiausiai veikia su architektūra tiesiogiai nesusijusios temos – kartais tai istoriniai ar etnografiniai motyvai, išgirsti neįprasti pasakojimai, gamta ar humanitariniai mokslai, tokie kaip filosofija ar semantika. Mums labai svarbu į architektūrą įskiepyti emociją, pabrėžti vietos ir erdvės charakterį, kurti ryšį tarp projektuojamo objekto, aplinkos ir žmogaus.

Ar turite savo srities autoritetą, o gal artimą stilių ar kryptį. Į ką lygiuojatės kurdami?

Pradėję dirbti architektais skirtingose pasaulio ir Lietuvos įmonėse, jautėme įsigilinimo į esamą situaciją trūkumą. Įsigilinimo, kuris rastų ne tik gražiausią sprendimą, bet visapusiškai išanalizuotų ir pagrįstų, kodėl būtent toks kelias yra geriausias. Tad, pradėję dirbti savarankiškai, vis plačiau savo darbo procese siekiame architektūros per tyrimus. Projektuodami remiamės moksliniais straipsniais, istoriniais tyrimais, išmaniaisiais modeliavimo įrankiais, eksperimentais su medžiagomis. Mūsų komandos vertybinis pagrindas – tvarus požiūris į aplinkos formavimą, pasiūlant inovatyviausias metodikas, atliepiančias ne tik kliento, bet ir visuomenės lūkesčius. Nes gera architektūra turi supergalią mus susieti su istorija, atskleisti gamtos grožį, jaustis saugiai bei padėti mums visiems gyventi tvarioje, socialiai atsakingoje aplinkoje.

Kokiais savo darbais didžiuojatės?

Vienas pirmųjų mūsų komandos darbų – „Karklės atlasas“ (www.karklesatlasas.lt). Tai dviejų etapų Karklės kaimo ir Olandų kepurės raidos galimybių studija, kurią inicijavo nuostabi Karklės bendruomenė. Bendradarbiaujant su Klaipėdos rajono savivaldybe, Pajūrio regioniniu parku bei skirtingų sričių mokslininkais, buvo sukurtas unikalus atlasas, perteikęs Karklės identitetą. Džiaugiamės, kad atlase pasiūlytos idėjos po truputį tampa realybe. Esame įsipareigoję šiais metais parengti teritorijų informacinės sistemos projektą.

Kitas įdomus, tačiau kupinas profesinių iššūkių projektas – Klaipėdos senojo turgaus aikštės su prieigomis sutvarkymas. Didelė, šiuo metu gana apleista teritorija, į kurią sutelkta daug miesto ir visuomenės vilčių. Tikimės, kad sutvarkytas senasis turgus bus impulsas Klaipėdos senamiesčiui atgaivinti.

Šiuo metu taip pat rengiame Naujosios perkėlos Klaipėdoje pastato architektūrinę dalį. Kuriant pastato koncepciją, įkvėpimu tapo dviejų kontrastingų polių sandūra: industrinė uosto teritorija su kranais, didžiuliais laivais ir nepertraukiamu judėjimu bei trapūs Kuršių nerijos peizažai kitame krante. Šias ypatybes siekiame perteikti ir funkciniais sprendiniais, ir pastato išvaizda.

Gargždų miesto kvartalo projektiniuose pasiūlymuose ieškojome sprendinių, kaip sovietmečio daugiabučių kiemuose esančias bendrai naudojamas erdves pritaikyti dabartiniams gyventojų poreikiams, sukurti viešųjų ir privačių erdvių pojūtį. Skirtingų interesų derinimas, šiuolaikinių tendencijų įtraukimas bei taktiškas automobilių stovėjimo vietų integravimas buvo pagrindinės užduotys, kad teritorija taptų funkcionalia bendruomenės erdve, o gyventojai jaustųsi saugiai savo namų aplinkoje.

Arūnas Proberkas, Artūras Mažeika

Naujoji urbanistika nėra utopinė, tad nereikia naujų socialinių schemų kūrimo. Vietoj to ji leidžia begalinei žmonių talentų ir ambicijų įvairovei sukurti harmoningą ir patrauklią aplinką. Léon Krier

Miestas kaip harmoninga sistema

Ateities miesto vizija – tai miestas, suvokiamas kaip sudėtingas organizmas, turintis vidinę tvarką. Šią tvarką sudaro palaipsniui smulkėjančio mastelio struktūros. O patys smulkiausi miesto elementai prisijungia ir kontaktuoja su žmogumi. Šis jautriausias mastelis ateityje bus dar lankstesnis bei savaime besigeneruojantis.

Išmanumas – ateities miestų bruožas

Skaitmeninimas, procesų automatizavimas pradeda įsibėgėti. Kuriamos ir diegiamos naujos technologijos, kurios padės rinkti informaciją, optimizuoti procesus ir spręsti miesto problemas, neišvengiamai keis ir architektūros kūrybos metodus.

Aktyvios bendruomenės

Ateities miestų svarbiausiu elementu išliks aktyvios bendruomenės, dalyvaujančios ne tik miesto gyvavimo procesuose, bet ir įsitraukiančios į jo tobulinimą bei kūrimą, glaudžiai bendradarbiaujančios su savivalda. Jau dabar ankstyvoje projektavimo stadijoje skatinamas dialogas su suinteresuota visuomenės dalimi, be kurio ateityje bus neįsivaizduojamas miesto kūrimo procesas. Išmaniosios technologijos tokiame mieste – pagalbinė priemonė, padedanti bendruomenėms siekti kolektyvių tikslų.

Urbanistinė schema iš Kretingos centrinės miesto dalies – Rotušės aikštės ir jos prieigų sutvarkymo idėjos konkurso. Autoriai: Artūras Mažeika, Žilvinas Jagėla, Aina Gasiūnaitė, Mykolas Kurtinaitis. Įvertinimas: II vieta.

Architektas – urbanistinės aplinkos kūrėjas

Sveikai, aktyviai visuomenei būtinos kokybiškos gyvenamosios, darbo bei viešosios erdvės. Architektui, formuojančiam šias erdves, ypač jeigu tai yra viešosios miesto erdvės, svarbu, kad jos būtų gyvos, veikiančios. Tai turi tapti tam tikrais traukos objektais, skatinančiais stiprinti socialinius visuomenės ryšius.

Architektūrinės inspiracijos, autoritetai

Kurdami architektūrą, vengiame stilių, madų, kurios užkerta kelią originalioms idėjoms. Mūsų inspiracijos nutolsta nuo sukurtų dizaino formų, o autoritetai žavi mąstymo principais.

Mums inspiracija yra mokslas. Skirtingų mokslo šakų gretinimas su architektūra teikia impulsų naujiems architektūriniams požiūriams. Pavyzdžiui, Neri Oxman, jungdama architektūrą, biologiją ir kompiuterines technologijas, kuria architektūrą kaip gyvą organizmą.

Juvelyrikos parduotuvės koncepcija. Autorius: Artūras Mažeika

Menas taip pat įkvepia. Menas neatsiejamas nuo architektūros. Žavimės, kaip Larsas Spuybroekas kurdamas maišo architektūrą ir meną, o sukurtas objektas ne tik apžiūrimas, bet ir stipriai juntamas.

Ir, žinoma, kontekstas. Siekiame suprojektuoti miesto elementą, kuris darniai įsilietų į miesto audinį ir nurodytų laiko žymę.

  1. Biržų miesto centrinėje dalyje esantis apleistas pramoninis rajonas su prieigomis.

  1. Buvusio vandens malūno Pūčkorių g. 9 konversijos į poilsio kompleksą idėjos projektas. Autorius: Arūnas Proberkas, VGTU (doc. dr. M. Valevičius).

  1. Fragmentas iš „Isover Multi-Comfort House“ konkurso. Autoriai: Artūras Mažeika, Žilvinas Jagėla, Aina Gasiūnaitė. Įvertinimas: III vieta.

  1. Urbanistinė schema iš Vilniaus Naujamiesčio pietinės dalies urbanistinės struktūros ribos koncepcijos. Autorius: Artūras Mažeika.

Architektūros studija „FORMATAS A1“

Architektai: Linas Naujokaitis, Alicija Grigūnienė, Eglė Naujokaitytė, Urtė Aidukienė, Airė Žaunerovaitė, Justina Kadžytė-Garbštė

KONTAKTAI

  1. Goštauto g. 8-402, Vilnius | Tel. 8 687 31 996 | linasnauj@gmail.com

Pasirinkta projektuoti teritorija

III Biržų miesto centrinėje dalyje esantis apleistas pramoninis rajonas (buvusios pieno perdirbimo įmonės teritorija) su prieigomis (nuo Respublikos iki Kęstučio gatvių)

Koks, Jūsų požiūriu, bus ateities miestas? Ar šiandien tai įmanoma tvirtai konkretizuoti?

Mūsų biuras „Formatas A1“ nemenkai prisidėjo kuriant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją 2050, kuri šiuo metu yra svarstoma Seime. Rengiant šį dokumentą, teko pažvelgti 30 metų į priekį ir stengtis suvokti, kokią Lietuvą norėtume matyti. Visų pirma sunku buvo suvokti, kad tuomet mūsų komandos nariams bus nuo 55 iki 92 metų. Matant, kaip greitai diegiamos naujos technologijos, vystoma robotika, kuriamos naujos medžiagos, galima įsivaizduoti, kad miestai artimiausiu metu smarkiai keisis. Galima numatyti, kad miestai ateityje bus dinamiškesni, įvairesni ir, žinoma, išmanesni. Sparčiai augančios technologijos įsilies į miestų erdves. Taip pat galima numanyti, kad ateityje miestai išsiskirs tankumu – augimu ne tik už miesto ribų, bet ir miestų centruose. Nesikeis viena – žmogaus noras gražiai ir komfortiškai gyventi. Noras gražiai gyventi negali būti realizuotas izoliuotai, turime suvienyti jėgas tikslui pasiekti, turime išmokti dalintis, turime gyventi saikingai ir atsakingai. Neabejojame, kad kuo toliau, tuo labiau didės žmogaus siekis gyventi darniai su gamta, tausoti išteklius, vartoti atsinaujinančius šaltinius.

Biržams, kaip išskirtinei kultūros paveldo teritorijai, ypač svarbu išsaugoti ir išryškinti kultūros paveldo vertybes ir toje aplinkoje sukurti kokybišką, šiuolaikišką architektūrą.

Kas Jus įkvepia kurti? Kaip, kada ir kur gimsta Jūsų originaliausios mintys?

Originalios mintys gimsta išsilavinusių, smalsių, kūrybingų žmonių smegenyse. Kūrybinės mintys bei idėjos dažnai užklumpa netikėtai ir gimsta įvairiose vietose, o subrandinamos komandinio darbo metu, sujungiant jaunus, veržlius protus su vyresniųjų patirtimi. Mūsų kolektyvas – tai tik baigę studijas jaunieji architektai ir brandaus amžiaus profesionalai.

Ar turite savo srities autoritetą, o gal artimą stilių ar kryptį? Į ką lygiuojatės kurdami?

Architektui tikriausiai vienas svarbiausių aspektų yra tai, kad projektai, prie kurių jis prisiliečia, būtų išbaigti ir atskleistų pagrindinę sumanymo idėją, o visa tai pavyksta įgyvendinti tik tuomet, kai visiškai suvokiamas kontekstas.

Konteksto sąvoką architektūrinėje urbanistinėje aplinkoje puikiai paaiškina holizmo idėja: „Visuma yra daugiau nei jos dalių suma“, kurią suformulavo Aristotelis (384–322 m. pr. Kr.).

Neužtenka žinoti konteksto sudedamąsias dalis, būtina ieškoti jų tarpusavio ryšio. Tie ryšiai egzistuoja įvairiuose konteksto tipuose ir lygiuose. Todėl konteksto studijavimas turi išskirtinę svarbą ir jis turi atvesti į sisteminį aplinkos suvokimą – percepciją (lot. perceptio). Tik aiškiai suvokęs kontekstą, architektas gali kurti.

Kokiais savo darbais didžiuojatės?

  1. LR teritorijos bendrojo plano koncepcija 2050 (kartu su autorių kolektyvu)

Tai aukščiausio (valstybės) lygmens teritorijų planavimo dokumento – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LR BP) koncepcija, kurios pagrindu bus rengiami valstybės teritorijos erdvinio funkcinio vystymo sprendiniai. Šio dokumento dalių visuma yra pamatas visai Lietuvos Respublikos regioninei politikai, šalies planavimo sistemai ir išeities duomenys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams.

Šalies vystymosi vizijai (gyvybingos urbanistinės struktūros, gyvybingos ekosistemos, našios bioprodukcinės teritorijos) pasiekti siūlomos dvi skirtingos alternatyvos šalies teritorijos vystymui 30 metų perspektyvai:

– evoliucinė alternatyva, išlaikant Lietuvos Respublikos teritorijos planavimo tęstinumą;

– pertvarkų alternatyva, modernizuojant nusistovėjusią šalies teritorijos planavimo sistemą, diegiant sistemines partnerystes.

  1. UAB „Villon“ teritorijos vystymo galimybių studija ir bendrasis planas

UAB „Villon“ ir UAB „Vilnius Golf & SPA Resort“ teritorija yra Vilniaus rajono teritorija, priklausanti Vilniaus miesto megapolio įtakos zonai. Plėtojant turizmą ir rekreaciją, ji turi potencialą tapti išskirtine rekreacinio funkcinio prioriteto vietove ne tik Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, bet ir visoje šalyje ar už jos ribų. Suplanuota daugiau nei 150 ha teritorija. Svarbiausias teritorijos plėtros aspektas – aukščiausios kokybės daugiafunkcės (rekreacinės, socialinės, visuomeninės, komercinės bei gyvenamosios) infrastruktūros kūrimas, formuojant vietovės identitetą ir vietos modernių žmonių bendruomenę, dirbančią ir gyvenančią gamtoje.

  1. Teritorijos tarp Neries upės, Rinktinės, Šeimyniškių ir Raitininkų gatvių užstatymo architektūriniai urbanistiniai projektiniai pasiūlymai (kartu su Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma)

Pagrindinis projektinių pasiūlymų uždavinys – nekeičiant patvirtinto detaliojo plano sprendinių, spręsti teritorijos užstatymo realizavimo klausimus, numatyti galimybę užstatyti ją atskirais teritorijos segmentais (kvartalais), numatyti užstatymo eiliškumą.

  1. Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje (The American International School of Vilnius) pastato Srovės g. 19 statybos projektas

Projektuojamas mokyklos pastatas yra gamtiniu požiūriu sudėtingoje Pavilnių regioninio parko teritorijoje. Mokyklos pastato tūris skaidomas į tris dalis, siekiant tinkamesnio aplinkai mastelio. Formuojamas jaukus mokyklos kiemelis. Pasirinktos apibendrintos lakoniškos tūrių formos, stogui ir sienoms naudojant tą pačią ilgalaikę keraminę apdailą.

  1. Pėsčiųjų tako, laiptų, kitų inžinerinių statinių, sutvarkant prieigas į Parnidžio kopą, statybos projektas

Šis projektas rengiamas įspūdingoje bei unikalioje gamtinėje vietovėje – Kuršių Nerijoje, todėl buvo stengtasi, kad rengiamo projekto sprendiniai labai jautriai reaguotų į supančią aplinką. Projektuojamas naujas pažintinis takas, vedantis ant Parnidžio kopos. Jo pagrindiniais elementais tampa nauji projektuojami mediniai laiptai, įrengiamos trys naujos regyklos su patogiomis vietomis atsisėsti, atsiveriančiais puikiais vaizdais į išskirtines vietovės apylinkes, Parnidžio kopą.

KONCEPTAS

DALYVIAI

Artūras Žuravliovas, Andrej Pleškov, Vytautas Oželis, Rasa Urbonaitė, Indrė Kabišiūtė, Linas Grabliauskas, Ieva Vitkevičienė, Lina Čižaitė

KONTAKTAI

+370 678 66 525 | studio@konceptas.com | www.konceptas.com

PasirinktOS projektuoti teritorijOS

  1. Teritorija prie Rašės upės Utenoje;
  2. Jonavos miesto Rimkų parkas.

Koks, Jūsų požiūriu, bus ateities miestas? Ar šiandien tai įmanoma tvirtai konkretizuoti?

Patogus, sveikas ir optimalus – toks ateities miestas. Greitas susisiekimas, reikiami dalykai visada netoli tavęs, miesto prioritetas – gera žmogaus savijauta judant bei gyvenant jame, sveikas vartojimas bei sveikas žmonių supratimas, švarus – nekenkiantis žmonių sveikatai, žalias, taip pat priimami racionalūs sprendimai kainos ir kokybės santykiu.

Įvairūs išmanieji sprendimai, gerinantys miestus, naudojami pasaulyje bei Lietuvoje jau ir šiomis dienomis. Dažniau pasitaiko konkrečios srities sprendimų, optimizuojančių ar sprendžiančių siauros srities problemas. Žinoma, statomi ir nedideli, visiškai nauji išmanieji miestai, kuriuose integruojami saugumo, eismo, atsinaujinančių energijos šaltinių bei įvairių inžinerinių sistemų sprendiniai, veikiantys kaip visuma. Vieno bendro inžinerinio recepto, kuris galėtų išspręsti visų pasaulio miestų problemas, nepavyks sukurti. Kiekvieno miesto skirtingos geografinės vietovės, gamtinės bei klimato sąlygos, kultūriniai sluoksniai bei įvairi etninė sudėtis. Kiek ir kokių sistemų reikės miestui, priklausys nuo paties miesto poreikių ir jame kylančių problemų.

Išmanieji technologiniai sprendimai kasdienį gyvenimą daro išties lengvesnį ir išlaisvina vis daugiau žmonių laiko. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Kuo išmanesnis miestas, tuo daugiau jame daviklių, suteikiančių informacijos ir statistikos. Šios informacijos gavimas kelia ir asmenų privatumo klausimus. Kiekvieną dieną girdime vis rimtesnių privatumo pažeidimų technologijų naudojimo kontekste ir tai vis dažnėja. Išmanusis miestas kaip variklis, o bet kokiam varikliui reikia kuro. Šiuo atveju kuras yra žmonės – miesto naudotojai, kurių duomenų ir reikia. Žmogaus esama vieta, kur jis juda, kaip juda ar jam patinka ta vieta, vaizdinė bei garsinė informacija, žmonių bei transporto srautai, kur ir kada reikalingi įvairūs ištekliai ir t. t. Viską įmanoma sujungti į vieną bendrai funkcionuojantį, protingą mechanizmą. Taigi, kad variklis būtų kuo protingesnis ir išmanesnis, jam reikia vis daugiau duomenų.

Dažniausiai protingu miestu vadinama architektūros bei technologijų visuma, tačiau pamirštamos ir kitos, ne vizualiai matomos sudedamosios dalys – visuomenės nariai bei jų valdymo forma. Kad miestas veiktų kaip vientisas organizmas, turi būti bendri žmonių poreikiai ir pats žmonių sveikas supratimas, įpročiai, tuomet galima reikiamai sričiai pritaikyti išmanų, optimizuojantį sprendimą. Kadangi visi sprendimai priimami valdžios, tai viskas įgauna didelį inertiškumą ir sprendimui priimti prireikia labai daug laiko. Žinoma, prie visko prisideda dar ir politiniai interesai.

Kas Jus įkvepia kurti? Kaip, kada ir kur gimsta Jūsų originaliausios mintys?

Įkvepia ne tik architektūra, bet ir bet koks kitas dizainas: ar tai būtų baldai, ar interjerai, taip pat gamta bei technologijos, net ir tiesiog kasdienės netikėtos situacijos ar nutikimai, kurie skatina pažvelgti į viską kitu kampu.

Verdant tose pačiose sultyse, skonis išliks visada tas pats. O vos pakeitus ingredientus ar patį ruošimo būdą, skonis bus išgaunamas visiškai kitoks. Tad, kaip ir daugumai žmonių, užtenka kartais pažvelgti į dalyką šiek tiek kitu kampu ir kyla įvairių naujų idėjų. Bandant naujus dalykus ar veiklas, taip pat galima pakeisti savo mąstymo režimą ar pritaikyti tam tikros veiklos principus kuriant: ar tai būtų kelionė į Gruziją, ar sportinis lipimas į sieną Vilniuje.

Kalbant labiau apie pačias kūrybines originalias mintis, tai turbūt mums jos dažniausiai ateina vakare ar jaučiant tam tikro nuovargio būseną, kai racionalus mąstymas išsijungia ir lieka kažkur antrame plane. Tada pradedi daugiau fantazuoti ir kurti.

Ar turite savo srities autoritetą, o gal artimą stilių ar kryptį? Į ką lygiuojatės kurdami?

Šiandien ir architektūros, ir kitos kūrybinės industrijos kaip niekad prisotintos kūrybos. Pati architektūra yra gana kompleksiška, kalbant apie jos vertinimo kriterijus: formą, estetiką, funkciją, pritaikomumą, ir tai vos keletas kriterijų. Pastatas išoriškai gali atrodyti tikrai įspūdingai, bet viduje visiškai nepatogus. Todėl kūriniuose atrandi labai žavių bei įspūdingų vietų ir kartu ne taip gerai pavykusių.

Grožimės ir džiaugiamės praeities bei šiandienos kūrėjais, iš jų mokomės, bet išskirti kažkokį konkretų autoritetą gana sunku. Jei galima taip pavadinti, tai autoritetas būtų ne asmenybė ar kolektyvas, o naujų technologijų galimybės ir jų pritaikomumas projektuojant ir įgyvendinant pastatą. Visada norisi sukurti išskirtinius objektus ir kartu pritaikyti juos prie konkrečios situacijos. Todėl į kūrybą žiūrime ambicingai ir norime išnaudoti šių dienų galimybes kurti ne vien paprastų dėžučių formų pastatus, bet ir aptakias formas, pritaikydami parametrinį dizainą.

Kokiais savo darbais didžiuojatės?

Architektas yra kaip moderatorius tarp žmonių, aplinkos, erdvės, kuris turi patenkinti visų šalių norus bei skirtingus interesus. Kartais atrasti sprendimą, turintį bendrą vardiklį, kyla daug iššūkių. Todėl labiausiai džiugina ir galima didžiuotis savo darbais, kai randi su užsakovu bendrą požiūrį, projektavimas klostosi sklandžiai ir projektas įgyvendinamas maksimaliai pagal kartu sukurtą viziją ir sumanymą.

Norėtųsi išskirti 2017 m. mūsų kurtą architektūrinės idėjos konkurso pasiūlymą M. K. Čiurlionio koncertų centrui. Pasiūlėme ikoniškos išvaizdos bei aptakių, organiškų formų pastatą, kuris ne tik jungtų Kauno senamiestį su kita Nemuno puse, bet ir didžiulis tūris įsilietų į natūralią aplinką bei būtų naujai vystomo rajono atspirties taškas. Tai debiutinis darbas, žymintis mūsų veiklos pradžią. Tuomet nutarėme susiburti ir išbandyti savo jėgas šiame tarptautiniame konkurse, po kurio buvo ir dar keletas konkursinių darbų. Dabar jau sėkmingai dirbame architektūros lauke kaip naujai susibūrusi komanda.

Taip pat labai džiaugiamės savo darbu 2019 m. UAB „Eika“ organizuotame verslo centro pastato architektūrinės idėjos konkurse Lvovo g. 21A, Vilniuje. Užduotis buvo labai nedideliame sklype sukurti kompaktišką pastatą, kuris įsikomponuotų vizualiai triukšmingoje Konstitucijos prospekto aukštybinių pastatų kalvoje. Pasiūlėme elegantišką, minimalistinį architektūrinį sprendimą, kuris konkurse užėmė IV vietą.

Dalyviai

Giedrė Puzinauskienė – Londone praktikuojanti kraštovaizdžio architektė, lektorė, atestuota Jungtinės Karalystės kraštovaizdžio instituto narė. LinkedIn: Giedre Puzinauskiene CMLI,

FB: Squaredlandscape

Goda Characiejienė – kraštovaizdžio architektė, tikroji Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) narė, lektorė. LinkedIn: Goda Characiejienė, goda@sodoformos.lt

Pasirinkta projektuoti teritorija

Teritorija Jonavos mieste, Rimkų gyvenamajame mikrorajone, yra vienareikšmiškai pilka, be identiteto, bet turinti didžiulį potencialą generuoti pridėtinę vertę ir tapti vietos gyventojų bendruomenės traukos centru.

Koks, Jūsų požiūriu, bus ateities miestas? Ar šiandien tai įmanoma tvirtai konkretizuoti?

Giedrė: Tendencijos yra aiškios – judame duomenų apie miesto vartotoją skaitmeninimo linkme; su miesto procesų valdymu susiję sprendimai darosi vis kompleksiškesni ir apimantys vis didesnes teritorijas. Pamatinis šių pokyčių tikslas – tobulinti žmogaus gyvenamąją aplinką, tad miesto ateitis atrodo žadanti daugiau dinamiškumo ir komforto. Laikas parodys, ar judėdami šiuo keliu sugebėsime nenutolti nuo pamatinių žmogaus poreikių ir neužgošime galimybių organiškai individo saviraiškai.

Goda: Ateitis visada yra kintanti, tačiau kalbėti apie tendencijas yra realu ir netgi būtina. Akivaizdu, kad ateities miestas juda dar intensyvesnio technologijų panaudojimo, procesų skaitmeninimo link, kas stipriai keičia mūsų visų kasdienybę. Tačiau šalia šių vystymosi aspektų dėmesio centre turėtų likti tikroji žmogaus gyvenimo kokybė ir vertybės, kurios vis greitėjančiame, įtampos kupiname miesto gyvenime žmogų palaiko žmogumi. Ryšys su gamta, žalioji infrastruktūra, tvarumo principai, humanistinis dizainas ir bendrumas, sąlygos ryšiams tarp žmonių atsirasti ir palaikyti – tai tendencijos, kurios turės tik stiprėti, kuriant ateities miestą.

Kas Jus įkvepia kurti? Kaip, kada ir kur gimsta Jūsų originaliausios mintys?

Giedrė: Esu įsitikinusi, kad keičiama mūsų gyvenamoji aplinka kartu kilsteli ir žmogų. Būtent tai įkvepia kiekvienai užduočiai ieškoti unikalių sprendimų.

Goda: Savo darbe nuolat derinu tris sritis: pačios vietovės, teritorijos duotybes, kliento poreikius ir norus bei savo požiūrį, kūrybinį indėlį. Tad tai ir įkvepia – pati gamta, teritorija ar vietos dvasia (lot. Genius loci), žmonių savitumas ir gyvenimo būdas, taip pat kelionės, muzika, menas. Ir, žinoma, gera architektūra, kitų autorių darbai. Originaliausios mintys gimsta spontaniškai ir netikėtai. Galbūt todėl, kad įkvėpimas iš esmės yra gaivališkas, vargu ar kontroliuojamas fenomenas.

Ar turite savo srities autoritetą, o gal artimą stilių ar kryptį? Į ką lygiuojatės kurdami?

Giedrė: Kūrybinėje veikloje netaikau į estetinį stilių ar kryptį, tačiau mano nuostatas formuoja pasaulyje lyderiaujančios tendencijos ir principai. Paminėčiau kelis vardus: ekologinio požiūrio urbanistinėje aplinkoje pradininką profesorių Nigelą Dunnettą ar kraštovaizdžio architektą ir teoretiką Jamesą Cornerį. Manau, kad šiandien mes neturime prabangos galvoti tik apie formą ar stilių. Daugiafunkciškumas, teigiami pokyčiai socialinėje, ekonominėje ir ekologinėje plotmėje yra ir privalo būti kiekvieno projekto esminiai principai.

Goda: Kadangi mokiausi Londone, mano pažiūras kraštovaizdžio architektūros srityje stipriai formavo garsūs britų ir Amerikos kūrėjai, tokie kaip Danas Kiley, Tomas Stuartas-Smithas, Andrea Cochran, Luciano Giubbilei, Danas Pearsonas, Christopheris Bradley-Hole’as, Sarah Price. Jų darbuose dera pagarbus, puoselėjantis požiūris į gamtą ir geras dizainas, t. y. puikus erdvės suvokimas ir formavimas, kūrybiški ir žmogaus vietos patyrimą papildantys sprendiniai bei šiuolaikiška estetika, kuri gali būti ir minimalistiškai moderni, ir natūralistiška, laukinė.

Kokiais savo darbais didžiuojatės?

Giedrė: Džiaugiuosi, kad savo darbuose sugebėjau išlaikyti vertybinę liniją. Projektai, prie kurių prisidedu, generuoja ne tik estetinę vertę – stengiamės edukuoti visuomenę, generuoti teigiamus socialinius pokyčius ir skleisti žinią apie tvaraus vystymosi būtinybę. Didžiuojuosi, kad turiu galimybę prisidėti prie profesijos stiprinimo bei pasidalinti savo sukaupta patirtimi akademinėje veikloje.

Goda: Pavykę yra tie darbai, kurie pagerino žmonių gyvenimą, praplėtė požiūrį, atnešė džiaugsmo, harmonijos ir sukūrė ryšį su natūralia aplinka. Tai ir privačios teritorijos, ir viešosios erdvės Vilniuje, Stokholme, Anykščiuose.


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų